Išbrinkę pumpurai – gamtos vaistinėlė ant medžių

Kažin, kas būtų nutikę su doc. dr. Juozo Vasiliausko koja, jeigu ne topolio pumpurai. Kai vaikystėje šis garsus, o tuomet dar tik būsimas fitoterapeutas (tai medicinos šaka, tirianti augalų panaudojimą gydymo tikslais) dalgiu susižeidė pėdą, į pagalbą atskubėjo jo močiutė, kaimo žolininkė.

Pumpurų brinkimas rodo medžio gyvybinės veiklos pradžią.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pumpurų brinkimas rodo medžio gyvybinės veiklos pradžią.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Jurgita Noreikienė

Mar 11, 2015, 6:07 AM, atnaujinta Jan 10, 2018, 11:42 PM

„Dar ir dabar pasižiūriu į pėdą – sugijo taip, kad beveik neliko žymės“, – džiaugiasi 83 m. J.Vasiliauskas, kurio žaizdą buvo išgydyta topolio pumpurų antpilu.

Ankstyvą pavasarį eiti rinkti vaistažolių atrodytų toks pat nesusipratimas, kaip sausį ieškoti žibučių. Tačiau toks įsitikinimas – klaidingas. Nes būtent ankstyvą pavasarį, kai ima judėti medžių syvai, išbrinksta ir skleistis pasiruošia jų pumpurai. Tai – tikrų tikriausi gydomųjų medžiagų, tų pačių, kurios vėliau randamos lapuose ir ūgliuose, koncentratai.

„Pumpurų brinkimas rodo medžio gyvybinės veiklos pradžią. Tai trumpiausia augalų vystymosi fazė. Išbrinkę, bet neišsiskleidę pumpurai turi daugiausia aktyvių medžiagų. Todėl tuo metu jie skinami vaistams ruošti“, – aiškino fitoterapeutas, žerdamas patarimus, kokius pumpurus šiuo metu geriausia rinkti ir kaip juos paruošti.

Lietuvoje renkami beržų, pušų, juodųjų tuopų, kvapiųjų tuopų (topolių), juodųjų serbentų pumpurai.

Beržų ir tuopų pumpurai pjaunami kartu su šakutėmis, kurios surišamos į šluoteles ir džiovinamos vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje.

Pušų pumpurai pjaunami aštriu peiliu kartu su stiebo viršūne.

Beržas – nuo grybelio ir peršalimo

Vaistinei žaliavai renkami neišsiskleidę beržo pumpurai anksti pavasarį, o lapai – žydint. Tinka ir karpuotasis beržas. Šakutės nupjaustomos, surišamos į šluoteles ir džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje. Sudžiūvusios šluotelės nukuliamos, pumpurai išvalomi.

Beržo pumpurų žaliava yra aštraus skonio, malonaus kvapo. Paruoštą žaliavą gerai įpakuotą galima laikyti 2 metus.

Jeigu nespėsite prisirinkti beržo pumpurų – galite rinkti ir lapus, bet svarbu juos skinti, kol dar yra jauni ir kvapūs. Beržo lapai džiovinami nuo saulės spindulių apsaugotoje patalpoje.

Beržo pumpurai turi eterinio aliejaus, tanidų, dervų, cukraus, vitamino E, organinių rūgščių.

Lapuose yra askorbo ir nikotino rūgščių, inozito, saponinų, eterinio aliejaus, tanidų, karotino, kumarinų, flavonoidų, antocianų, fitoncidų, mineralinių medžiagų, kartumynų.

Preparatai, paruošti iš beržo pumpurų ir lapų, vartojami kaip antiseptikai nuo grybelio. Jie gerina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą. Rekomenduojami vartoti sergant inkstų ligomis, esant tinimams dėl širdies nepakankamumo.

Beržo pumpurais taip pat gydomos kvėpavimo organų ligos (laringitas, bronchitas, tracheitas). Be to, jie vartojami kaip antiseptinė, atsikosėjimą lengvinanti ir prakaitavimą skatinanti priemonė.

Kaip paruošti?

Ruošiant užpilą, reikia 100 g beržo pumpurų užpilti 200 ml karšto virinto vandens, indą įstatyti į verdančio vandens vonelę ir kaitinti 15 min. aušinama kambario temperatūroje 45 min. Nukošiama ir nuspaudžiama, į gaurą užpilą įpilama šiek tiek virinti vandens, kad būtų 200 ml.

Tulžies ir prakaito išsiskyrimui skatinti geriama po trečdalį stiklinės šilto užpilo 3 kartus per dieną, 15 min. prieš valgį.

Beržo pumpurų nuoviru plaunami plaukai. Jame esančios veikliosios medžiagos dezinfekuoja odą, gydo nuo pleiskanų. Plaukai mažiau slenka, stiprėja jų šaknys.

Beržo žievė – sveikai odai

Rinkti galima ir beržo žievę. Esant egzemai, bėrimams, šlapiuojančioms žaizdoms, galima į vonią įpilti beržo žievės ir šakelių nuoviro. Žievės ir lapų arbata naudinga ir sergant inkstų bei šlapimo pūslės uždegimais, padeda nuo burnos opų, reumato skausmų.

Žievė renkama anksti pavasarį, pradėjus judėti sultims. Tuomet ji gerai atsiskiria nuo medienos. Lupant žievę, reikia kas 20-30 cm daryti skersinius pjūvius ir kas 2-3 cm – išilginius.

Beržo žievė džiovinama natūraliai.

Kvapioji tuopa, arba topolis

Lipnūs topolio pumpurai renkami anksti pavasarį, kovo – balandžio mėnesiais prieš lapų sprogimą.

Iš išdžiovintų pumpurų padarytomis vandeninėmis ištraukomis ir tepalais gydomos žaizdos, nudegimai, podagra, hemorojus, reumatas.

Taip pat kvapiosios tuopos preparatai skatina plaukų augimą, šlapimo išsiskyrimą.

Pušų pumpurai – peršalus

Pušų pumpurai skinami kovo mėnesį, išbrinkę. Geriausia skinti saulėtą, nelietingą dieną. Džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje, išdžiūvę gali būti tiek sukibę, tiek palaidi, dervos kvapo, kartaus skonio.

Iš pušų sakų gaminamas gerai žinomas vaistinis preparatas terpentinas, kurio tepalais gydoma neuralgija, raumenų uždegimas, reumatas, podagra, įvairios odos ligos. Taip pat iš terpentino gaminamas kamparas – širdies ir kvėpavimo stimuliatorius.

Iš pušų pumpurų galite pasigaminti nuoviro, kuris padeda atsikosėti, dezinfekuoja kvėpavimo takus. 10 g susmulkintų pumpurų užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir kaitinkite įstatę į verdančio vandens vonelę 30 min., paskui aušinkite kambario temperatūroje 10 min. perkoškite. Gerkite po pusę stiklinės 3 kartus per dieną po valgio.

Pušų pumpurus galima naudoti ir inhaliacijoms, tonizuojančioms vonioms.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.