Daivos Janulaitytės-Günther spintoje – škotiškų suknių kolekcija

„Šis škotiškomis tradicijomis apipintas renginys turi sąsąjų su mano šeima, nes mano močiutė Juzefa gimė ir augo Škotijoje, Glazge“, – sakė Vilniaus Vienos pokylio globėjų komiteto narė bei šio labdaros renginio ambasadorė.

Pirmą kartą į Burnso nakties vakarėlį Londone, Didžiojoje Britanijoje, daugiau nei prieš 10 metų ją pakvietė britė bičiulė Jesicca.

„Tai ir lėmė mano škotiškų suknių kolekcijos atsiradimą, – pripažino Daiva. – Kvietimas į Burnso naktį gulėjo ant mano miegamojo stalelio, o aš neturėjau nė menkiausio supratimo, kas tai per vakaras! Ir kvietime nurodytas aprangos kodas „black tie (scotish)“ skambėjo nevisiškai suprantamai – reikės ilgos suknios, bet škotiškos? Beveik puoliau į paniką! Trukdyti bičiulę Jesiccą buvo nepatogu, tad kaip rengsiuosi eidama į vakarą, kuris turėjo vykti prabangiame golfo klube, privalėjau nuspręsti pati.“

Londono centre yra keletas škotiškų drabužių parduotuvių. Jas aplankiusi ir kai ką įsigijusi Burnso nakties vakarėlyje Daiva dėvėjo klasikinį klostytą škotišką sijoną su juodu švarkeliu. „Pamenu, tą vakarą buvo nepaprastai šalta ir aš pavydėjau ponioms, dėvinčioms ilgas suknias, mano dideliam nustebimui, ne škotiškas, tačiau iš tamsaus vilnonio audinio. Rankose jos laikė ar pečius buvo apsigaubusios škotiško tartano – tam tikru būdu austo languoto vilnonio audinio – šaliu, dažniausiai derančiu prie vyro kilto“, – prisimena D.Janulaitytė-Gunther.

Tad kitų metų Burnso nakties vakarienėje Daiva vakaro svečiams sukėlė nuostabą, kai įžengė vilkėdama ilga škotiško tartano suknia, atitinkančia „black tie (scotish)“ aprangos kodą. To vakaro metu jai net buvo skirtas tostas – „už mūsų viešnią iš Lietuvos ir už jos išskirtinę škotišką suknią“. Tai buvo jos paskutinis Burnso nakties vakaras Anglijoje. Dabar Daiva škotiškų suknių idėją įgyvendina Lietuvoje. Siuvimo meistrės Rasos Kriaučiūnaitės pasiūtos suknios yra sukurtos taip, kad netrukdo šokti net tradicinius škotiškus šokius. Ir visos jos kaip senais laikais turi etiketę „Made Exclusively for Ms. Janulaityte“.

Škotišką tartaną Daiva iki šiol perka Londono centre esančioje parduotuvėje „Mackenzie’s of Picadilly“. Patį pirmąjį kartą, kai ieškojo škotiško audinio ir apie tartaną išmanė nedaug, užėjusi į šią parduotuvę rado lietuvių kilmės studentę, kuri tuo metu studijavo menus ir ten dirbo pardavėja konsultante. Ji atvėrė Daivai tartano paslaptis.

„Lochcarron of Scotland“ kompanijai, kuri teikia tartano audinį šiai parduotuvei, buvo leista sukurti išskirtinį tartaną princesei Dianai atminti. Ši parduotuvė bendradarbiauja su tokiais mados kūrėjais kaip Vivienne Westwood, Johnas Paulis Gaultier, Ralphas Laurenas, Calvinas Kleinas, Paulas Smithas. Kaskart Londone, net jei tai būna vasara, Daiva apsilanko šioje parduotuvėje ir iš anksto nusiperka audinio labdaros vakaro sukniai.

Tartanai skirstomi pagal atspalvius. Daivą labiausiai žavi „ancient“ – senovinio atspalvio – tartanas: jis yra labai šiltų ir švelnių atspalvių. Bet jos mėgstamiausias tartanas yra „muted“ – prislopintų spalvų, kurioms išgauti naudojami augaliniai dažai. Ji taip pat mėgsta vadinamojo modernaus atspalvio tartaną – tai ryškių spalvų audinys, kuriamas naudojant cheminius dažus. Drabužis, pasiūtas iš šio tartano, puikiai atrodo tamsioje aplinkoje. Tik Daiva niekada Burnso nakties vakarėliui nesirinktų tartano, kuriame dominuoja blankiai ruda ar žalia spalvos, nes ši medžiaga sukurta medžioklės aprangai. Be to, kai kurie tartanai iki šiol saugomi įstatymo ir juos griežtai uždrausta naudoti, išskyrus karališkosios šeimos asmenis Didžiojoje Britanijoje. Šių tartanų niekas ir nepardavinėja.

Lietuviams tartanas – tik languota medžiaga. Škotams jis sukelia patriotinius jausmus ir leidžia didžiuotis savo kultūra. Anglams pavergus Škotiją tartanas buvo uždraustas ir tik XX amžiuje Škotijoje prasidėjęs judėjimas atgaivino jo nešiojimo tradiciją. Užsukę į Škotijos sostinę Edinburgą penktadienio vakarą nustebtumėte, kokia gausybė vyrų segi languotus sijonus – kiltus.

Škotai žavisi lietuvės troškimu dėvėti tartano suknias. Tai jie priima kaip didelę pagarbą jų šalies tradicijoms. Be to, šiais laikais nėra privaloma dėvėti tik savo šeimai priklausančio tartano. Netgi galima susikurti savąjį. Kiekvienais metais sukuriama ir oficialiai užregistruojama iki 150 naujų tartanų.

„Ir aš netrukus planuoju dėvėti suknias, pasiūtas tik iš vienos rūšies tartano, kurį galės dėvėti Janulaičių šeimos nariai. Mūsų šeima nusprendė prisidėti prie pilies Škotijoje atstatymo. Šio labdaros projekto sumanytojų ir vykdytojų noru sukurtas tartanas, kurį kaip autentišką turi teisę dėvėti prie to prisidedantys žmonės.

Šis tartanas parduodamas tiksliai atmatuotais 5 jardų (1 jardas lygus 0,9144 metro) gabalais, skirtais vyriškam kasdieniam kiltui (angl. „casual kilt“), arba 8 jardų – išeiginiam kiltui (angl. „formal kilt“) pasiūti. Dalis šių pinigų skiriama škotiškai piliai atstatyti“, – pasakojo škotiškų suknių kolekcininkė.