Diana Nausėdienė (58 m.) Lenkijos Nepriklausomybei skirtame renginyje nustebino ryškia spalva – moteris pasipuošė raudonos spalvos paltuku, po kuriuo vilkėjo raudoną suknelę, papuoštą balta didele sege. Taip ji tarsi suderino savo aprangą su Lenkijos vėliavos spalvomis.
Prieš tai D.Nausėdienė bei Lenkijos prezidento žmona Agata Kornhauser-Duda susitiko su Varšuvos lituanistinės mokyklėlės, Varšuvos universiteto Baltistikos centro bei šio miesto lietuvių knygų mylėtojų klubo atstovais ir nariais.
„Džiaugiuosi, kad lietuvių bendruomenė Varšuvoje palaiko glaudžius ryšius ir puoselėja tradicijas. Dvišaliai mūsų valstybių kultūriniai, ekonominiai ir politiniai santykiai yra labai artimi, bet ne mažiau svarbūs ir ryšiai tarp žmonių. Man ypač malonu, kad lituanistinė mokyklėlė Varšuvoje nepraranda savo aktualumo. Be viso kito, ji unikali tuo, kad sutelkia lietuvių šeimas, skirtingas kartas puoselėti lietuvybę. Todėl norisi palinkėti toliau stiprinti įvairiapusius ryšius, skatinti jaunimą Lenkijoje išlaikyti lietuvišką kultūrinę ir kalbinę tapatybę“, – sakė D. Nausėdienė.
Kaip teikiama prezidentūros pranešime spaudai, pirmoji ponia taip pat domėjosi Varšuvos universitete veikiančio Baltistikos centro veikla. D. Nausėdienė pabrėžė, jog įvairiose užsienio šalyse veikia kelios dešimtys baltistikos (lituanistikos) centrų, tačiau Varšuvos universiteto centras išsiskiria savo veiklos tvarumu ir aprėptimi plėtojant mokslinę, pedagoginę, kultūrinę diplomatijos veiklą, palaikant glaudžius akademinius ryšius su mokslo ir studijų institucijomis Lietuvoje.
Be viso kito, Varšuvos universiteto Baltistikos centre dirbantys mokslininkai suformavo prasmingą tradiciją – subūrė Lenkijos sostinėje gyvenančius lietuvių intelektualus, menininkus į knygų mylėtojų klubą, kurio nariai giliau susipažįsta su lietuvių literatūra, mūsų šalies kultūros aktualijomis.
Pirmoji ponia akcentavo, jog baltistikos (lituanistikos) centrai reikšmingai prisideda prie Lietuvos žinomumo ir kultūros diplomatijos, kuria ateities perspektyvas lituanistikos studijoms ir mokslui. Tokiuose centruose atliekami įvairaus pobūdžio moksliniai baltistikos ir lituanistikos tyrimai, mokoma lietuvių kalbos, supažindinama su Lietuvos istorija ir kultūra, rengiami susitikimai su kultūros ir meno atstovais.
Pasak D.Nausėdienės, lietuvių, kaip užsienio kalbos, mokymas kartu su lietuvių kultūros ir istorijos studijomis ne mažiau reikšmingai prisideda prie kalbos, literatūros bei kultūros paveldo pažinimo. Pirmoji ponia linkėjo toliau aktyviai tęsti ir plėsti šią veiklą bei kuo plačiau skleisti žinias apie Lietuvą.
D.Nausėdienė yra lituanistinio švietimo užsienyje globėja.
