Unitazo ir orkaitės valikliai, vadinamieji kurmiai, skiriami vamzdynų valymui, indaplovės kapsulės, balikliai, dėmių išėmėjai, kurių sudėtyje yra peroksido, – šias buitinės chemijos priemones toksikologai vertina kaip vienas pavojingiausių. Vaikui lyžtelėjus, nurijus kad ir nedidelį gurkšnelį, gali prasidėti virškinamojo trakto cheminis nudegimas.
Paviršinio aktyvumo medžiagos, chloras, anglies dioksidas, fenolis, formaldehidas, acetonas, amoniakas, fermentai, abrazyvai, enzimai – be šių medžiagų neįsivaizduojamos šiuolaikinės valymo priemonės. Gamintojai vis didina jų koncentraciją, ragindami pirkėjus būti taupiems ir rinktis tokias valymo ir skalbimo priemones, kurių pakanka vos lašo.
Bet tas lašas gali būti mirtinai pavojingas. Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuras vien 2014 metais suteikė 269 konsultacijas dėl apsinuodijimų buityje vartojamomis cheminėmis priemonėmis, sutrikdžiusiomis sveikatą, iš jų – 139 atvejai dėl vaikų, 130 atvejų– dėl suaugusiųjų apsinuodijimo.
Šio biuro vedėja Laima Gruzdytė įsitikinusi, kad buitinės chemijos priemonės susargdina kur kas daugiau šalies žmonių, tačiau šie sveikatos sutrikimai ne visada pateka į oficialią statistiką.
„Valstybinės ligonių kasos duomenys tuo ypatingi, kad mes negalime išskirti tų apsinuodijimo atvejų, kurie kyla dėl buitinės chemijos priemonių vartojimo, iš kitų atvejų“, – teigė L. Gruzdytė.
Visuomenės sveikatos centrai, esantys visoje šalyje, taip pat registruoja apsinuodijimus buitine chemija. Jų duomenimis, pernai ligoninėse dėl tokios priežasties gydytas 61 vaikas ir 20 suaugusiųjų.
– Ar galima sakyti, kad pavojus apsinuodyti kasdien vis didėja? – paklausiau Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėjos L.Gruzdytės.
– Prieš kelis dešimtmečius namuose buvo naudojama kur kas mažiau cheminių medžiagų. Nepaisant įvairių pastangų, kurios padarytų šių medžiagų vartojimą saugesnį, vis tiek didėja pavojus apsinuodyti. Ypač mažamečiams, kurie iš nežinojimo palaižo ar kitokiu būdu susigundo paragauti buityje naudojamų cheminių medžiagų.
Nuo jų taip pat nukenčia ir suaugusieji. Pasitaiko atvejų, kai žmonės supila valiklį į tuščią mineralinio vandens buteliuką, o vėliau netyčia atsigeria.
Buitinės cheminės priemonės gali tapti taip pat tyčinių susižalojimų priežastimi kaip ir vaistai.
Europos Sąjunga stengiasi kuo griežčiau reglamentuoti cheminius produktus, patenkančius į rinką, ypač gyvybei pavojingas medžiagas. Yra taikomos visos priemonės, kad būtų kuo aiškesnis jų judėjimas rinkoje.
Pavyzdžiui, valymo priemonių paskirtis – šalinti riebalų likučių ir nešvarumų nuo įvairių paviršių. Į daugelio jų sudėtį įeina paviršiaus aktyvumo medžiagos (PAM), fosfatai, balikliai, dažikliai, dezinfekcinės medžiagos, priemaišos. PAM kiekis ir sudėtis yra ribojami, kadangi tai gali turėti įtakos aplinkos užterštumui.
Tačiau chemijos pramonė taip pat nesnaudžia, pateikdama vis efektyvesnių valiklių, kurie tarsi burtų lazdelė pašalintų visus nešvarumus.
- Ką rodo jūsų biuro duomenys? – Oficiali statistika atspindi tik dalį situacijos. Apsinuodijimo pobūdis gali būti įvairus, pavyzdžiui, vaikas palaižė valiklio, buvo nuvežtas į ligoninę ir kurį laiką paliktas stebėti, bet nebuvo rimtų klinikinių požymių. Toks apsinuodijimas yra lengvo pobūdžio.
Kitas dalykas, kai apsinuodijusio vaiko būklė labai rimta ir gydytojams tenka kovoti dėl jo gyvybės. Statistikos duomenys niveliuoja tokius atvejus. Sumetus į vieną katilą visus atvejus, neturime aiškaus vaizdo.
– Kokios buitinės cheminės priemonės yra pavojingiausios sveikatai?
– Jei reikėtų sudaryti grėsmingiausių medžiagų sąrašą, pirmoje vietoje atsidurtų unitazo, orkaitės, mikrobangės valikliai, indaplovės kapsulės, kuriose būna šarminių medžiagų.
Skalbiklis, rodos, turėtų būti mažiau pavojingesnis, bet kaip rodo praktika, koncentruoto skalbimo skysčio kapsulės taip pat kelia didelį pavojų apsinuodyti.
Kita vertus, daug kas priklauso nuo cheminės medžiagos kiekio, nes visi universalūs skalbimo milteliai, jei jų daug patenka į vaiko organizmą, gali sukelti gleivinės dirginimą ir cheminį nudegimą.
Šiek tiek mažiau pavojingi yra indų plovikliai, jei indus plauname rankomis, taip pat priemonės skirtos ne profesionaliam, o buitiniam valymui.
Kuo mažiau agresyvi cheminė medžiaga, tuo žmogus mažiau nukenčia.
– Kokie gresia sveikatos sutrikimai? Kokie dažniausiai būna nusiskundimai?
– Pavojingiausios yra toks medžiagos, kurios turi vadinamąjį korozinį poveikį. Prarijus šių medžiagų, gali kilti virškinamojo trakto cheminis nudegimas, kurį lydi sudėtingos komplikacijos, todėl jos yra pavojingos.
Visi muilai, kurie dar vadinami detergentais, gali būti pavojingi dėl savo putojimo. Pavyzdžiui, įprastas indų ploviklis, kuris negali sukelti cheminio nudegimo, gali būti pavojingas dėl stipraus putojimo.
Putų gali patekti į kvėpavimo takus, dar didesnė tikimybė, kad taip atsitiks prasidėjus vėmimui. Įkvėpus putų gali kilti antrinis plaučių pažeidimas, kuris gali būti grėsmingas, netgi pavojingas gyvybei.
Jei taip atsitiktų, kad žmogus išgertų didesnį kiekį skystojo muilo, patariama jam duoti vaistų nuo vidurių pūtimo, nes jie mažina putojimą.
Nors muilas nesukelia cheminio nudegimo, bet dirgina virškinamąjį traktą, gali išprovokuoti pykinimą, vėmimą, viduriavimą. Paragavę skystojo muilo mažamečiai gali pradėti viduriuoti, vemti ir netekti daug skysčių, o tai yra pavojinga.
- Kuo ypatingos indaplovių kapsulės?
– Jose naudojamas šarmas, o tai chemiškai agresyvi medžiaga. Šarmas gali sukelti virškinamojo trakto cheminį nudegimą, pažeisti stemplę, skrandį. Prasidėjus vėmimui, apsinuodijęs žmogus gali užspringti, gali taip pat kilti plaučių uždegimas.
Universalūs skalbimo skysčiai būna sufasuoti į kapsules, kurios pavojingos tuo, kad jose didelė cheminių medžiagų koncentracija.
Kapsulė yra tirpi, įsidėjus į burną ji sudrėksta nuo seilių ir greitai prakiūra. Išsigandęs vaikas gali dalį kapsulės turinio nuryti. Koncentruotos medžiagos pasižymi koroziniu poveikiu, todėl gali ne tik parausti burnos gleivinė, bet ir prasidėti seilėtekis, griaužti gerklę.
Prarijus didesnį kiekį šių medžiagų, vaikas gali atsidurti reanimacijoje, kur bus gydomas jau nuo cheminio nudegimo.
- Ką daryti, kad valant vonios kambarį nepradėtų peršėti gerklės?
– Taip gali atsitikti, kai vienu metu maišomi keli valikliai. Ypač pavojinga, jei valiklį, kurio sudėtyje yra rūgštinė medžiaga, sumaišome su valikliu, turinčiu chloro junginių.
Tokiu atveju išsiskiria chloro garų, kurie pasižymi kvėpavimo takų gleivinę dirginančiomis savybėmis. Susidarius chloro garams žmogus gali apsinuodyti.
Noriu priminti, kad valant vonios kambarį nereikėtų uždaryti durų. Taip elgiamasi nuogąstaujant, kad prastas valiklio kvapas pasklis po visą butą ar namą.
Jei vonios kambarys ankštas, jame prasta ventiliacija, susidaro didelė chloro garų koncentracija.
- Ką patartumėte tėvai, kad vaikai neapsinuodytų?
– Mažus vaikus auginantys tėvai neturėtų palikti cheminių priemonių neužrakintų, net jei reikia tik kelioms minutėms pasitraukti ir atsiliepti telefonu. Pakanka kelių sekundžių, kad vaikas susigundytų paragauti cheminių medžiagų.
Buitinės chemijos priemonės turėtų būti saugomos vaikams nepasiekiamoje vietoje. Kad vaikai nesusigundytų jų paragauti, reikėtų saugoti lentynoje ar spintelėje, kuri yra ne žemiau kaip pusantro metro nuo grindų. Dar geriau būtų, jei spintelės būtų taip pat rakinamos.
Valiklius saugiausia laikyti originaliose pakuotėse, jie neturėtų būti perpilami į kitą tarą.
Visas tuščias pakuotes, kuriose anksčiau buvo valikliai, balikliai, skysti skalbimo milteliai, reikėtų išplauti ir tik tada išmesti į rūšiuojamų atliekų konteinerį. Pasitaikė atvejų, kai susidomėję tuščiu plastikiniu buteliu, kuriame liko keli lašai valiklio, vaikai užsimanė jo paragauti ir atsidūrė ligoninėje.
Netgi sunkiai atsukami kamšteliai nėra kliūtis mažamečiams, nes sugeba juos įveikti, nors tai trunka šiek tiek ilgiau, todėl tėvai dar spėja sureaguoti.
- Anksčiau buityje buvo naudojamos tik kelios cheminės priemonės, pavyzdžiui, ūkinis muilas, soda ir actas. Ar šios medžiagos yra saugios? Gal reikėtų prie jų grįžti?
– Vien tik dozė skiria vaistą nuo nuodo. Maistinė soda kaip ir valgomoji druska gali būti pavojinga, jei jos vartosime labai daug. Bet šios medžiagos iš esmės nepasižymi labai agresyviu poveikiu.
Maistinis actas būna 6 ar 9 proc. koncentracijos, todėl nėra didelio pavojaus apsinuodyti, kitas dalykas – acto esencija. Manyčiau, tokia esencija neturėtų būti parduodama nė viename prekybos centre, nes tai – mirtinai pavojinga medžiaga. Mūsų šalies gyventojai galėtų be jos išsiversti.
