Vytautas V. Landsbergis – apie paskutinį pokalbį su Z. Kelmickaite: „Sunkiausias darbas – ištrint telefono numerį“

„Sunkiausias darbas – ištrint telefono numerį, kai žmogus, kuriam skambindavai, kurį mylėjai, iškeliauja. Paleisti jį kelionėn. Dažnai ne iš karto tai padarau, vilkinu, norisi dar pabūt iliuzijoje, kad va, atsiras koks reikalas, reiks pasitarti – ir paskambinsi Zitai. Arba ji paskambins“, – taip įrašą apie Anapilin iškeliavusią Zitą Kelmickaitę (1951-2023) pradėjo rašytojas Vytautas V. Landsbergis.

 Z. Kelmickaitė ir Vytautas V. Landsbergis.<br> lrytas.lt koliažas.
 Z. Kelmickaitė ir Vytautas V. Landsbergis.<br> lrytas.lt koliažas.
Zita Kelmickaitė.<br>T.Bauro nuotr.
Zita Kelmickaitė.<br>T.Bauro nuotr.
Zita Kelmickaitė.
Zita Kelmickaitė.
Zita Kelmickaitė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Zita Kelmickaitė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Zita Kelmickaitė.<br>M.Juknevičiūtės nuotr.
Zita Kelmickaitė.<br>M.Juknevičiūtės nuotr.
Zita Kelmickaitė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Zita Kelmickaitė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Zita Kelmickaitė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Zita Kelmickaitė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Zita Kelmickaitė.<br>M.Patašiaus nuotr.
Zita Kelmickaitė.<br>M.Patašiaus nuotr.
Zita Kelmickaitė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Zita Kelmickaitė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Zita Kelmickaitė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Zita Kelmickaitė.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Zita Kelmickaitė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Zita Kelmickaitė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Zita Kelmickaitė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Zita Kelmickaitė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Zita Kelmickaitė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Zita Kelmickaitė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Zita Kelmickaitė.<br>V.Balkūno nuotr.
Zita Kelmickaitė.<br>V.Balkūno nuotr.
Vytautas V. Landsbergis.<br> LR archyvo nuotr.
Vytautas V. Landsbergis.<br> LR archyvo nuotr.
Vytautas V. Landsbergis.<br>V.Balkūno nuotr.
Vytautas V. Landsbergis.<br>V.Balkūno nuotr.
Vytautas V. Landsbergis.<br>V.Balkūno nuotr.
Vytautas V. Landsbergis.<br>V.Balkūno nuotr.
Vytautas V. Landsbergis.
Vytautas V. Landsbergis.
Vytautas V. Landsbergis.<br>A.Didžgalvio nuotr.
Vytautas V. Landsbergis.<br>A.Didžgalvio nuotr.
Daugiau nuotraukų (19)

Lrytas.lt

May 27, 2023, 7:59 PM, atnaujinta May 27, 2023, 8:03 PM

Socialiniuose tinkluose šalia senų velionės nuotraukų vyras pasidalijo širdį veriančiais žodžiais.

Rašytojas prisiminė jųdviejų pažintį, nuotykius bei paskutinį pokalbį. Įrašu jis sutiko pasidalyti ir su lrytas.lt skaitytojais.

„Paskutinį kartą skambinau jai, kad reikėjo pasitart dėl partizaniškos dainos filmui „POETAS“. O ji man skambino paskutinįsyk žiemą, kai norėjo sužinot, ką siūlyčiau nufilmuot Anykščių apylinkėse, „Ryto suktiniui“.

Pasiūliau kaimyną durkladirbį Vykintą Motuzą ir jo žmoną keramikę, jie senųjų papročių ir amatų entuziastai ir rekonstruktoriai; paskui pažiūrėjau puikią Zitos laidą apie juos.

Manau, kad Zitos TV laidos yra ir liks mūsų sąmonės aukso fonduose, ji gebėjo prisikasti prie genetinių Lietuvos dalykų: prie paprastų ir kūrybiškų provincijos žmonių, kurie nefigūruoja pirmuose glamūrinių žurnalų puslapiuose. Ir mokėjo labai paprastai, suprantamai, pajuokaudama, kalbint juos apie gyvenimą provincijoje, išsaugotus papročius, etc.

Ji rodė, kad galime būti gražūs, kilnūs, kūrybiški ir paprasti. Bendruomeniški.

Ratiliokai vadinom ją Zitele. Galbūt dėl to, kad dūzgė, dirbo, sukosi kaip bitelė, toks visų žmogus. Visus aplekiantis.

Nors ir buvo socialdemokratiškų pažiūrų, bet tai netrukdė mums artimai bičiuliautis, nes gerbė ir kitų pažiūrų turėtojus, buvo vienijantis asmuo, matąs, kad yra aukštesnių reikalų, svarbesnių, nei nekęsti kitaip mąstantį. Kitai partijai ir idėjinei krypčiai priklausantį.

Susipažinom 1979-ais, kai mokiausi VU pirmam kurse ir tėvukas pasiūlė nueit ir užsirašyt į Ratilio ansamblį, pas jo pažįstamą iš konservatorijos, bendradarbę Zitą.

Ir tai buvo vienas esminių gyvenimo nuotykių – 10 metų „RATILIO“, koncertai, ekspedicijos, ir paskui liaudies daina iki šiol – kaip kažkas itin svarbaus, ko būdamas vilnietis, nebūčiau tiek išmokęs, išragavęs. Folkloras tapo mano kūrybos itin svarbiu akcentu – ir koncertuose, spektakliuose, ir filmuose, ir knygose.

Ir paskutinis padėkojimas Zitai – manau, kad tautosaka Lietuvos laisvėjimo, ėjimo į Sąjūdį ir nepriklausomybę kelyje, buvo itin svabus strategiškas judesys.

Skamba kankliai, Baltica, koncertai „RATILIO“ po visą Lietuvą, užsienį, o kartais ir su „ANTIM“, kai Kaušpėdas užvesdavo „Oi tu kleveli“, pritariant Veronikai ir mūsų ansambliui… Visa tai ir tavo širdies dalis, Zita, labai didelė. Ačiū“, – jautriai rašė Vytautas V. Landsbergis.

Primename, kad žinia apie Z.Kelmickaitės mirtį Lietuvą apskriejo šeštadienio rytą. 

Iki šiol velionė buvo gydoma Santariškių klinikų Hepatologijos ir gastroenterologijos skyriuje po to, kai blogai pasijuto kovo 19 dieną, vesdama LRT radijo laidą „Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite“ ir jai buvo iškviesta greitoji pagalba. Zitos Kelmickaitės gyvybė užgeso einant 72-uosius.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.