Nemažai Kauno moterų šiųmetį švenčių jaukumą kurs savo rankomis – kaip jų mamos ir senelės. Ir patiekalai bus pačių gaminti.
„Tokią dieną geriau prisvilęs patiekalas, bet savas“, – įsitikinusi Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo direktorė Vida Mildažienė.
Kaip nepavargti nuo darbų ir pasirengimų naštos?
„Moterys turi savų gudrybių. Be to, visada šalia mamos ir senelės“, – šypsojosi Jolanta Žukauskienė, su vyru krepšininku Eurelijumi neseniai su šventiniais pirkiniais grįžusi iš Milano.
Įsisukus šventinių pasirengimų sūkuriui, galima ir reikia save palepinti.
„Neseniai pasisiūdinau žavų geltoną švarkelį“, – džiaugėsi pavydėtinai atrodanti socialinių mokslų profesorė Irena Leliūgienė, „pasaulio pabaigos“ dieną švęsianti 72-ąjį gimtadienį.
Dovana visuomenei – knyga
„Nuo seno Lietuvoje metams baigiantis žmonės susiskaičiuodavo ką nuveikę, ūkininkai atsiskaitydavo su samdiniais. Prieš šias Kalėdas pirmiausia palepinau ne save, o kitus. Parašiau knygą. Dabar vykstu į susitikimus su įvairių bendruomenių atstovais.
Šie susitikimai virto ir didele dovana sau“, – smagiai kalbėjo Lietuvos edukologijos universiteto profesorė I.Leliūgienė. Neseniai visuomenei pristatyta jos naujausia knyga „Edukacinis darbas bendruomenėje“.
Žvali, energinga, žodžio kišenėje neieškanti profesorė įsitikinusi: mokslininkas neturi būti nuobodus popiergraužys, jis turi būti pastebimas visuomenėje, kurią tyrinėja ir kuriai rašo rekomendacijas.
„Galima ir reikia visada atrodyti gražiai. Susišukuoti, pasipuošti ir pasidovanoti sau bendravimą su žmonėmis. Dar pagalvoti, ką jiems gali atnešti dovanų.
Nors profesoriaus vardas skambus, mokslininkas nedaug teuždirba. Tačiau galima būti sielos aristokratu: spinduliuok savo žinias, nešk jas kaip didžiausią turtą kitiems. Manau, tai – didesnis turtas už pinigus“, – tarpukario laikų inteligento misiją priminė pašnekovė.
Lietuviškoji Sophia Loren?
Tačiau daug garbių vardų pelniusi ir nemažai veikalų parašiusi profesorė neslėpė moteriškos savo silpnybės – pomėgio dailiai rengtis. Kalėdiniuose vakarėliuose, priėmimuose, iškilminguose pokyliuose profesorė – visada elegantiška, pasipuošusi klasikine „maža juoda suknele“, ryškiaspalviu švarkeliu, perlų vėriniu, aukštakulniais bateliais.
Kauno technologijos universiteto, kuriame daugybę metų dirbo, kolegos profesorę I.Leliūgienę juokais pavadindavo lietuviškąja Sophia Loren.
„Neseniai pasisiūdinau geltoną švarkelį – su juo eidama tiesiog spinduliuoju gyvybę ir energiją. Nebijau dėvėti suknelių iki kelių ir aukštakulnių batelių“, – kalbėjo profesorė, kuriai gyvenimo džiaugsmo ir jaunatviškos išvaizdos galėtų pavydėti netgi perpus jaunesnės moterys.
Tarp kalėdinių vaišių ant I.Leliūgienės stalo – pačios gaminti cinamonu ir imbieru kvepiantys skanėstai: uogienės, prieskoniais pagardinti abrikosai, putinų ir spanguolių uogienės su medumi.
„Tai – vietoj visokių tablečių, kurias kitos mano amžiaus moterys vartoja saujomis. O juk šiaip ar taip gruodžio 21-ąją man sukaks 72 metai – kaip tik per pačią pasaulio pabaigą“, – nusijuokė žvali ir energinga profesorė.
Nuotaika svarbiau už daiktus
„Save jau palepinome: ką tik su vyru grįžome iš Milano su pilnu krepšiu Kalėdų Senelio dovanų. Džiugu, kad ir Kaune jau pasijuto kalėdinė nuotaika“, – pasakojo žinomo krepšininko Eurelijaus Žukausko žmona Jolanta Žukauskienė.
Vis dėlto rengiantis didžiausioms metų šventėms J.Žukauskienei svarbūs ne patys daiktai ar pirkiniai, o jauki ir šilta nuotaika. Prie šventinio stalo susėda gausi šeima, tad darbus pasiskirstyti lengviau, o visi pasirengimai, bruzdesys – mieli.
Namus tvarko mamos ir močiutės, o štai šventinę vakarienę jauna moteris mėgsta paruošti pati. „Paprastą dieną galima pavalgyti ir restorane. Bet tą ypatingą vakarą, kai šalia visi patys artimiausi, daug skaniau ir jaukiau valgyti pačių pasiruoštą maistą: į tuos patiekalus įdedame daug širdies“, – kalbėjo moteris.
Kad prie stalo atsisėstų švytinti, J.Žukauskienė pasidovanoja sau SPA procedūrų, pasimėgauja masažu, jogos treniruote.
Sausainius keps vaikai
VDU Botanikos sodas Kalėdų laukimo nuotaika gyvuoja jau dvi savaites. Vakare sodo pastatai ir tiltelis nušvinta it pasakoje. Sodo direktorė V.Mildažienė pasakojo, kad šiemet susilaukia itin daug prašymų kalėdinėms puokštėms sukurti.
Tuo tarpu į V.Mildažienės namus šventinė nuotaika šiemet ateis su sausainių aromatu. Į talką tradicinius šventės patiekalus ruošiančiai mamai suskubs vaikai, kurie tą vakarą pasižadėjo iškepti sausainių.
„Kalėdos – tai laikas, kai niekur nereikia skubėti. Tad iš viso to gaminimo pasidarome sau malonumą“, – kalbėjo Botanikos sodo vadovė.
Bendravimas džiugina ir gydo
Paklausta, gal kartais Kalėdoms sau pasidovanoja prabangą pabūti tyloje su knyga, V.Kudirkos viešosios bibliotekos Vitebsko skyriaus vedėja Rita Noreikienė tik nusijuokė.
Vedėjos kasdienybė – ne tik knygos, bet ir nuolatinis bendravimas su žmonėmis. Kauno bibliotekos jau senokai nebe vien knygų saugyklos: čia susitinkama su rašytojais, vyksta kultūros renginiai. Šio šurmulio centre besisukanti moteris labiausiai džiaugiasi, kai ir namie – gyva ir triukšminga, kai už vaišių stalo susirenka vaikai ir anūkai.
Jos Kalėdos – tradicinės. Visa didžioji namų ruoša, šventės rūpesčiai, dovanų šeimynykščiams paieška R.Noreikienei įprasti, malonūs ir nenuvargina.
„Džiugiausia tai, kad jie patys ateina. Gyvenimo sparta – itin didelė, kokybiško laiko, kurį galime skirti vieni kitiems, – vis mažiau, tad gyvas bendravimas su savaisiais gydo, džiugina ir yra didžiausia dovana“, – sakė bibliotekos vedėja.
Tuo tarpu išeivijos lietuvė menotyrininkė Karilė Baltrušaitytė prieš Kalėdas stengiasi neįsitraukti į aplink tvyrantį komercinį šurmulį ir dažniausiai sau pasidovanoja papildomo laiko pabūti gamtoje, atsipalaiduoti, pasigėrėti lietuviška žiema.
Tai nesunku padaryti, nes moteris augina porelę pas mus retų gauruotų Tibeto terjerų, kuriems itin patinka tolimesnės išvykos.
„Šiuo laiku labiau mąstau apie žiemos saulėgrįžą, o ne apie Kalėdas, nes Kalėdas švenčia ne visi, o štai saulėgrįžą pamini daugelio tautybių ir tikėjimų žmonės, tarp kurių turiu gerų draugų“, – kalbėjo moteris.
Vis dėlto nuotaikingo, spalvingo, egzotiško būdo moteriai kebliausia – namų ruoša. Namuose – daug augintinių, tad tvarkyti tikrai yra ką. Tačiau kuopia namus pati.
„Bet kai išsivalai visus kampus, kai užsidegi žvakę – pasidaro taip gera. Tad tvarkytis, matyt, skatina ir tas džiaugsmas, kurį pajusi po visų ruošos darbų“, – šypsojosi kaunietė.
Kad šventės neštų džiugesį
Kad neužgriūtų kalėdinių rūpesčių lavina, psichologai pataria didžiausioms metų šventėms rengtis iš anksto.
Nesugaišti daug laiko kalėdiniams pirkiniams padės išsamus dovanų ir kitų būtinų prekių sąrašas, kurį verta turėti po ranka kaskart einant apsipirkti. Dovanas galima iš anksto supakuoti.
Smagiems, bet nenumatytiems atvejams reikėtų parengti ir keletą atsarginių dovanų – mielų ar skanių niekučių, kurių visiems malonu gauti.
