Sako, kad „bezdutė“ – labai geras žodis, nes siejasi ir su rusišku „bezdarnyj“ – „netalentingas“, ir su visiems puikiai žinomu lietuvišku žodžiu, reiškiančiu tam tikrą kūno išleidžiamą garsą ir kvapą.
Skiriamieji požymiai – „bezdučiai“ gyvena, tarpsta ir šviečia tik žiniasklaidoje.
Ir niekur daugiau: nei scenoje, nei arenoje, nei ant podiumo, nei kitose erdvėse ar srityse.
Dar vienas skiriamasis požymis – nei profesija, nei vienu sakiniu neįmanoma apibūdinti, kodėl jos įžymios.
Tenka mykti ir sukti, ir ilgai ilgai aiškinti: „Na, jis/ji yra įžymus/įžymi tuo, kad permiegojo/ buvo/sukasi/yra įžymių tėvų atžala. Britai tam net turi posakį – „famous for being famous“ – „įžymus tuo, kad įžymus“.
Bet ką daryti, kai įžymiomis „bezdutėmis“ ir „bezdučiais“ tampa akivaizdūs silpnapročiai ir ligoniai?
Ir tai ne tik Lietuvos fenomenas, nors galbūt mūsų kraštas pasižymi tuo, kad čia, kaip sakoma, „viskas daug labiau“, todėl kai kurie jų tampa net Seimo nariais. Ieškant kultūrinio palyginimo, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje man kol kas dar nepavyko aptikti Minedo fenomeno analogo.
Tuo tarpu Minedas kaip reiškinys Lietuvoje dauginasi geometrine progresija: čia jau yra ir mados minedai, ir politikos minedai – nuoširdžiai laukiu, kada atsiras koks krepšinio minedas – va čia tai būtų!
Lietuviškos žiniasklaidos žvaigžde neseniai tapo viena mergina, youtube.com svetainėje išgarsėjusi tuo, kad po išgertų kelių butelių degtinės, apimta visiškos klinikinės alkoholinės psichozės, kaip užsikirtusi plokštelė kartojo vieną: „Aš nuoriu šventę švęst“.
Skirtumas nuo Didžiosios Britanijos tas, kad ten, šiam vaizdo klipui paplitus viešojoje erdvėje, vargše mergaite būtų nedelsdamos susidomėjusios sveikatos, socialinės rūpybos ir nepilnamečių apsaugos tarnybos. Bet ne – pastaroji Lietuvoje per daug užsiėmusi teatrų plakatų ir šiuolaikinio meno kūrinių cenzūra.
Tad pas vargšę jaunąją alkoholikę nuvažiavo ne socialinės tarnybos, o populiarus paauglių žurnalas – dar ir jos fotosesiją surengė. Kuo ne naujoji Angelina Jolie?
Kylie Minogue ir jos sesuo Danni gali slėptis – Lietuva turi „Dream Girls“, „smaugiamas kates“, kurioms dramblys užmynė ant ausyčių. Bet, mano galva, didžiausia jų problema – ne muzikinių sugebėjimų, o protelio stoka.
Ir dar humoro jausmo – juk žinojo, kur eina ir kokios šio žaidimo taisyklės: vieną pagiria, iš likusių devynių vaizdingai išsityčioja.
Pralaimėjai – pasijuok pats iš savęs ir pakikenk kartu su kitais, pašmaikštauk, o ne ieškok kaltų.
Bet dar labiau protelio ir humoro jausmo stinga pasipiktinusiems ir putojantiems komentatoriams, kaltinantiems jas tėvynės išdavyste, vadinantiems mergaites tautos gėda ir siekiantiems nulinčiuoti.
Žmonės, atsipalaiduokit, tai tik juokingas talentų šou, o ne Jungtinių Tautų asamblėja!
Bet kai kam šis įvykis – dvi lietuviškos „bezdutės-behumorutės“ angliško talentų šou scenoje – tokia drama, kad net kviečiasi jas specialiai į televizijos laidas tarsi Everesto nugalėtojas.
Gal greitai jas išvysime ir žurnalų viršeliuose, o tada jos, kaip ir kitas jų kolega, pristatys savo vardinius saldainius. Šiuo atveju, manau, labiausiai tiktų gydomieji ledinukai nuo užkimimo.
Tai va, o aš maniau, kad angliškos ir amerikietiškos „bezdutės“ – tokios kaip Jade Goody, Peaches Geldof, Russel Brand, Lindsay Lohan ir Paris Hilton – yra tušti muilo burbulai.
Bet, palyginus su lietuviškomis, jų nuopelnai vos ne kaip Nobelio premijos laureatų!
Bet jei rimtai, tai psichologai teigia, kad tokių viešų figūrų – netalentingų, menkų, apgailėtinų, vertų pajuokos – buvimas turi masinį terapinį poveikį.
Neva menkavertiškumo kompleksų kamuojamiems žmonėms jie – tarsi gydomoji savivertės injekcija. Neva, „žiūrėk, štai dar kvailesnis už mane, cha cha cha, koks nevykėlis!“
Bet tai visai nejuokinga dėl dviejų priežasčių. Viena vertus, ką tai sako apie tave patį, kai tik prieš tokį gali pasijusti viršesnis?
Tad „bezdučiai“ tam tikru požiūriu yra ir mūsų pačių atspindys – tik kreivame veidrodyje.
Bet gal galima į jį tiesiog nežiūrėti? Juk „bezdučių“ gyvavimą palaiko tik vienas dalykas – mūsų dėmesys. O kol juo „bezdučius“ maitiname – spausdami kompiuterių nuorodas, pirkdami žurnaliukus su jų atvaizdais, rašydami internete komentarus – tol jie gyvuoja, jų reitingai pučiasi, jiems kapsi reklama, o su ja – ir pinigėliai.
Tad štai sėdžiu ir galvoju, kas iš tikrųjų yra juokingesni – ar „bezdučiai“, ar darantieji iš jų „žvaigždes“?