Kontraceptinės tabletės – nuodas ar vaistas?

Pasak 28-erių Aistės, toks nenatūralus dalykas, kaip kontraceptinės tabletės, tikrai negali būti sveika: juk jos paveikia organizmą taip, kad jis vartojimo metu tampa nevaisingu. Apie kontraceptines tabletes sklando daug mitų. Sakoma, kad jos kenkia moters sveikatai, didina svorį, malšina seksualinį apetitą. O kaip yra iš tiesų? Kada kontracepcija padeda, kada kenkia?

Apie kontraceptines tabletes sklando daug mitų.<br>123rf nuotr.
Apie kontraceptines tabletes sklando daug mitų.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Dovilė Joneliūnienė

Mar 15, 2015, 9:12 AM, atnaujinta Jan 9, 2018, 11:27 PM

Aistės manymu, šalutiniai poveikiai kaip tik ir įrodo, kad tai nėra sveika, organizmas ginasi nuo nuodų. „Esu gėrusi kontraceptines tabletes du kartus. Taip, tai patogu, tačiau jų vartojimo metu mane pykino“, – pasakojo ji.

Moteris pastebėjo ir sumažėjusį lytinį potraukį. „Tiesą sakant, man kontraceptinių tablečių vartojimas sumažino lytinį potraukį, tad perėjau prie kontraceptinio pleistro. Tikriausiai kiekvienai mūsų tinka individualiai mums parinktos priemonės“, – sakė Aistė.

Vertinimo rodiklis – moters sveikatos būklė

Santariškių klinikų gydytojas akušeris ginekologas dr. Vytautas Klimas sakė, kad kontraceptinis pleistras nėra blogas pasirinkimas, tačiau visa kita Aistės nuomonė apie kontraceptikus yra klaidinga. Moteris netampa nevaisinga, vaisingumas tam tikra prasme net sustiprėja, tačiau jis atidedamas ateičiai, kai jo prisireiks.

Be patikimos kontracepcijos, visi hormoniniai kontraceptikai turi dar ir nemažą teigiamą nekontraceptinį poveikį sveikatai. Gydytojo teigimu, pykinimas pasitaiko dažniau toms moterims, kurių organizme gaminasi mažai lytinių hormonų, todėl joms pirmaisiais mėnesiais pasitaiko pykinimai, nuotaikos svyravimai, kurie nekenkia sveikatai ir po 2-4 mėn. nuo kontraceptikų vartojimo pradžios praeina. Svoris auga ne nuo kontraceptikų, o nuo per gausaus valgymo. O neigiamą dalies žmonių požiūrį į efektyvią kontracepciją dažniausiai lemia mitai ir gandai, populiarūs mūsų visuomenėje.

Ar tikrai kontraceptinės tabletės yra organizmui jau toks „nenatūralus dalykas“, kaip mano Aistė? Kontraceptinės tabletės sudarytos iš lytinių hormonų, kuriuos gamina visų žmonių bei gyvūnų organizmai. Šios tabletės sukelia nėštumą primenančią būklę, o tai taip pat nėra organizmui svetima.

Prieš kontraceptines tabletes gydytojas įvertina moters sveikatos būklę. Tai nėra ypatingi tyrimai. Reikia apžiūrėti, pamatuoti kraujo spaudimą, paklausti, ar moteris rūko ir kiek, ar neserga tam tikromis ligomis, išsiaiškinti, ar pacientės giminėms iki 50 metų nebuvo infarktų, insultų ar kraujagyslių trombozių.

Dr. V.Klimas sakė, kad kontraceptikai pagal PSO reikalavimus skirstomi į keturias tinkamumo kategorijas: pirmąją, kai nauda daug kartų persveria riziką ir kontraceptikus galima vartoti be apribojimų. Antrąją, kai yra tam tikri apribojimai, bet nauda vis tiek aiškiai persveria galimą riziką. Trečiąją, kai rizika dar didesnė, bet kontracepciją vis dar galima vartoti tik tam tikrais atvejais. Ketvirtoji tinkamumo kategorija reiškia, kad kontraceptinių tablečių negalima naudoti, nes rizika žymiai didesnė už naudą. Taip būna, jei moteris serga krūtų vėžiu, yra persirgusi insultu ar infarktu ir pan.

Bijo kontraceptikų, bet nebijo rūkyti

Jeigu ne tabletės – tuomet kaip apsisaugoti nuo neplanuojamo nėštumo? Juk, pasak V.Klimo, nutrauktas lytinis aktas ar prezervatyvai – rizikingi apsisaugojimo būdai. Dr. V.Klimas aiškino, kad vaisingų dienų skaičiavimas, nutrauktas lytinis aktas ar prezervatyvai – nepatikimi apsisaugojimo būdai.

„Naudodamos prezervatyvus per pirmus metus pastoja kas 7-8-ta moteris. Dienų skaičiavimas ar nutrauktas lyt. aktas eilinei porai – dar nepatikimesni apsaugos būdai. O hormoninė kontracepcija – žymiai patikimesnė. Kontraceptines tabletes vartodamos pastoja tik 4-5 moterys iš šimto, paprastai – tos, kurios vartojo netinkamai. Su hormonine kontraceptine spirale gimdoje ar hormoniniu implantu per pirmus metus pastoja tik 1 ar 2 moterys iš tūkstančio ar net dar rečiau „, – pabrėžė gydytojas.

Gydytojo teigimu, sveikai, jauno amžiaus – iki 35 metų moteriai, tinka praktiškai visa hormoninė kontracepcija. Tiesa, V.Klimas pastebi, kad moterys neretai bijo kontraceptikų, bet visiškai nebijo rūkyti, be reikalo vartoja abejotino saugumo maisto priedus ar įvairias žoles, kurių poveikis organizmui nėra aiškus. Apskaičiuota, kad kasdien vos po 2 cigaretes surūkantis žmogus, sutrumpina gyvenimą aštuoniais mėnesiais. JAV kasmet miršta apie 300 žmonių dėl gydymosi įvairiomis žolėmis ir žoliniais medikamentais.

Nors kontraceptinės tabletės – vienas patikimiausių apsisaugojimo būdų, kokie tie šalutiniai poveikiai, kenkiantys moters kasdienei veiklai, o kartais atvirkščiai – naikinantys spuogus, mažinantys priešmenstruacinius simptomus?

„Nustatytas vienas kontraceptinių tablečių šalutinis poveikis toks, kad jos truputį tirština kraują, tad toms moterims, kurios turi įgimtus rizikos kraujo krešumo faktorius, padidėjusi krešulių susidarymo kraujagyslėse rizika, kontraceptinių tablečių vartojimas rizikingas“, – sakė V.Klimas.

Nekelia rizikos vaisingumui

Kartais kontracepcija skiriama gydant ligas, pavyzdžiui, sutrikus ciklui, esant gimdos gleivinės išvešėjimui, endometriozei. Gydytojo teigimu, tablečių vartojimas net sumažina vėžio riziką, po metų vartojimo 10-12 proc. sumažėja kiaušidžių vėžio rizika.

V.Klimas sakė, kad hormoniniai kontraceptikai be patikimos apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo teikia taip pat ir nekontraceptinę naudą jų vartotojų sveikatai. Jie sumažina mėnesinių skausmingumą, mažina mažakraujystės, nevaisingumo pavojų. Jų vartotojoms maždaug du kartus sumažėja rizika susirgti gimdos, kiaušidžių bei storosios žarnos vėžiais. Ta sumažėjusi vėžio rizika po kelių metų vartojimo dar išlieka daugelį metų ir po kontraceptikų nutraukimo.

Hormoninė kontracepcija ne tik nesukelia nevaisingumo bei apsigimimų ateityje, bet turi moterų vaisingumą apsaugantį poveikį, nes gali apsaugoti nuo kai kurių nevaisingumą sukeliančių ligų: negimdinio nėštumo, endometriozės ir kt. Tyrimai rodo, kad ir bendra visų vėžių rizika kontraceptinių tablečių vartotojoms sumažėja daugiau negu dešimtadaliu.

Kontraceptikai Europoje atsirado apie 1961 – 1963 metus, jau apie penkiasdešimt metų šis produktas yra masiškai vartojamas. Yra atlikta daugybė tyrimų, jų poveikis organizmui yra labai gerai ištirtas. Žinoma, tai nėra maistas, o ypatingas vaistas, skirtas ilgalaikiam naudojimui sveikoms moterims, tad jiems taikomi aukšti saugumo reikalavimai. Dirbtinės būklės organizme jie nesukelia.

Pasak V.Klimo, kontraceptinės tabletės nesukelia jokios rizikos nei nėštumui, nei vaisingumui. Kaip tik apsaugo nuo negimdinio nėštumo, sumažina cistų riziką. Nutraukus kontraceptikų vartojimą galima iš karto planuoti nėštumą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.