Kasdien alinamos ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų akys

Šiandien daugelio kasdienybė neįsivaizduojama be nuolatinio informacijos srauto, žinoma, ir be technologijų. Mus supa televizoriai, planšetiniai kompiuteriai, išmanieji telefonai. Nuo to, be abejonės, vargsta akys. Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ Akių centro akių gydytoja Jolita Jusaitienė ragina susimąstyti dėl savo regėjimo ir laikytis poilsio režimo rekomendacijų. Mat problema tampa vis aktualesnė ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams.

Kasdien alinamos ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų akys. Šiandien daugelio kasdienybė neįsivaizduojama be nuolatinio informacijos srauto, žinoma, ir be technologijų.<br>123rf.com
Kasdien alinamos ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų akys. Šiandien daugelio kasdienybė neįsivaizduojama be nuolatinio informacijos srauto, žinoma, ir be technologijų.<br>123rf.com
Akių gydytoja Jolita Jusaitienė<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Akių gydytoja Jolita Jusaitienė<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

lrytas.lt

2015-09-18 10:42, atnaujinta 2017-10-15 06:28

Svarbi darbo vieta

Negana to, kad žiūrėjimas į televizorių, kaip ir į kitus šviečiančius ekranus, iš arti akis vargina, o prie kompiuterių praleidžiama visa darbo diena, pastaruoju metu vis daugiau šeimų naudoja juos ar planšetes, išmaniuosius telefonus ir namuose, laisvalaikiu. Todėl problema darosi aktualesnė ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams.

„Kadangi vaikai vis dažniau ir ilgiau sėdi prie kompiuterių, reikėtų atkreipti dėmesį, kad darbo vieta labai dažnai jiems yra nepritaikyta. Mažieji priversti žiūrėti aukštyn iškėlę galvą, o tai skatina greitesnį akių išsausėjimą bei netaisyklingą laikyseną. Todėl svarbu patarti, kad ilgai neužsisėdėtų, dažniau pakeistų padėtį, pažiūrėtų pro langą, atliktų kitas užduotis, nesusijusias su akių įtempimu“,– tėvus protina akių gydytoja J. Jusaitienė.

Rekomendacijos visiems

„Kalbant bendrai apie technologijų poveikį akims, sutelkus žvilgsnį į artimą nuotolį, mūsų akys turi akomoduoti, įtempti raumenis, keičiančius lęšiuko formą, kad matytų ryškų vaizdą. Tuo metu susitraukia vyzdžiai ir akys konverguoja, tai irgi sukelia įtampą. Šie procesai ilgainiui gali sukelti akių ir galvos skausmus. Ilgas žiūrėjimas nedideliu atstumu lemia retą mirksėjimą, tai skatina greitesnį ašarų išgaravimą bei akies išsausėjimą“,– aiškina gydytoja.

Todėl naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis reikėtų laikytis tam tikrų rekomendacijų. Jei žiūrite televizorių – geriau iš toliau. Optimalus atstumas – apie tris metrus. Akys pavargsta ir nuo įtempto žiūrėjimo į ekranus, kuriuose yra itin kontrastingas ir smulkus tekstas, todėl sveikiau būtų pasididinti šriftą ir skaityti ne baltame, o pilkesniame fone. Taip pat turėtų būti kuo mažiau atspindžių nuo ekrano paviršiaus ir nuo aplinkos apšvietimo. Ekranas turi stovėti žemiau akių lygio ir geriausia ne mažesniu kaip 50 centimetrų atstumu.

„Šiuo metu patariama kas trečdalį valandos atsitraukti nuo ekrano ir dvidešimt sekundžių pažiūrėti į tolį. O kas valandą daryti ilgesnę pertrauką. Svarbu dažniau mirksėti, nes mirksint sudrėkinamas ir apsaugomas akies paviršius, pašalinamos „šiukšlės“, – pataria gydytoja oftalmologė.

Jei patarimai negelbsti...

Tačiau jei išvardyti patarimai negelbsti, vertėtų susirūpinti. „Nuolat pavargusios ir perštinčios akys byloja, kad reikėtų kreiptis į specialistą dėl galimos nekoreguotos refrakcijos ydos arba kitų akių susirgimų. O gal reikės paskirti tik akis drėkinančių lašų. Dirbtines ašaras galima naudoti ir be specialisto rekomendacijų, jos tikrai nekenkia ir jeigu jaučiamas efektas, galima lašinti ilgą laiką. Tačiau pasitikrinti būtina, nes bet kokio susirgimo prevencija visuomet yra pacientui malonesnė ir pigesnė už gydymą“,– sako privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ Akių centro akių gydytoja Jolita Jusaitienė.

Medikė priduria, kad jeigu regos korekcijai naudojami kontaktiniai lęšiai, verčiau jų nesidėti ilgai dirbant kompiuteriu, nes akys dar labiau išsausėja. Tačiau jei jau dirbate su kontaktiniais lęšiais, po ranka visuomet reikia turėti akis drėkinančių lašų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.