Kaip atsikratyti baimės pirmadienį eiti į darbą?

Sekmadienio vakarą išsimaudote vonioje ir ruošiatės į lovą. Tačiau atsigulus galvoje sukasi mintys apie darbą – kyla įtampa vien pagalvojus, kas laukia pirmadienį. Gal mane išbars vadovas, kad ko nors nepadariau? Gal nepasiseks išspręsti kokios nors problemos, juk pirmadienį daug kas atsainiai žiūri į reikalų tvarkymą. Ir taip naktį iš sekmadienio į pirmadienį nepavyksta užsnūsti.

Pasak Vilniaus universiteto profesorės ir sveikatos psichologės Laimos Bulotaitės, Lietuvos gyventojų medicininis raštingumas gana žemas, prie to prisideda ir tai, kad gydytojai nemoka bendrauti, vartoja daug medicininių terminų.<br>123rf nuotr.
Pasak Vilniaus universiteto profesorės ir sveikatos psichologės Laimos Bulotaitės, Lietuvos gyventojų medicininis raštingumas gana žemas, prie to prisideda ir tai, kad gydytojai nemoka bendrauti, vartoja daug medicininių terminų.<br>123rf nuotr.
P.Rudalevičienė įsitikinusi, kad bijant pirmadienio nereikėtų pulti sekmadienį gerti raminamųjų vaistų ar keisti darbo.<br>V.Valentinavičiaus nuotr.
P.Rudalevičienė įsitikinusi, kad bijant pirmadienio nereikėtų pulti sekmadienį gerti raminamųjų vaistų ar keisti darbo.<br>V.Valentinavičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Ligita Valonytė, „Lietuvos rytas“

Oct 18, 2015, 5:30 PM, atnaujinta Oct 9, 2017, 8:44 AM

Pirmadienio rytą pasijunta nuovargis, tačiau vis tiek tenka eiti į darbą. Ir taip kartojasi kiekvieną naktį, kuri nubrėžia ribą tarp savaitgalio pabaigos ir darbo savaitės pradžios.

Jau pusmetį sunku sudėti bluostą prieš pirmadienį, nors jis ateina ir nelaukiamas, o baigiasi visai neįtemptai. Tačiau kaskart sukelia nerimą, kurį sunku numalšinti.

Venkite vaistų

„Kaip įveikti vadinamąjį pirmadienio sindromą?“ – pasiteiravau vilnietės gydytojos psichiatrės-psichoterapeutės Palmiros Rudalevičienės.

„Tokių situacijų nutinka dažnam, tai gana įprasta pirmadienio situacija.

Bet jeigu žmogus sugeba planuoti darbus, kontroliuoti savo emocinę būklę, nekyla jokių problemų gerai išsimiegoti iš sekmadienio į pirmadienį.

Taip pat turiu galvoje ir gerą laiko planavimą, gerą poilsį savaitgalį. Šauniai praleidus savaitgalį, aišku, sekmadienio vakarą reikėtų labiau susikaupti – apmąstyti rytdienos darbus, nurimti.

Miegas – labai svarbu. Neišsimiegojęs žmogus niekam tikęs ne tik darbe. Nemiga gali taip išderinti organizmą, kad gali prasidėti ir įvairios ligos“, – patikino P.Rudalevičienė.

Psichiatrė-psichoterapeutė įsitikinusi, kad nuolat bijant pirmadienio nereikėtų pulti sekmadienio vakarą gerti raminamųjų vaistų.

Keiskite požiūrį

Šias problemas galima išspręsti pakeitus požiūrį. Juk teisingai sakoma: jeigu negali pakeisti situacijos, keisk požiūrį į ją.

Keisti darbą – irgi ne išeitis. Perėję dirbti kitur, taip pat bijosite pirmadienio.

Juk kiekvienoje įstaigoje – panaši rutina, darbo planavimo ypatumai: susirinkimai, darbo rezultatų aptarimas ir pan. Tad ir pirmadienio ritmas gali būti panašus.

„Jeigu dirbate slankiuoju grafiku, pradėkite darbo savaitę nuo antradienio – pirmadienį paprašykite laisvos dienos“, – taip pirmadienio sindromo sukeltą nemigą siūlė spręsti vienas šeimos gydytojas.

Tačiau psichiatrė-psichoterapeutė P.Rudalevičienė įsitikinusi, kad pirmadienį tarsi išbraukus iš gyvenimo situacija nepasikeis – imsite panikuoti dėl antradienio, nuo kurio prasidės jūsų darbo savaitė.

Neabejojama, kad šią jūsų problemą pastebės artimieji ir kolegos, nes pirmadienį jausitės prastai, būsite blogos nuotaikos, o dėl to ir darbai iš rankų slys.

Kreipkitės į specialistą

Išeitis – pasikalbėti su psichologu arba psichoterapeutu ir jo padedamam spręsti šią situaciją. Geras specialistas tikrai ras priežastį – padirbės su jumis ir ją pašalins.

Gali būti, kad nepakaks vieno apsilankymo, – reikia įdėti darbo ir susikurti tokį mąstymo mechanizmą, kad pirmadienis nebebūtų problema.

„Nereikėtų imtis kraštutinių priemonių – gerti medikamentų, mesti darbo ar prašyti laisvos dienos. Jeigu tokia situacija trunka pusę metų, žmogui reikia psichoterapeuto pagalbos.

Jam net pusmetį gali tekti bendrauti su specialistu ir aiškintis, dėl kokių priežasčių neužmiega prieš pirmadienį.

Bet jeigu žmogus sugeba kontroliuoti savo emocijas ir tinkamai nusiteikti, nekyla jokių problemų.

Jeigu pačiam nepavyksta susitvarkyti su savo poilsio ir darbo režimu, tokių dalykų jis turi pasimokyti psichoterapijos seansuose.

Psichoterapeutas įžvelgs, ar paciento pasąmonėje yra dalykų, kurie prieš pirmadienį jį negatyviai nuteikia. O gal žmogus tiesiog neturi valios ir planavimo mechanizmų, nėra pakankamai brandus.

Apsilankyti pas psichoterapeutą – nieko bloga. Juk viską galima išmokti ir įgyvendinti. Bet jeigu apsileisite ir kaltinsite tik pirmadienį, ieškosite kitų kaltų, niekas nesikeis“, – tvirtino P.Rudalevičienė.

Psichoterapeutas gali nustatyti nemigos priežastis ir jas pavyks nesunkiai pašalinti.

„Visos problemos slypi pačiame žmoguje. Jeigu jį pirmadienio sindromas kamuoja pusmetį, gali būti, kad tokia užsitęsusi psichologinė būsena bando slopinti kokias nors organizmo ligas“, – įspėjo P.Rudalevičienė.

Triukai, kurie padės neperdegti darbe

Net mėgstamiausias darbas gali sukelti įtampą. Bet ne visada turime laiko reabilitacijai po sunkios darbo dienos: valandą skirti jogai, vakarą praleisti SPA salone, o gal net keletą dienų praleisti sanatorijoje – daugeliui gali būti prabanga. Tačiau yra keletas būdų, kurie gali padėti išsivaduoti iš streso, nusiraminti nepakylant iš darbo vietos!

1. Apgaukite savo nervus.

„Kai patiriame stresą, mūsų skrandžio raumenys sutrumpėja, įtampa kyla visame kūne“, – sako Irina Kušnir, aromaterapijos ir sveikatos ekspertė. Jeigu jūsų darbas nervingas, pamėginkite įprastą arbatą arba kavą pakeisti žolelių nuoviru. Ramunėlės ir imbieras nuramins virškinimo sistemą ir emocijas. Levandų esencija padeda pažaboti pašlijusius nervus.

2. Kvėpuokite giliau.

Keli kvėpimo pratimai padės susigrąžinti dvasinę pusiausvyrą: lėtai ir giliai įkvėpkite pro nosį, iškvėpkite pro burną. Pakartokite kelis kartus tą patį, bet po to atlikite papildomų veiksmų: keisdami rankas palaikykite jas ant krūtinės, pilvo. Didesnis efektas būtų, jeigu iškvėptumėte su garsu, – geriau, žinoma, kad tuo metu šalia nebūtų jūsų kolegų!

3. Pasirinkite tinkamus aromatus.

Jeigu ruošiatės svarbiam ir sunkiam pokalbiui, būtų naudinga pašlakstyti kelis santalmedžių eterinio aliejaus lašus ant savo drabužių arba odos. Aromaterapijos ekspertas Robertas Tisserandas tikina: šis kvapas padės nusiraminti.

4. Darykite pertraukas.

Ne paslaptis, kad stresas užvaldo labai greitai – ir nuo jo pabėgti reikėtų taip pat staigiai. Remkitės šia taisykle: kas valandą darykite trumpą pertraukėlę. Pabendraukite porą minučių su kolegomis ne darbo temomis, pasivaikščiokite po kitus pastato aukštus. Tai padės sumažinti stresą – atsikvėpsite ir su šviesiomis mintimis grįšite dirbti.

5. Išmokite pasakyti „ne“.

Psichologė Priscilla Marotta pasakoja: „Moterims dažnai būdingos asmeninės problemos. Priežastis ta, kad mes nenorime nuvilti kitų žmonių, kurių nuomonė mums svarbi, ir visada norime pasirodyti esančios geresnės.“ Prieš sutikdamos atlikti užduotį apsvarstykite visus pliusus ir minusus. Jei minusų daugiau negu pliusų, išdrįskite atsisakyti tos užduoties.

6. Atlikite atsipalaidavimo pratimus prie stalo.

Didelę darbo laiko dalį praleidžiate prie stalo žiūrėdamos į kompiuterį, todėl įsitempia kaklo ir nugaros raumenys. Situaciją galima pataisyti, jeigu reguliariai pamasažuosite šias vietas. Padarykite keletą sukamųjų judesių pečiais (tris kartus į priekį ir atgal). Patogu, nes tokią nesudėtingą mankštą galima atlikti nepakilus nuo darbo stalo.

7. Į drėkinamąjį kremą, kurį rytą naudojate veidui ir kūnui, įpilkite porą lašelių eterinio aliejaus.

Šalavijų aliejus turi atpalaiduojamąjį poveikį veido raumenims, levandų ir bergamočių padeda subalansuoti emocijas (taip pat turi lengvo odos tempimo poveikį). Kvapiųjų kanangų aliejus sureguliuoja hormonų pusiausvyrą!

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.