Alergija saulei

Vasara alergiškam žmogui sukelia daug nemalonumų. Pabuvus kelias valandas (ar kelias dienas) saulėje atsiranda įvairių odos pakitimų: paraudimų, pūslelių, patinusių kauburėlių, spuogelių, lydimų niežėjimo ir peršėjimo. Nemalonumai prasideda dažniausiai nuo pirmųjų stipresnių saulės spindulių pavasarį. Kai kuriems žmonėms jie pamažu nusilpsta, nes oda pripranta prie saulės, ir vėl sustiprėja per vasaros atostogas. Daugiausia nuo saulės alergijos kenčia žmonės, kurių oda šviesi ir jautri. Fotoalerginės odos reakcijos priežastis — padidėjęs jautrumas ultravioletiniams saulės spinduliams. Ypač pavojingi ilgabangiai ultravioletiniai A spinduliai, nes jie vasarą faktiškai veikia visur (taip pat ir po stiklu ar pro automobilio langą, kuris paprastai sulaiko nudegimus sukeliančius ultravioletinius B spindulius). Saulei jautri oda reaguoja į UVA ir UVB spindulius bei padidėjusį ozono kiekį. Viršutinių odos sluoksnių ląstelės pradeda savo gynybinę reakciją. Pigmentinės ląstelės ima gaminti daugiau dažomosios medžiagos melanino, kurio paskirtis — apsaugoti jautrias ląstelių struktūras nuo žalingo saulės spindulių poveikio. Viršutinis (raginis) odos sluoksnis pastorėja, kad apsaugotų vidinius sluoksnius. Pernelyg intensyvus ultravioletinių spindulių poveikis gali paskatinti ląsteles pakeisti savo genetinę informaciją: oda ima greičiau senti, atsiranda raukšlių, odos sustorėjimų, kai kuriais atvejais išsivysto vėžys.

1) Polimorfinė šviesos dermatozė Dažniausiai pasitaikanti saulės alergija pirmiausia paliečia tas kūno dalis, kurios dar nėra pripratusios prie saulės (atvirą kaklo iškirptę, apnuogintus pečius, sprandą). Paprastai ji pasireiškia išbėrimais, smulkiomis pūslelėmis, niežtinčiomis dėmelėmis. Už šį reiškinį atsakingi ultravioletiniai A spinduliai. Alerginiai odos pokyčiai dažnai pranyksta po 1—3 savaičių, kai kūnas pripranta prie saulės, arba apskritai pasireiškia tik atostogaujant šiltuosiuose kraštuose. Profilaktiškai rekomenduojama vartoti beta karoteną (provitaminą A). Pradėti vartoti jį reikia ne vėliau kaip likus mėnesiui iki atostogų ir užbaigti ne anksčiau kaip po atostogų. Gydymas pradedamas nuo 75—100 miligramų beta karoteno, po dviejų savaičių dienos dozę galima sumažinti iki 50 miligramų. Svarbu naudoti apsauginį kremą nuo saulės.

2) Maljorkos aknė Išskirtinė saulės sukeliamos alergijos forma yra vadinamoji Maljorkos aknė. Ji pasireiškia per atostogas karštuosiuose kraštuose. Tai nėra tikra alergija, o odos reakcija į ultravioletinių spindulių poveikį kartu su kai kuriomis apsauginių kremų nuo saulės ir kitų kosmetikos priemonių medžiagomis. Ant odos, dažniausiai iškirptės srityje, kaklo, sprando, pečių, žastų, nugaros atsiranda mažų spuogelius primenančių mazgelių ir raudonų kauburėlių. Dažniausiai odos reakciją sukelia emulgatoriai, kai kurie drėkinamųjų ir riebių kremų priedai. Rekomenduojama naudoti gelius nuo saulės su stipria UVA apsauga. Šios priemonės būna be riebalų ir emulgatorių. Užrašas ant pakuotės „hipoalerginis“ dar neapsaugo nuo saulės alergijos, nes paprastai priemonė būna testuojama dėl kitų alergijos rūšių. Patikimesnės bus priemonės su užrašu „be emulgatorių“, „be riebalų“ arba „gelis“. Kelias dienas prieš deginimąsi saulėje atsisakykite visų riebių kosmetikos priemonių ir kūno losjonų.

3) Fotoalerginė reakcija Daug produktų ir kosmetikos priemonių, reaguodami su saulės šviesa, sudaro naujus junginius ir šalutinius produktus, kurie gali sukelti alergiją arba odos pakitimų. Tokios fotoalerginės reakcijos priežastis gali būti kai kurie medikamentai (antibiotikai, uždegimą slopinantys vaistai, jonažolės, patinimą mažinančios medžiagos), kontaktas su kai kuriais augalais (salierais, petražolėmis, citrusiniais vaisiais, figomis, lankiniais barščiais), įvairūs kvepalai, net kai kurie kremai be aromatinių medžiagų. Jei pastebėjote, kad alergiją jums sukelia cheminiai apsauginių kremų nuo saulės filtrai, pirkite priemones tik su mineraliniais filtrais, mikropigmentais, titano oksidu arba cinko oksidu.

Kad atostogos prie jūros, ežerų ar kalnuose neapkarstų, išvengtumėte nudegimų saulėje ir alergijos, reikia įsidėmėti keletą taisyklių.

Venkite tiesioginių saulės spindulių! Atostogaudami stenkitės nuolat būti pavėsyje. Vis dėlto nepamirškite, jog kaitrią dieną ir pavėsyje ultravioletiniai saulės spinduliai būna pakankamai stiprūs, kad sukeltų fotoalerginę reakciją. Pamažu pratinkite odą prie saulės. Deginimosi laiką didinkite lėtai ir nuosekliai. Venkite intensyvios pusiaudienio saulės nuo 12 iki 15 valandos. Vilkėkite lengvus drabužius iš natūralaus pluošto (medvilnės arba lino). Medvilnė praleidžia tik 10 procentų ultravioletinių spindulių, o dirbtinis pluoštas — ne mažiau kaip 50 procentų. Naudokite neriebias priemones nuo saulės ir būtinai be emulgatorių. Tomis dienomis, kai deginatės saulėje, nenaudokite kvepalų, muilo ir skutimosi putų (juose esantys eteriniai aliejai gali sukelti fotoalerginę reakciją). Naudokite apsaugines priemones nuo saulės su stipriu ultravioletinių spindulių filtru. Jei vartojate medikamentus, pasiteiraukite gydytojo apie galimą jų sąveiką su saulės spinduliais. Jautri vaikų odelė ypač smarkiai reaguoja į deginimąsi saulėje ir greitai nudega. Iš vaikiškų nudegimų saulėje greičiau išsivysto odos vėžys. Todėl labai svarbu rūpestingai saugoti mažus vaikus: ištepti juos stipriai veikiančiais apsauginiais kremais ir losjonais, pridengti odą nuo saulės lengvais drabužiais, stengtis būti pavėsyje ar po skėčiais. Kai kurie gydytojai pataria vartoti kalcį ir daug kalcio turinčius produktus, nes jis sumažina alerginę odos reakciją.