Keliauninkai lankėsi Ilinojaus, Kolorado, Nevados, Arizonos, Kalifornijos ir Floridos valstijose.
Po koncertų dainininkai likdavo pabendrauti su emigrantais. Tie susitikimai ir pokalbiai, pasak Katažinos, buvo be galo jautrūs.
„Nors nuo skrydžių, streso ir laiko juostų pokyčių buvo dingęs balsas, vos užlipusi ant scenos supratau, kad koncertuoju saviems žmonėms. Kad ir kur jie būtų, jie vis tiek yra lietuviai.
Jie ne tik be galo laukė mūsų koncerto, bet ir norėjo pabendrauti. Buvo justi, kaip pasiilgę tikrųjų namų – Lietuvos... Jie puoselėja tradicijas, rūpinasi, kad vaikai nepamirštų savo šaknų, – ne tik moko kalbos, bet ir iš kartos į kartą perduoda mūsų šalies tradicijas“, – įspūdžiais dalijosi Katažina.
Po koncertų ne vieną valandą pašnekesiams ir autografų dalijimui skyrusi dainininkė sulaukė netikėtos žinutės. Pamačiusi, kad koncertuoja JAV, dainininkę susirado ten gyvenanti jos antros eilės pusseserė, kurios Katažina niekuomet nebuvo mačiusi.
„Mama man buvo minėjusi, kad turime giminaičių JAV, tačiau aš jų nebuvau mačiusi. Kadangi ji kone visai giminei papasakojo, kad mes ten vykstame, mane susirado močiutės brolio dukra Barbara. Ji man parašė per socialinius tinklus. Kadangi ji gyvena tolėliau, pasiūlė susitikti su netoliese gyvenančia jos dukra Dorota. Ji man parašė, ir mes susitikome“, – prisiminė moteris.
Prieš susitikimą Katažina jaudinosi, tačiau vos pamačiusi savo giminaitę pajuto šilumą ir tvirtą ryšį.
„Kai ji įėjo į restoraną, pajutau, tarsi būtume pažįstamos visą gyvenimą. Ji penkeriais metais vyresnė. Tiek kalbėjome, jog rodėsi, kad kartais net nebuvo kaip įsiterpti į mūsų pokalbį.
Dorota lankėsi ir mūsų koncerte. Nors ji nieko nesuprato, nes dainavome ne lenkiškai, o lietuviškai, visą laiką praverkė. Ji, kaip ir aš, labai jautri. Jos širdies draugas – tamsaus gymio amerikietis. Ištempiau jį į sceną ir jam puikiai sekėsi atkartoti lietuviškus žodžius. Be abejonės, sutarėme vieni kitus aplankyti ir palaikyti ryšį. Buvo be galo malonus susitikimas“, – pasakojo Katažina.
Kadangi turą po JAV organizavo 27 metus ten gyvenantis išeivis lietuvis Žygis, dainininkams viskas buvo kur kas paprasčiau. Kiekvienoje valstijoje jie apsistodavo pas ten gyvenančius lietuvius, tad, kaip sako Katažina, kelionės metu daug išlaidų pragyvenimui nebuvo.
Šešiose aplankytose valstijose dainininkei didžiausią įspūdį paliko ne tik miestų didybė, bet ir žmogaus nepaliesta, unikali gamta.
Keliaudama po valstijas ir didžiuosius JAV miestus Katažina pastebėjo, kad ten visai kitokie žmonės.
„Mes visą laiką save ribojame, gyvename tarsi rėmuose, neretai būname nepagrįstai liūdni. Mūsų šalyje nemažai kompleksuotų žmonių, tarp jų ir aš, nors jau esu gerokai pažengusi – stengiuosi kompleksų atsikratyti. O JAV pastebėjau tą laisvumą – žmonės spinduliuoja gera nuotaika, puošiasi taip, kaip nori, net ir ne pagal savo amžių. Sugrįžusi iš kelionės pajutau, kad ir pati pradėjau kur kas laisviau mąstyti“, – pasakojo ji.
Tiesa, lankydamiesi Holivude keliauninkai patyrė fiasko. Suplanavę nusifotografuoti prie legendinio Los Andžele esančio užrašo, jie to padaryti negalėjo, nes įžymiosios raidės paskendo rūke...
„Taip nusivyliau ir man taip suspaudė širdį pamačius, kad užrašas „Hollywood“ pasislėpęs rūke. Tai tikriausiai buvo ženklas, kad privalėsime į Los Andželą dar sugrįžti. Gerokai po pietų dangus pragiedrėjo, bet, deja, turėjome kitų planų. Neabejoju, kad ten dar sugrįšime ir galėsime tinkamai įsiamžinti“, – su šypsena prisiminė dainininkė.
Nors keliavo su vyrais – sutuoktiniu Deivydu, S.Stavickiu-Stano ir jo sūnumi, Katažina blogai nesijautė. Priešingai – jai patiko, kad kelionės metu vieni kitiems suteikė pakankamai laisvės ir galėjo vykti apžiūrinėti to, ką kiekvienas norėjo.
„Buvo labai smagu keliauti kartu. Stano vaikui vis norėjo ką nors parodyti, mes – išgerti kavos. Daug ką darėme kartu, bet būdavo momentų, kai keliaudavome atskirai, ir tai nė vieniems nesukėlė didelių rūpesčių“, – kalbėjo ji.
Per tas dvi savaites svečioje šalyje Katažina labiausiai ilgėjosi vaikų. Nors juodu su Deivydu Donatą ir Korneliją buvo palikę Katažinos sesės ir mamos priežiūrai, toks ilgas laikas, kai jų nematė, buvo pirmąkart.
„Pirmos kelios dienos buvo super. Žinojau, kad vaikai gerose rankose, tačiau paskui ėmiau jų labai ilgėtis. Su Deivydu net buvome pradėję skaičiuoti valandas, kada savo mažuosius pamatysime. Be abejonės, susiskambindavome, pabendraudavome, bet vis tiek labai ilgėjomės. Sakėme, kad jei būtų kartu vykę vaikai, būtume galėję pasilikti ten dar kuriam laikui. Tad tikimės, kad ten dar sugrįšime ir su savo vaikais“, – pokalbį baigė dainininkė.
