Venecijos kino festivalyje – geltonų suknelių mados

Besirinkdamos apdarus tokiai ypatingai šventei garsenybės tikrai pasistengia sužibėti. Šiais metais bene populiariausia moterų drabužių spalva tapo šį sezoną ypač madinga geltona. Tiesa, dailiosios lyties atstovės liko ištikimos ir klasikinei juodai bei švelnioms, kreminėms spalvoms.

Beje, sužibėti stengiasi ne tik moterys, bet ir stipriosios lyties atstovai. Įprasta matyti, kad tokiomis progomis vyrai renkasi tamsių spalvų kostiumus, tačiau Venecijos kino festivalyje jie nustebino netradiciniais pasirinkimais.

Kerintis miuziklas su Ryanu Goslingu ir Emma Stone, pradėjęs varžybas dėl Auksinio liūto, sukėlė tikrą karštligę per Venecijos kino festivalio atidarymą trečiadienį. 

Damieno Chazelle'o režisuota juosta „La La Land“ – tikra duoklė amerikietiškų miuziklų aukso amžiui, vėl surinkusi 2011 metų romantinės komedijos „Kvaila, beprotiška meilė“ (Crazy, Stupid, Love) žvaigždes, tik šįkart joms teko daug dainuoti. 

Į 10 dienų truksiantį festivalį prašmatnioje Lido saloje susirinko geriausi filmų kritikai iš viso pasaulio ir audringai pasveikino D.Chazelle'ą bei E.Stone, susitikusius su žiniasklaidos atstovais prieš smagaus ir nepaprasto filmo, užkariavusio žiūrovų širdis nuo pat įžangos scenų, premjerą. 

Filmas, kurio veiksmas vyksta Los Andžele, pasakoja apie neturtingą džiazo pianistą ir jo merginą aktorę. Tai pirmoji iš 20 kino juostų, besivaržančių dėl 73-iojo Venecijos tarptautinio kino festivalio pagrindinio prizo. 

„Dabar kaip niekad didžiajame ekrane mums reikia vilties ir romantikos“, – sakė 31 metų amerikiečių režisierius, buvęs džiazo muzikantas. Jo antrasis 2014 metų filmas „Atkirtis“ (Whiplash) buvo nominuotas penkiems „Oskarams“. 

„Miuziklai turi kai ką ypatinga; tai filmai apie svajonių šalį, pasaulį, kuriame galima staiga imti dainuoti, sulaužyti realybėje galiojančias taisykles“, – sakė jis. 

Šis filmas atiduoda pagarbą klasikiniams miuziklams: scenoms iš 1952 metų „Dainuoju lietuje“ (Singing In The Rain) ir 1978 metų „Briliantino“ (Grease). Jame esama užuominų į senąsias šio žanro juostas: 1938-ųjų „Mažylio auklėjimą“ (Bringing Up Baby) ir 1935 metų „Cilindrą“ (Top Hat). 

E.Stone vaidina Miją – naivią romantikę, nesėkmingai vaikštančią iš vienos atrankos į kitą, kad prasimuštų į didžiąją sceną. 

R.Goslingas suvaidino Sebastianą, džiazo pianistą, kurio gyvenimo tikslas – išlaikyti aukštai pakeltą muzikos kartelę, nors jis pats sunkiai suduria galą su galu. 

Pora susitinka per automobilių spūstį Los Andžele, o vėliau ir viename nepadoriame įžymybių vakarėlyje, po kurio tęsia viliones stepo ir pramoginių šokių pasirodymais, primenančiais amerikiečių dievaičius Fredą Astaire'ą ir Ginger Rogers. 

„Daug kalbėjome, kuo galima pagrįsti miuziklo kūrimą šiais laikais. Pažvelgėme į senąsias tradicijas ir pabandėme sukurti kažką paprasta. Niekas nepuola dainuoti, jei nėra emocinio pagrindo“, – sakė D.Chazelle. 

Miuziklą „La La Land“, sėkmingai atidariusį varžybas dėl Auksinio liūto, festivalio meno direktorius Alberto Barbera apibūdino kaip filmą, „ne tik iš naujo sukūrusį miuziklo žanrą, bet ir davusį jam naują pradžią“. 

Juosta užkrečia entuziazmu ir laime nuo pat įžanginės scenos – įspūdingo šokių numerio, kur moterys ir vyrai, vilkintys ryškiai geltonus, raudonus ir mėlynus drabužius, greitkelyje šoka ant savo automobilių. 

D.Chazelle’as sakė, kad jis perkėlė meilės istoriją į dabartį, mūsų laikų Los Andželą – miestą, kur jis pats gyvena beveik dešimtmetį, dar vadinamą „vienišių miestu, kai tik ten atsikraustai, o ne miestu, kuris pats siūlytųsi“. 

„Neabejotinai patiko“

„Turėjau idėją į filmą sudėti visas klišes, iš kurių šaipomės: beprotišką eismą, siaubingus vakarėlius, įžymybių kultūrą, paviršutiniškumą. Bet tada pamatai, koks grožis slypi po paviršiumi ir kad galima viską suderinti“, – sakė jis. 

„Norėjau, kad filmas atrodytų lyg sapnas, vykstantis tikrovėje“, – pridūrė jis ir paaiškino, kad dėl reikalingo apšvietimo kiekvieną dieną filmuodavo tik nuo 18 iki 19 valandos. Anot jo, tai kėlė „didžiulį prodiuserių nepasitenkinimą“. 

E.Stone sakė, kad jai „neabejotinai patiko“ ši patirtis. 

„Būdama aštuonerių pažiūrėjau „Vargdienius“ (Les Miserables). Visada svajojau jausmus išreikšti daina“, – sakė ji. 

Nors „Nepaprasto Žmogaus-Voro“ (The Amazing Spider-Man) ir „Žmogaus-paukščio“ (Birdman) žvaigždė atpažino savo pirmuosius bandymus kai kuriose savo herojės Mijos peržiūrose, ji teigė „nesijaučianti kada nors buvusi tokia drąsi kaip ji“. 

Miuziklas sulaukė puikios reakcijos, bet dar anksti švęsti pergalę: jis konkuruos su daugybe nelaimingos meilės istorijų, istorinių dramų, nuotykių epų, atnaujintų vesternų ir mokslinės fantastikos trilerių. 

Šis fantastiškas kino renginys, konkuruojantis su milžinišku Toronto kino festivaliu, atgavo gerą savo prizų reputaciją, kai parodė dviejų naujausių juostų, pelniusių „Oskarus“ už geriausią filmą, premjeras: 2015 metų „Sensaciją“ (Spotlight) ir 2014 metų „Žmogų-paukštį“ (Birdman). 

Tikintis užuominų į kitus Kino akademijos apdovanojimų laureatus visų dėmesys bus nukreiptas į komisiją, kurios pirmininku tapo britų kino režisierius Samas Mendesas. 

S.Mendesas trečiadienį žurnalistams sakė neturįs jokios išankstinės nuomonės, bet „atpažinsiąs meistriškumą, vos jį išvys“. 

„Vienas iš sudėtingiausių dalykų – atsiriboti nuo socialinių tinklų, komentarų ir sutikti filmą turint kuo mažiau informacijos“, – sakė režisierius. 

1999 metų „Amerikos grožybių“ (American Beauty) ir 2002 metų „Kelio į pražūtį“ (Road To Perdition) kūrėjas prisipažino, kad režisūra yra darbas atsiskyrėliui. 

„Esi piramidės viršūnėje, bet nesikalbi su daugeliu apie savo mėgstamą darbą. Na, o aš noriu kalbėtis su kitais; esu čia tam, kad ko nors išmokčiau, ir mėgaujuosi galimybe vėl būti mokiniu“, – sakė jis. 

Venecijos festivalio Auksinis liūtas už visos karjeros laimėjimus trečiadienį buvo įteiktas Lenkijos kino grandui Jerzy Skolimowskiui. Apdovanojimą įteikęs britų aktorius Jeremy Ironsas pareiškė, kad šis režisierius ir aktorius yra „lenkų kino naujosios bangos lyderis“, sukūręs išskirtinį, asmeninį stilių.