12 pokyčių, kuriuos į moters gyvenimą atneša menopauzė

Kai kurioms moterims menopauzė – tik retkarčiais išpilantis karštis bei juntamas nuovargis. O kitoms pasikeitimai būna daug didesni, jos turi susidoroti su gausybe pasirodžiusių fizinių ir psichologinių simptomų. Tačiau ne visi simptomai tiesiogiai susiję su hormonais. Būtent todėl moterys neretai nesupranta, kad jų problemos kilo dėl menopauzės.

Moterys neretai nesupranta, kad jų problemos kilo dėl menopauzės.<br>123rf nuotr.
Moterys neretai nesupranta, kad jų problemos kilo dėl menopauzės.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Sep 12, 2016, 6:26 PM, atnaujinta Feb 3, 2018, 5:32 PM

Šiame straipsnyje – „Daily Mail“ sudarytas dėl menopauzės atsirandančių pasikeitimų sąrašas.

1. Smegenys

Dėl estrogeno smegenyse padaugėja cheminių medžiagų seratonino ir dopamino. Jos atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Dėl estrogeno trūkumo gali pablogėti nuotaika, tai taip pat gali turėti įtakos sugebėjimui susitvarkyti su stresą keliančiomis situacijomis: gali padidėti jaudulys, imti džiūti burna, trūkti oro, širdis pradėti smarkiau plakti.

Galvos svaigimas gali būti sukeliamas nerimo ar panikos priepuolių – tankus kvėpavimas ir smarkiai besidaužanti širdis sumažina į smegenis patenkančio kraujo ir deguonies kiekį. Šis nemalonus jausmas gali būti sukeliamas kintančio kraujospūdžio, kurį sukelia hormonai.

Miego problemos gali atsirasti dėl prakaitavimo naktį. Tai gali būti ir tiesiogiai susiję su estrogenu: jis reguliuoja magnio kiekį organizme. Dėl magnio galime užmigti, nes jis padeda atsipalaiduoti raumenims. Mažesnis estrogeno kiekis reiškia, kad gerklės raumenys gali perneluyg atsipalaiduoti. Tai sukelia knarkimą.

Užmaršumas, prastas susitelkimas ir nesugebėjimas rasti tinkamą žodį irgi gali būti susiję su estrogeno kiekio sumažėjimu.

Smegenims estrogeno reikia ne tik tam, kad jos galėtų funkcionuoti. Hormonas taip pat skatina kraujotaką šiame organe.

Hormonai padeda reguliuoti tai, kaip ląstelės naudoja energiją, todėl kai organizme sumažėja estrogeno, sumažėja ir energingumas. Dauguma menopauzę patiriančių moterų skundžiasi silpnumu, nuovargiu ir apatija, net jei jos puikiai išsimiegoje. Tačiau tai gali būi ir skydliaukės ar geležies trūkumo sukeltos problemos.

2. Plaukai

Kartu su estrogenu sumažėja ir kolageno, plaukų baltymo, todėl plaukai tampa silpnesni. Natūralus plaukų slinkimas taip pat gali pagreitėti.

3. Burna

Estrogenas yra svarbus burnos gleivinės drėkinimui, todėl dėl jo trūkumo gali išdžiūti burna. Sausoje burnoje padaugėja bakterijų, dėl kurių ima pūti dantys ir kraujuoti dantenos.

Tai gali pažeisti ant liežuvio esančius skonio jutiklius, sukelti prastą burnos kvapą, galima imti justi nemalonų skonį ar pojūtį, kad dega liežuvis.

4. Širdis

Nervinė ir kraujotakos sistemos dėl estrogeno trūkumo pasidaro pernelyg stimuliuojamos. Dėl to širdis ima daužytis smarkiau ir ne tai reguliariai, kaip anksčiau.

5. Plaučiai

Hormonai susiję su imunine sistema, todėl dėl pasikeitimų menopauzės metu gali pasunkėti alergijos. Jomis taip pat galima susirgti pirmą kartą gyvenime – ypač astma, šienlige ir dermatitu.

6. Krūtys

Dėl besikeičiančio hormonų kiekio organizme progesteronas gali imti laikinai dominuoti. Dėl to krūtyse sulaikomi skysčiai ir jas ima skaudėti.

7. Kūno temperatūra

Kai organizme sumažėja estrogeno, pogumburiui gali pasirodyti, kad vyksta perkaitimas. Dėl to moteris ima prakaituoti.

Karštis ar raudonis paprastai išpila veidą, kaklą ar krūtinę, o tada pasirodo ant kitų kūno dalių. Imama prakaituoti. Širdis gali imti smarkiau daužytis.

8. Pilvas

Gali būti sunku palaikyti normalų kūno svorį, nes organizmas stengiasi išlaikyti riebalines – ypač pilvo – ląsteles, nes riebalai gamina estrogeną.

Kai sumažėja testosterono, sulėtėja virškinimas, todėl nenorinčioms priaugti svorio moterims reikia su maistu gauti mažiau kalorijų.

Dėl su menopauze susijusio streso organizme padaugėja kortizolio, kuris skatina riebalų kaupimąsi ant pilvo.

Taip pat gali imti pūsti pilvą. Estrogenas svarbus, kad organizme būtų palaikomas normalus vandens ir tulžies kiekis. Kai jo kiekis ima kisti, kaupiama daugiau vandens, todėl atsiranda pilvo pūtimo pojūtis. Organizmas gamina mažiau tulžies ir prasčiau suvirškina riebalus, todėl ima kauptis dujos.

Dėl kitų virškinimo sistemos pasikeitimų maistas organizme juda lėčiau, todėl dėl nesuvirškintų fermentų susikaupia daugiau dujų.

Pilvo pūtimas menopauzė metu dažnesnis toms moterims, kurios jį jautė priešmenstruacinio sindromo metu.

Estrogeno trūkumas gali sukelti dirglios žarnos sindromą. Žarnyno raumenys turi estrogeno receptorių, todėl hormono sumažėjimas gali sumažinti raumenų tonusą, dėl kurio sulėtėja virškinimas, prasideda pykinimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Žarnynui įtakos turėti gali ir menopauzės metu patiriamas stresas.

Dėl pasikeitimų hormonuose galima pradėti justi skausmą, panašų į patiriamą mėnesinių metu.

9. Oda ir nagai

Odą gali imti niežėti, nes organizmui ima trūkti estrogeno, gaminančio kolageną, kurio reikia palaikyti odos drėgmei. Dėl jo sumažėjimo oda gali išsausėti. Odos sausumas gali sukelti formikaciją – pojūtį, kad ropoja vabzdžiai.

Oda taip pat pasidaro plonesnė. Menopauzės pradžioje kolageno mažėja sparčiausiai.

Nagai taip pat tampa sausesni ir gali imti skilinėti.

10. Raumenys ir sąnariai

Estrogenas nuramina kūną. Kai jo sumažėja, streso hormonas kortizolis gali imti dominuoti. Dėl to raumenys įsitempia bei labiau pavargsta. Visuose raumenyse yra estrogeno receptorių, todėl jo sumažėjimas gali sukelti skausmą ir turėti įtakos tonusui.

Estrogenas taip pat svarbus sąnariams – menopauzės metu juos gali imti labiau skaudėti. Skausmas gali prasidėti ir pirmą kartą, tai vadinama menopauziniu artritu.

11. Gimda ir šlapimo pūslė

Dėl hormonų balanso nebuvimo gali pasikeisti mėnesinių gausumas ir dažnumas. Ciklai gali pasidaryti nereguliarūs.

Gimdo audiniai pasidaro storesni dėl estrogeno ir suplonėja dėl išleisto kiaušinėlio išskiriamo progesterono. Tačiau jei dėl menopauzės nėra kiaušinėlio, audiniai iš organizmo pašalinami gausesnių mėnesinių pavidalu.

Kolageno trūkumas reiškia, kad audiniai aplink šlapimo pūslę pasidaro plonesni ir ne tokie elastingi.

Šalia esantys dubens raumenys gali susilpnėti, todėl galima nesulaikyti šlapimo kosėjant, juokiantis ar čiaudint. Taip pat gali padažnėti noras šlapintis, dažniau prasidėti šlapimo pūslės infekcijos.

12. Seksas

Seksualinis aktyvumas gali sumažėti dėl progesterono trūkumo – jis stimuliuoja testosterono, už lytinį potraukį atsakingo hormono, gamybą. Kai organizme mažiau estrogeno, gali sumažėti jautrumas bei sugebėjimas jausti orgazmą.

Makštis gali pasidaryti sausesnė, dėl to ji gali imti niežėti ar gelti, taip pat yra tikimybė, jog gali imti skaudėti sekso metu.

Parengė Dorotėja Noreikaitė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.