Papuošalai princesės aprangos deriniuose visuomet užimdavo labai svarbią vietą. Vienas labiausiai įsiminusių – jos sužadėtuvių žiedas. Visai ne dėl to, kad jis buvo puoštas net 12 karatų vandenyno mėlyne žibančiu safyru. Tai pirmasis jos, kaip karališkosios šeimos maištininkės, sprendimas būti arčiau žemės. Pasirodo, šį žiedą ji išsirinko tiesiai iš lentynos, prieš tai jį pasimatavusi, nors pagal karališkąjį protokolą kiekviena kilminga nuotaka privalo gauti specialiai jai pagamintą sužadėtuvių žiedą.
Safyru puoštu žiedu dabar džiaugiasi ir princesės Dianos stiliaus takais einanti Kembridžo kunigaikštienė Catherine – jį nešioja kartu su vestuviniu žiedu.
Po vestuvių su princu Charlesu princesė Diana sulaukė nekukliai daug prabangių dovanų ir dauguma jų buvo papuošalai. Viena netikėčiausių – Saudo Arabijos princesės dovana: pakabučio, žiedo, auskarų, apyrankės ir laikrodžio rinkinys, puikiai derėjęs su Dianos sužadėtuvių žiedu.
Kai kuriuos šio rinkinio papuošalus stiliaus maištininkė pasiliko, nors dalį jų tiesiog atnaujino ir perlydė į kitokius.
Nors princesės Dianos papuošalų dėžutės turinys buvo neišsemiamas, ji buvo ištikima kelioms puošmenoms. Viena jų – Spencerių šeimos deimantų karūna, kuria ji buvo pasipuošusi ir per savo vestuves, taip pat Velso princo Featherso deimantinė segė, kurią Diana dažnai nešiodavo kaip vėrinį.
Kitas princesės sėkmės amuletas – didžiuliu safyru puoštas prie pat kaklo prigludęs pakabutis. Juo Diana pasipuošė vilkėdama savo garsiąją aptemptą juodą suknelę apnuogintais pečiais tą vakarą, kai princas Charlesas prisipažino buvęs neištikimas. Vėliau šis derinys buvo pramintas „keršto apranga“. Nepaisant šio nemalonaus prisiminimo, Dianai nuo kaklo safyro papuošalas nedingo dar daugelį metų.
Kitas neatsiejamas skrynelės elementas – masyviais smaragdais puoštas vėrinys, kuris priklausė Airijos karalienei Marijai 3-iajame dešimtmetyje. Vėliau juo puošėsi karalienė Elizabeth II – ji Dianai ir perdavė šį skrynelės valdovu tapusį papuošalą.
Įdomu tai, kad šį vėrinį princesė dažnai nešiodavo kaip diademą, prie jos priderindavo smaragdu žibančius auskarus ir apyrankę.
Viena princesės papuošalų skrynelės pažibų buvo Airijos karalienės Marijos prieš pat vestuves padovanota „Meilės mazgo“ karūna.
Ši puošmena turėjo būti perduodama iš kartos į kartą, tačiau princesė deimantinį galvos papuošalą dėvėjo tik kelis kartus, mat jis buvo toks nepatogus ir sunkus, kad sukeldavo Dianai galvos skausmą.
Po mirties „Meilės mazgas“ buvo perduotas į karališkąją saugyklą, o dabar juo kartais pasipuošia princo Williamo žmona Catherine.
Sakoma, kad princesė Diana negalėjo atsispirti perlams. Jie buvo tinkami bet kuriai progai. Pakabučiai, auskarai, žiedai – perlų kolekcija buvo, rodos, nesibaigianti. Vieni mėgstamiausių Dianos perlų auskarų buvo būtent tie, kuriuos vestuvių su princu Charlesu proga ji gavo iš Kataro emyro. Šie papuošalai buvo sukurti iš deimantų bei perlų ir ypač elegantiškai pabrėžė princesės kaklo liniją.
Kalbant apie brangakmenius, geriausi princesės Dianos draugai buvo safyrai. Dėl sodrios spalvos jie puikiai tikdavo prie šviesių princesės plaukų, išryškino jos veido bruožus ir akių spalvą.
Princesė safyrus derindavo su aksomo ar nėrinių detalėmis, mėgo kontrastus ir melsvus deimantus poravo su baltais.
Diana stiliaus pojūčiu sugebėdavo atimti amą net didžiausiems kritikams ir mados protokolo sergėtojams. Ji mėgo dabintis ne tik klasikiniais kūriniais – modernių formų deimantai princesei tiko kaip niekam kitam, juos ji meistriškai derindavo su elegantiška apranga ir subtiliomis karūnomis. Štai Omano sultonas 1986 metais Dianai padovanojo deimantų vėrinį, kuriuo ji dažnai puošdavosi per diplomatinius renginius.
Vėrinys, pramintas „Gulbių ežeru“, tapo princesės Dianos lemtingu papuošalu. Juo ir perlų auskarais princesė pasipuošė per paskutinį savo pasirodymą viešumoje – „Gulbių ežero“ premjerą Anglijos nacionaliniame balete. Vėrinys buvo puoštas deimantais ir 5 perlų lašeliais.
Įdomu tai, kad dauguma Dianos papuošalų po jos mirties buvo perduoti į karališkąją saugyklą, tačiau būtent šis vėrinys buvo parduotas privačiam asmeniui.
Parengė Ugnė Mingėlaitė
