Šeštadienio popietėmis prie televizoriaus ekranų žiūrovus vėl kviečia ketvirtajam sezonui sugrįžusi „Lietuvos ryto“ televizijos laida „Gyvenimas versle“, kur uždangas į nematomą savo veiklų pasaulį praskleidžia šalyje jau žinomi ir nauji prekiniai ženklai. Nors žodyne žodis „verslas“ apibūdinamas kaip veikla, suteikianti pirkėjams prekes ir paslaugas, tačiau iš tikrųjų už to slypi kur kas daugiau. Už kiekvienos sėkmingos verslo istorijos yra žmonės, nuolatiniai sprendimai ir iššūkiai, su kuriais tenka susidurti vystant savo mylimą veiklą.
Šios savaitės laidos herojė – stiliste dirbanti Jomantė Vaitkutė, kuri pasakoja, jog visad jautė trauką eksperimentuoti su stiliais ir gilinti žinias šioje srityje, o mada ją lydėjo nuo vaikystės.
„Pirmieji metai nebuvo tokie lengvi, kokius įsivaizdavau. Daug dirbau, kartais net nemokamai. Nebijojau, turėjau drąsos rašyti geriausiems šalies fotografams, papasakoti apie save. Taip pat Lietuvoje vyko stilistų kursai, kurių metu susikūriau pirmąjį portfolio. Taip po truputį viskas ir įsilingavo“, – savo sėkminga verslo istorijos pradžia dalinsis laidos herojė.
Visgi, stilisto profesija nėra tik apie gražių drabužių sudėliojimą ant modelio. Pasak Jomantės, ši veikla reikalauja ir ištvermės, nes fotosesijos – tik lengvoji tokio darbo dalis.
„Pasiruošimas fotosesijoms atima daug laiko ir fizinių jėgų, nes turi pasiruošti iš taško A į tašką B transportuoti begalę daiktų, o tai vėliau atsiliepia sveikatai. Pirmiausia pasiruošiame vizualinį koliažą, aptariame spalvas, įvaizdžio idėjas, poreikius, norus bei lūkesčius, o tuomet, jeigu tai žurnalo fotosesija, vyksti pas dizainerius, susirenki drabužius, papuošalus, jeigu asmeninė fotosesija – nuperki iš parduotuvių arba išsinuomoji.
Pati fotosesija yra lengvasis darbas, kai viskas jau suruošta, tereikia aprengti ir nurengti modelį, tačiau po fotosesijos tenka vėl keliauti: į valyklas, į drabužių grąžinimus“, – profesinius užkulisius atskleis stilistė.
Per savo patirtį, Jomantei teko dirbti su ne viena Lietuvos garsenybe: Milita Daikeryte, Dijora Petrikonyte, Karolina Meschino, Neringa Šiaudikyte, Viktorija Siegel, Jonu ir Simona Nainiai bei kitais. Tačiau stilistė primena, jog įvaizdžio konsultacines paslaugas gali užsisakyti kiekvienas, norinti į savo drabužių spintą įnešti naujų vėjų.
„Pigiausia paslauga, kainuojanti 50 eurų, yra „spintos kapsulė“, kuri susideda iš 12–15 daiktų, kurie visi dera tarpusavyje. Jeigu žmogus nori pasirinkti spintos analizę, kurios metu iš jo spintos turinio atrūšiuojami drabužiai, paruošiamas įvaizdis ir rekomenduojamų pirkinių sąrašas – tai kainuotų 200–400 EUR. Na, o asmeninio apsipirkimo valandos kaina – 50 EUR, bet aš drąsiai sakau – labiau apsimoka eiti apsipirkinėti su stilistu, negu išeiti vienam ir prisipirkti nereikalingų daiktų“, – teigė Jomantė.
Antrajame laidos siužete duris į sakartvelišką virtuvę atvers Trakuose įsikūręs „Argo Trakai“ kompleksas. Pasak šios vietos vadybininko, atidarant restoraną siekta sukurti autentišką vietą, kuo labiau atspindinčią Pietų Kaukazo šalies kultūrą ir jai būdingą svetingumą.
„Šis kompleksas atsirado todėl, kad restorano vadovas labai myli Sakartvelą ir jame lankosi dažniau negu aš pats. Mūsų virtuvė visame pasaulyje yra populiari, o šalį traukia tiek gamta, tiek vietinių svetingumas, tiek patiekalai. Lietuvoje yra ne vienas gruziniškas restoranas, tačiau mes norim sukurt autentišką vietą, kur atėjęs svečias jaustųsi kaip namuose, skaniai pavalgytų ir tuo pačiu išgirstų apie mūsų istoriją, kultūrą“, – laidoje pasakos vadybininkas Sarkis Kazarian.
Ant ežero kranto veikia ne tik restoranas, bet ir viešbutis su SPA. Laidos pašnekovas atvirauja, jog Lietuvoje gyvena jau šeštus metus bei pramoko kalbėti lietuviškai, tik vietinių kulinarinių tradicijų neprisijaukina, mat šios skiriasi nuo būdingų jo gimtajame krašte.
„Mūsų kultūroje mes neskaičiuojam patiekalų, gaminame ar užsakome daug, jog stalas būtų pilnai nukrautas. Taip pat pas mus nėra patiekalų pirmumo, salotos, sriubos ar karštas, nesvarbu, kuris pirmas yra pagaminamas – tas ir keliauja ant stalo. Tai yra labai kartveliška, kaip ir visais patiekalais dalintis su šalia prie vieno stalo sėdinčiais“, – teigs Sarkis.
Trečiajame laidos siužete žiūrovai bus kviečiasi susipažinti su sąmoningos mitybos trenerės Agnetos Zavackienės istorija, įkvėpusia siekti verslo. Nesėkmingai išbandžiusi begalę dietų, moteris netikėtai atrado 90-ies dienų programą, kuri jai ne tik padėjo palengvėti, numesti svorio bei atrasti gražų santykį su maistu, bet ir pakurstė norą konsultuoti kitus žmones, siekiančius keisti savus gyvenimo įpročius.
„Visą gyvenimą augau matydama liekną mamą, kuri man buvo ikona. Draugės taip pat supo su tobulomis figūromis, savo akimis mačiau, kaip jos įnirtingai laikėsi dietų, tokių pačių metodų laikytis bandžiau ir aš, tačiau man nepavykdavo. Alinau save įvairiausiais būdais ir visi rezultatai vesdavo prie to pačio, grįždavau į ankstesnę būseną, svorį ar net blogiau“, – laidoje atviraus Agneta.
Pasak pašnekovės, jos atrasta „WildFit“ programa remiasi mitybos pagal sezonus principu. Tai nėra dieta, tai įrankis, kuris primena apie gamtos dovanas ir jų sezoniškai nešamas naudas.
„Tai sugrįžimas į laiką, kada žmogus maitinosi iš to, ką jam davė motina Gamta, kartu su sveika būsena. Viską apjungtus, tai maisto psichologija, kuri aiškiai parodo, kaip žmogaus santykis su maistu yra surištas per emociją ir kaip jos mus skatina valgyti tai, ko iš tikrųjų mes net nenorime. Svoris nėra vienas svarbiausių rodiklių, lieknas žmogus nebūtinai yra sveikas ir energingas, o mes kalbam apie sveiką kūną, į ką ir veda ši programa“, – teigs pašnekovė.
„Gyvenimas versle“ – jau ketvirtąjį sezoną skaičiuojanti laida, kurioje vedėja Milita Daikerytė pristatys ir atskleis šalyje veikiančių įdomiausių, populiariausių bei netikėčiausių verslų istorijas. Lietuva koja kojon žengia su pasauliniais inovacijų pokyčiais ir savo šalyje turi būrį kūrybingų, sumanių ir savo sritį išmanančių verslininkų, kurie suburdami profesionalias komandas gali didžiuotis atradę raktą į verslo sėkmę. Apie visą tai – kiekvieną šeštadienį, 17:30 val., per „Lietuvos ryto“ televiziją.
