Dangilė
Tradicija derinti poros aprangą spalvomis kilo iš viduramžių riterių turnyrų. Gal pamenate iš filmų ar knygų – dama, linkėdama riteriui sėkmės, prieš turnyrą užriša savo šalį ar kaspiną ant jo ieties.
Arba laimėtojui dovanoja savo šydą ar drabužio rankovę, kurią tas išdidžiai pritaiso prie savo šarvų.
Tos pačios didikų šeimos vyrų ir moterų kostiumai dažnai irgi atkartodavo jiems svarbias heraldines spalvas.
Šią tradiciją tebepuoselėja škotų klanai, kuriuose ir abiejų lyčių giminės atstovai puošiasi tuo pačiu languotu giminės tartanu.
Baroko laikais, ypač Prancūzijos karališkajame dvare, vyriškis, norėdamas išreikšti jausmus jį sužavėjusiai damai, pobūvio metu kostiumą papuošdavo tokios pat spalvos kaip damos apdaras dekoratyviniais kaspinais.
Tokia susižavėjimo išraiška galantiškiems gerbėjams kartais kainuodavo tikrai nemažai. Tam, kad iš anksto sužinotų, kokios spalvos suknia tą vakarą pasipuoš širdies dama, būdavo organizuojama žvalgyba, papirkinėjami tarnai ir kambarinės.
O kaip yra šiandien?
Paryžiuje toks klausimas sukeltų kreivą šypsenėlę.
Londone suderinti poros drabužių ansambliai, sutrumpintai vadinami „his’n’hers“ („jos ir jo“) net tampa pašaipų objektų.
Bet gal toks derinimas tik jums ir man atrodo kičas?
Atlikau nedidelį žurnalistinį tyrimą. Paskambinau trims mados pasaulyje dirbančioms moterims: mados fotografei ir dviem didelę patirtį turinčioms stilistėms.
Jų atsakymai į klausimą apie „susiderinusias poras“ buvo tokie: „Grrrrr. Grožis neapsakomas!“ (kvatojo fotografė į telefono ragelį).
„Tu nerimtai?“ (paklausė pirmoji stilistė).
„Aha, Victoria ir Davidas Beckhamai 1999 metais?“ (kikeno antroji stilistė).
Pastaroji turėjo galvoje įsimintiną Beckhamų poros viešą pasirodymą prieš vienuolika metų, kai abu nuo galvos iki kojų pasipuošė beveik vienodais juodais „Gucci“ mados namų odiniais kostiumais – kelnėmis ir striukėmis.
Tuomet „Spice Girls“ narė Victoria ir kylanti futbolo žvaigždė Davidas buvo išjuokti už prasčiokišką stilių.
Net praėjus daugiau nei dešimčiai metų, mados pasaulyje posakį „David and Victoria his’n’hers outfits“ išsyk visi supranta.
Tad ir dabar, kai mados pasaulis garbina originalumą, akivaizdžiai derinti savo aprangą prie mylimojo ar mylimosios stiliaus neverta.
Taip pat prastu skoniu laikoma, kai motinos derina dukterų aprangą su savąja, vilki tokias pat, tik skirtingo dydžio sukneles.
Smetonos laikais apie tokias motinas ir dukteris sakydavo: „Kaip karvė su veršiuku“.
O britai tai vadina „Mini-Me“ sindromu (su užuomina į komišką žemaūgį personažą iš filmų apie Ostiną Pauersą).
Jie mano, kad aprengti mažylę lygiai taip pat, kaip save, – tuštybės ir susireikšminimo požymis.
O jeigu motina bando priderinti savo rūbus prie dukrytės – tai suvaikėjimas.
Jei motina nori įskiepyti dukteriai savą grožio supratimą, tai galima padaryti specialiai nederinant savo ir vaiko aprangos.
Jei porą sieja šilti jausmai, panašus skonis, bendras požiūris į gyvenimą, vyrui nebūtina prie moters žalios suknelės derinti žalio kaklaraiščio.
Odiniais drabužiais vilkintis baikeris ir romantiška viliokė, plevėsuojanti suknele, – puikiai atrodanti pora.
Svarbiausia yra ne tai, ar poros apranga dera. Svarbiausia deramai vilkėti tam tinkama proga ir tinkamoje vietoje.
Kyla su mada arba stiliumi susijusių klausimų? Rašykite: stiliauspatarimai@lrytas.lt.