Mariui atrasti laisvo laiko sunku, o pirmas pasakytas žodis – „darbas“. Tačiau nieko keista – juk dabar jis karjeros viršūnėje, pamažu, tačiau užtikrintai skina saldžius aktorystės vaisius, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.
Dešimtmetį save atiduodantis scenai, aktorius buvo pastebėtas ir įvertintas prieš trejus metus režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklyje „Išvarymas“ suvaidinęs Vandalą.
„Šis spektaklis buvo mano tramplinas. Atsispyriau, šokau ir pataikiau tiesiai į dešimtuką! Dirbti reikia visur, tačiau šįkart devyniasdešimt procentų mano karjeros lėmė sėkmė. Tad galiu sakyti: aš – sėkmės lydimas žmogus! Yra daugybė puikių aktorių, tačiau jiems nesiseka“, – įsitikinęs Marius.
Būtent po spektaklio „Išvarymas“ M.Repšys sulaukė daug teatro, kino, televizijos pasiūlymų.
„Sunku suskaičiuoti savo vaidmenis, kita vertus, niekada to ir nedariau“, – sakė aktorius.
Laiko pabūti ramiai kartu su šeima – žmona Vaida (30 m.) ir dukra Greta (3 m.) – Mariui lieka vis mažiau.
– Kaip atrodo aktoriaus diena?
– Vaidinu labai daug, tad beveik neturiu laisvo laiko. Pastaruoju metu mano diena atrodė labai chaotiškai, laukiu, kada vėl grįšiu į pamėgtą senąjį režimą. Man labiau patinka, kai galiu atsikelti prieš aštuntą valandą ryto, tuomet pats gaminuosi valgyti, sportuoju iki dešimtos. Vienuoliktą valandą prasideda repeticijos, turiu valandą atsipūsti, tuomet vėl kimbu į darbus, o vakare – spektakliai.
Bet šiaip man patinka būti užsiėmusiam, džiaugiuosi tuo. Tik pastaruoju metu jaučiuosi labai pavargęs ir išsekęs. Norėčiau truputį ramybės, tačiau artimiausiu metu jos neturėsiu.
– Tikriausiai šeimai su jumis gyventi sunku? Ar žmona nepriekaištauja, kad vyrą retai tenka matyti namuose?
– Sutinku, šeimai skiriu labai mažai laiko. Kartais turiu ką nors išbraukti iš savo darbotvarkės, kad galėčiau pabūti su dukra ir žmona. Džiaugiuosi, kad Vaida ir dukra mane supranta, palaiko, kantriai laukia. Su žmona žinome, kad toks užsiėmęs būsiu dar kelerius metus, vėliau visko, ko gero, bus kur kas mažiau.
Kita vertus, juk dirbu dėl šeimos!
– Jūsų žmona neturi nieko bendra su aktoryste. Tikriausiai esate labai skirtingi?
– Labai! Žmona dirba vienoje finansų institucijoje. Ji rami, švelni, moteriška ir, kaip mėgstu sakyti, išmintinga. Tai labai svarbu! Aš aršesnis ir impulsyvesnis. Ji vanduo, o aš ugnis. Banalu, bet priešingybės traukia.
– Neseniai pasirodėte vienoje mineralinio vandens reklamoje, be to, kaip laidų ir renginių vedėjas. Jaučiatės populiarus?
– Aš ne populiarus, o žinomas. Kartais parduotuvėje į mane pašnairuoja ar prieina žmonės. Manau, žinomumu reikia tinkamai pasinaudoti. Žinomas žmogus gali nuveikti daug gerų darbų – pritraukti žiūrovų į, pavyzdžiui, labdarai skirtą renginį, gali dėl rūpimų dalykų drąsiai kalbėtis su įtakingesniais žmonėmis, nes jie į žinomą asmenį reaguoja atidžiau. Tad matau daugybę žinomumo privalumų.
– Esate giriamas, o kaip pats manote, kokios jūsų savybės labiausiai patinka žmonėms?
– Tikriausiai pozityvumas. Visada stengiuosi viską daryti nuoširdžiai ir tikslingai. Aktoriumi būti sunku – reikia didelio atsidavimo, meilės. Nori to ar ne, reikia pasiaukojimo – daug darbo, fizinių galimybių, klausos, ritmo pojūčio! Turi būti pasiruošęs visą dieną daug lakstyti.
– Ar šiuo metu galvoje krebžda idėja, kurią norėtumėte įgyvendinti?
– Norėčiau sukurti savo monospektaklį. Ir net ne vieną. Tokia svajonė ir tikslas – juk būtų įdomu ir man, ir žiūrovui.
– Jei galėtumėte pirštais spragtelėti ir kuo nors pavirsti, kas tai būtų?
– Kartais norėčiau pavirsti ereliu. Galbūt todėl, kad galėčiau atitrūkti nuo chaoso, aukštai paskraidyti ir vėl grįžti į žemę. Apie tokius dalykus neturiu laiko pagalvoti – šį pusmetį viena po kitos bus keturios premjeros.
– Gyvenime jūs visiška priešingybė savo vaidmenims. Kaip manote, kodėl jums dažniausiai skiriami chuligano vaidmenys?
– Tikriausiai mane tokį mato. Bet gyvenime esu geruolis! Neigiami herojai kine, teatre visada yra ryškiausi. Visuomet sutinku įkūnyti banditus, nes galbūt jokio kito vaidmens ir nepasiūlys. O suvaidinti visuomenei kiek nepriimtiną asmenybę – sunkus, tačiau smagus iššūkis. Augau sostinės Naujamiesčio rajone, tad pasisėmiau patirties ir žinių, kaip būti chuliganu ar banditu.
– Ar norėtumėte, kad dukra sektų tėčio pėdomis?
– Jei ji to norėtų, žinoma. Aktoriaus duona sunki, tačiau, kita vertus, nėra lengvo darbo, jei atsiduodi jam visa širdimi. Tačiau aš dukrai aktorės dalios nelinkėčiau. Turi šimtu procentų mėgti aktorystę, jei kas nors nepatiks – viskas, gali atsisveikinti su aktoriaus karjera.
– Esate atletiško sudėjimo. Ne kartą teko matyti, kaip lengvai padarote špagatą ar salto. Iš kur toks lankstumas?
– Dar iki teatro sportavau. Tai vienas mano pomėgių. Iki šiol stengiuosi palaikyti gerą fizinę formą. Kol galiu, tol darau ir špagatą, ir salto. Juk gali ateiti laikas, kai būsiu nelankstus. Tai reikia lavinti.
– Ar ko nors bijote?
– Bijau karo. Tai vienas beprasmiškiausių dalykų, ką žmogus gali sugalvoti.
– Ar dėl ko nors gyvenime apgailestaujate ir norėtumėte pakeisti?
– Taip. Kiekvienas žmogus yra padaręs ką nors, dėl ko apgailestauja, aš nesu išimtis. Tokių momentų daug, tai nutinka beveik kasdien! Kiekvienas klystame. Štai kodėl kartais norėčiau pabūti ereliu.
Aktorius stebina kontrastais
Marius Repšys pelnė tiek teatru besidominčios publikos, tiek tų, kurie šios meno šventovės slenkstį peržengia retai, simpatiją. Pavyzdžiui, daugelis Marių įsiminė po isteriškos ir juokingos vieno mineralinio vandens reklamos.
– 2013 m. jis dalijo patarimus, kaip išmokti būti banditu Tado Vidmanto režisuotoje komedijoje „Eastern European Men School / Marozų mokykla“.
– Banditą jis suvaidino Emilio Vėlyvio režisuotame filme „Redirected / Už Lietuvą!“ bei Ričardo Marcinkaus ir Simono Aškelavičiaus filme „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“, kurio premjera – vasarį.
– Naujausias M.Repšio grėsmingas personažas – zombis Martynas grupės „Antis“ koncertuose.
Visa tai netrukdo M.Repšiui įsijausti į kur kas dramatiškesnius personažus, pavyzdžiui, režisierės Yanos Ross spektaklyje „Mūsų klasė“.
– M.Repšys 2011 m. pelnė Auksinį scenos kryžių už Vandalo vaidmenį režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklyje „Išvarymas“.
– 2012 m. jis pripažintas geriausiu aktoriumi ir pelnė Sidabrinę gervę už Vyto vaidmenį Andriaus Blaževičiaus filme „Dešimt priežasčių“.
Daugiau Lietuvos ir užsienio garsenybių gyvenimo naujienų - mūsų „Facebook“ paskyroje!
