Gydytojos teigimu, žiemos metu dažniausiai pasitaikantis akių negalavimas yra sausų akių sindromas. „Pagrindinė sausų akių sindromo priežastis – dėl šildymo išsausėjęs patalpų oras. Intensyviai dirbant prie kompiuterio šis efektas dar sustiprėja, kadangi dėl susikaupimo ir koncentracijos į vieną tašką sulėtėja akių mirksėjimas. Dėl to akies paviršius būna mažiau drėkinamas, prasčiau aprūpinamas deguonimi, taip pat ne taip efektyviai pašalinami medžiagų apykaitos produktai bei bakterijos. Visa tai gali lemti akių perštėjimą, niežėjimą bei akių jautrumą“, – pasakojo J.Budreikienė.
J.Budreikienės tvirtinimu, pajutus pirmuosius akių sausumo simptomus, būtina imtis atitinkamų priemonių, siekiant užkirsti kelią grėsmingesnėms akių ligoms. Vienas paprastesnių būdų – papildomas akių drėkinimas, naudojant dirbtines ašaras. Žiemos metu irgi svarbu gerai vėdinti bei drėkinti patalpas, kad jose oras nebūtų pernelyg sausas.
Žiemos metu neretai žmonės skundžiasi ir dėl ašarojančių akių. Šis efektas dažniausiai pasireiškia esant žemai temperatūrai dėl ašarų kanalų spazmavimo arba jų nepraeinamumo. Dėl to akys pradeda ašaroti. Dažniau ašarojančiomis akimis skundžiasi vyresnio amžiaus žmonės, tačiau šaltuoju metų laiku ašarojančios akys neretai vargina ir jaunesnius. Ašaroti akys gali ir būnant šiltose patalpose. Ašarojimą sukelia dėl šildymo suintensyvėjusi oro cirkuliacija: judantis oras džiovina ašarų plėvelę, todėl akis refleksyviai pradeda ašaroti.
Šaltuoju metu reikia nepamiršti ir ultravioletinių spindulių daromos žalos, kadangi atsispindėdami nuo sniego jie taip pat stipriai veikia akis. Todėl gydytoja J.Budreikienė rekomenduoja saulėtomis žiemos dienomis lauke naudoti apsauginius akinius nuo saulės, saugančius nuo UV spindulių. Ypatingai į ultravioletinių spindulių daromą žalą turėtų dėmesį atkreipti į kalnus žiemą vykstantys slidinėti žmonės.
Šaltuoju metų periodu, pastebima, padaugėja ir akių ligų atvejų, kurias sukelia infekcijos. Dėl patariama didesnį dėmesį skirti sveikai mitybai bei imuniteto stiprinimui.
