Ketvirtadienio vakarą ji kartu su kitais aktoriais apsilankė šventiniame prodiuserių kompanijos „Videometra“ surengtame vakarėlyje. Čia buvo paminėtos jaukiausios metų šventės. Apie renginį galite skaityti čia.
Aktorė atrodė itin sulysusi, o liekną figūrą paryškino trumpa suknelė.
Visai nesenai „Lietuvos ryto“ žurnalui „Stilius“ Inga atskleidė savo grožio receptą:
– Ar jūsų laimei ir vidiniam švytėjimui turi įtakos ištirpę kilogramai? O gal priešingai, jaučiatės praradusi dalį savęs?
– Kai buvau stambi, irgi jaučiausi puikiai. Niekada nesigėdijau, neturėjau kompleksų. Gerai jaučiuosi ir dabar – kokia esu, taip man ir gerai.
– Numetusi svorio puolate į parduotuves ieškoti naujų drabužių?
– Taip, iš karto. Turiu silpnybę daiktams, o šiuo periodu jaučiu silpnybę ir kosmetikai: plaukams, nagams puoselėti tikrai negailiu pinigų. Geriau eisiu nutįsusiu megztiniu, bet švytinčia oda. O „šmutkes“ labai mėgstu užsisakinėti internetu – tai, ko nerasi įprastoje parduotuvėje. Kai sulieknėjau, išvis labai smagu!
– Sakote, kad svorio numetėte dėl darbo tempo, bet, ko gero, darbo jūsų gyvenime visada buvo daug. Kas šįkart pasikeitė?
– Ir taip daug metų – visada buvo darbo. Tačiau ilgą laiką buvau pasitraukusi iš televizijos. Tikrai nenumečiau 10 kilogramų, kaip buvo skelbiama, bet 5 kilogramų atsikračiau. Gal kitoks periodas buvo? Apskritai valgiui pradėjau skirti mažai dėmesio. Nebeliko valgio kulto. Pajutau didelį alkio jausmo malonumą – kaip tie cirko šuniukai: kur kas daugiau padarai alkanas nei sotus, o tada tau įmeta į burną skanų gabaliuką ir valgai tik dėl to, kad būtum gyvas. Maistas man šiuo metu atlieka būtent tokią funkciją. Filmavimo aikštelėse maitina, bet aš ten nevalgau. Visada turiu maisto su savimi.
– Sakote, esate save labai mylinti moteris. Tad kaip dėl reguliarios mitybos?
– Tai ir yra meilė, kai nekiši į save visko... Atėjo keistas laikas, kai pradėjau apie daug ką galvoti. Nerūkau jau penkiolika metų, nes kažkada pagalvojau apie odą. Anksčiau valgydavau, kad valgyčiau. Prisėdusi jausdavau tai šonus, tai pilvą. Dabar viskas dingo savaime. Maisto gali ir nebūti. Tik tiek, kad išgyvenčiau. Nors žaliavalge tapti neplanuoju ir valgau viską, man reikia visai nedaug mėsos, o šiltuoju metų laiku atsisakau bulvių, kurios jau nešviežios, įvairių batonų, makaronų ar kito karšto sunkaus maisto. Juk gali būti, kad žiemą vėl priaugsiu svorio. Kadangi televizijoje pasirodau protarpiais, mane žiūrovai mato visokią: ir stambesnę, ir lieknesnę.
– O ar sportuojate?
– Nesu sporto žmogus. Užtenka judesio ir scenoje. Jei einu į sporto salę, man dienos jau nėra. Būtų gaila laiko, be to, tingėčiau keltis ryte, tingėčiau tuo užsiimti ir vakare. Galėčiau nebent šokti, pavyzdžiui, tango. Kartu man tai turėtų būti ir pramoga.
