Pirmą ryškų pėdsaką savo, kaip dizainerio, karjeroje Paco Rabanne paliko 1966-aisiais. Anksčiau architektūrą studijavęs, aksesuarus žinomiems dizaineriams kūręs ir gelžbetonio gamybos įmonėje dirbęs neturtingas vyras tada Paryžiuje pristatė kolekciją „Dvylika nenešiojamų suknelių“.
Nors šį šou damos žiūrėjo pasipuošusios neseniai atsiradusiais mini sijonais ir tarp moterų sparčiai populiarėjančiomis kelnėmis, o vyrai gatvėse jau kopijavo ryškias, ne ką mažiau už astronautus tarpusavyje konkuruojančių muzikantų stiliaus detales, visus pribloškė futuristiniai kolekcijos apdarai. Pakyla manekenės žengė pasidabinusios mini suknelėmis, sukurtomis iš grandinėlėmis sujungtų plastiko blizgučių. Įmantrius drabužius modeliai demonstravo basomis kojomis – dizaineris neišgalėjo sukurti jiems batų.
Išvydusi savamokslio kūrėjo kolekciją garsioji Coco Chanel pareiškė: „Jis yra metalistas, o ne aukštosios mados kūrėjas.“ Paryžius Paco Rabanne pasmerkė, bet Niujorkas išteisino. Tekstilės alternatyvos pradžiugino Prancūzijos sostinėje gimusią buvusią „Vogue“ redaktorę Dianą Vreeland, garsią ir beprotiškai turtingą meno kolekcininkę Peggy Guggenheim. „Mano kolegos sako, kad esu ne aukštosios mados kūrėjas, o amatininkas, ir tai tiesa. Dirbu pasitelkdamas rankas“, – yra sakęs Paco Rabanne.
Modernų dizainerio požiūrį į madą pamėgo filmų kūrėjai. 1967-aisiais ispanas sukūrė metaliniais diskeliais puoštą aktorės Audrey Hepburn suknelę kino juostai „Two for the Road“. Po metų dienos šviesą išvydo mokslinės fantastikos filmas „Barbarella“. Pagrindinė kino juostos veikėja, astronautė iš ateities Barbarella (aktorė Jane Fonda), filme tyrinėja kitą planetą apsivilkusi stilingais modernistiniais Paco Rabanne kurtais apdarais. Dizainerio kūrinius taip pat pamėgo aktorė Brigitte Bardot, septintojo dešimtmečio mados ikona manekenė Twiggy, kiti režisieriai.
Vis dėlto į duris besibeldžiantis aštuntasis XX a. dešimtmetis ir kartu su juo populiarėjantys kur kas ilgesni, hipiško stiliaus gėlėmis puošti, dabartį linkę nuneigti (arba senamadiškesni) siluetai skatino Paco Rabanne ieškoti kitų kūrybos krypčių.
1969-aisiais dizaineris, padedamas ispanų mados ir kvepalų kompanijos „Puig“, pristatė savo pirmuosius kvepalus „Calandre“. Parfumerininko kelias buvo itin sėkmingas, kvepalai tapdavo bestseleriais.
Paskutinį kartą prie kvepalų kūrybos kūrėjas prisidėjo 2008-aisiais. Su gerbėjais jis atsisveikino pristatydamas milžiniško populiarumo sulaukusius „1 Million“ kvepalus. „Puig“, kompanija, kuriai šiuo metu priklauso tokie prekės ženklai kaip „Nina Ricci“, „Jean Paul Gaultier“, „Caroline Herrera“ ir „Dries Van Noten“, Paco Rabanne verslą perėmė 1987-aisiais. Iš mados pasaulio Paco Rabanne pasitraukė 1999 metais. Nuo tada apie dizainerį viešumoje buvo kalbama vis mažiau.
Kaip ir daugelio kitų talentingų kūrėjų, taip ir Paco asmeniniame gyvenime kartais prasiverdavo vaikystės žaizdos.
Tikrasis kūrėjo vardas – Francisco Rabaneda Cuervo, jis gimė Baskų regione. Jo tėvas buvo aukštą laipsnį turintis karininkas, jis žuvo per Ispanijos pilietinį karą. Dizainerio motina – garsiojo Cristobalio Balenciagos vyresnioji siuvėja.
1939-aisiais, kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, būsimojo dizainerio šeima emigravo į Prancūziją, jis užaugo paslaptingame, gausiai bretonų (šiuolaikinės keltų tautos) apgyvendintame Bretanės regione.
Kalbama, kad Paco Rabanne vardu kūrėjas pasivadino atsižvelgdamas į numerologiją, – vardą sudaro 11 „sėkmingų“ raidžių. Kūrėjas ne kartą viešai pasakojo, kad prieš tai gyveno keletą gyvenimų.
Anot dizainerio, jam teko pabūti prostitute karaliaus Liudviko XV laikais, pažinoti Jėzų, net tris kartus išvysti Dievą, susitikti su nežemiškomis būtybėmis, Tutanchamonu.
Paco Rabanne net yra sakęs, kad jam daugiau nei 70 tūkst. metų. Labiausiai pašiepiama buvo su Paryžiumi susijusi ispano pranašystė – jis teigė, kad 1999-aisiais į meilės sostinę atsitrenks kosminė stotis ir sunaikins miestą.
Paco Rabanne yra parašęs knygų apie budizmą, dvasingumą, keltų dvasininkus druidus.
„Manau, kad mada yra pranašiška. Mada praneša apie ateitį“, – būdamas 43 metų viename interviu pareiškė kūrėjas.
Nepaisant skandalingų pareiškimų, menininkas gyveno gana santūrų gyvenimą, rengėsi paprastais, nerėksmingais drabužiais, neturėjo daug nuosavybės, rėmė benediktinams priklausančius hospisus, skirtus sergantiesiems AIDS.
2010 metais jis buvo apdovanotas Garbės legiono ordinu – aukščiausiu valstybiniu apdovanojimu, skiriamu už ypatingus nuopelnus Prancūzijai.
Kūrėjo gyvybė užgeso jo namuose Bretanėje. „Paco Rabanne mados namai nori pagerbti vizionierišką dizainerį ir įkūrėją, kuris mirė būdamas 88 metų. Jo palikimas išliks tarp iškiliausių XX amžiaus mados figūrų“, – buvo skelbiama „Puig“ pranešime.
