Sklinda kalbos, kad P.Claytonas rūpinasi Didžiosios Britanijos karalienės Elizabeth II ilgaamžiškumu, ir tikras faktas, jog jis yra garsiojo rusų chemiko Dmitrijaus Mendelejevo proproanūkis.
Penkių knygų apie mitybą ir sveiką gyvenseną autorius P.Claytonas iš Oksfordo universiteto neseniai Vilniuje skaitė paskaitą, jog galima senti jaunėjant.
Iš pradžių jis visus įspėjo, kad neturėtume klaidingai manyti, jog galime artimiausius 20 metų gyventi bet kaip, o po to ateiti pas gydytojus stebuklingo recepto.
„Tuomet jums niekas nepadės“, – nukirto profesorius. Apžvelgęs šių dienų ligas, vadinamąsias civilizacijos rykštes, jis nedrąsiai užsiminė, kad daug kam naudingas sergantis žmogus.
Jis buvo vyresnysis mokslinis patarėjas Jungtinės Karalystės vyriausybės reikalų komitete vaistų saugumo klausimais, tad drąsiai teigia: „Gyvename ilgai progresuojančios ligos stadijoje.“
Lieknumo paslaptis
Profesoriaus manymu, iki 1885 metų Anglija turėjo geriausią mitybos sistemą, sveikiausią dietą, kurią jis vadina Viktorijos laikų dieta.
„Turime daugybę to laiko rašytinių šaltinių, iš kurių nesunku suprasti, kiek ir ką žmonės valgė. Kiekviena bendruomenė, mergaičių mokyklos kasdien užsirašydavo, kas būdavo valgoma“, – kalbėjo profesorius.
Iš to žinome, kad vidutiniškai per dieną suaugusi moteris suvartodavo apie 4 tūkstančius kilokalorijų. Žvelgdamas į to laiko nuotraukas to nepasakysi.
Kai P.Claytonas klausia žmonių, kiek, jų manymu, anų laikų moterys suvartodavo kalorijų, daugelis nusprendžia, jog tiek, kiek šiuolaikinės moterys per iškrovos dieną, – nuo 500 iki 800 kilokalorijų. Neva jos badavo.
„Jos lieknos, net perkarusios, bet nebadavo. Tiesiog daug fiziškai dirbo, mažiausiai 10 valandų kasdien, neturėjo automobilių, televizorių ir skalbyklių.
Visus atstumus įveikdavo pėsčiomis. Ir jus sukrėsiu dar labiau – mes žinome to laikotarpio vidutinę gyvenimo trukmę. Moterys vidutiniškai gyveno 76, vyrai – 73 metus“, – sakė P.Claytonas.
Profesorius teigia, kad Viktorijos laikų maisto produktų kokybė buvo visiškai kitokia nei šių dienų.
„Tų laikų maiste buvo daug maistinių medžiagų, nebuvo tuščių, tukinančių kalorijų. Tų žmonių organizmas buvo sveikas, o 4 tūkstančiai kilokalorijų buvo pasisavinamos, sudeginamos judant. Kada viskas pasikeitė?
1885-aisiais atsirado automobiliai, paskui cukrus, o tabako gamyba įgavo pramoninį mastą. Dabar valgome mažiau negu mūsų seneliai, esame mažiausiai fiziškai aktyvi karta, gyvenusi šioje planetoje, tačiau labiausiai nutukusi“, – tikino profesorius.
Būtent nejudrumą, tabaką ir cukrų garbaus amžiaus tyrėjas laiko didžiausiais žmonių sveikatos priešais.
Jis įvardijo dar vieną datą, kuri tapo kertiniu sveikatos blogėjimo atskaitos tašku, – XX a. 7-asis dešimtmetis, kai pradėjo steigtis greitojo maisto kompanijos.
„Tyrimai rodo, kad beveik visi kasdien suvartojame apie 150–200 kilokalorijų daugiau, nei mums reikia. Tiek kilokalorijų – tai tik nedidelis jogurto indelis, keli šokolado gabalėliai.
Taip susidaro tūkstantis kilokalorijų per savaitę ir 50 tūkstančių kilokalorijų per metus. Štai kodėl taip paprastai ir greitai mes daromės vis sunkesni. Bet paradoksas tai, kad mes vis sunkėjame, nors valgome vis mažiau.
Mokslininkai netinkamam maitinimuisi apibūdinti yra sukūrę du terminus – A ir B tipo badavimas. A tipas – visiems aišku, tai badaujantys Afrikos vaikai.
O mes visi priklausome B tipui – nebadaujame, kalorijų lyg ir suvartojame per daug, tačiau kūnas viduje badauja: statybinių medžiagų, mikroelementų gauname per mažai.
Organizmas negauna reikalingų medžiagų, kurios leistų išlikti sveikam: neturėti lėtinių, autoimuninių, vėžinių ligų“, – kalbėjo D.Mendelejevo proproanūkis.
Netinkama mityba daro mus kvailesnius
Oksfordo universitete profesorius vadovauja Mitybos ir mokslinių tyrimų centrui – jis su komanda tyrinėja sąsajas tarp maisto, smegenų veiklos bei elgesio.
P.Claytonas pareiškė – netinkama mityba daro mus kvailesnius. Tyrimai rodo, kad žmonijos IQ (intelekto koeficientas) nuo 1950 metų krito net 15 punktų.
Būtent dėl netinkamos mitybos mūsų smegenys greičiau sensta, o senatvinė demensija – silpnaprotystė diagnozuojama jau ir keturiasdešimtmečiams.
Netinkama mityba kenkia ir mūsų seksualiniam gyvenimui: prastėja spermos kokybė, mažėja testosterono kiekis, prastėja moterų vaisingumas, daugėja prostatos vėžio atvejų“, – vardijo mokslininkas.
Susirinkusieji Vilniuje pasiklausyti profesoriaus ne kartą buvo priblokšti.
„Anksčiau gydytojai buvo mokomi, kad tokios ligos kaip Alzheimeris, miokardo infarktas, Parkinsonas ar vėžys nėra susijusios. Aš jums pasakysiu – jas visas vienija lėtinis uždegimas.
Lėtinis uždegimas – ne liga, o organizmo būsena, kuri nekoreguojama sukuria ligą. Jei mano kalbomis visi patikėtų, galėčiau sužlugdyti farmacijos verslą, nes sakau tai, kas jiems nepatiktų.
Užgesinus lėtinį uždegimą, dauguma ligų nepasireikštų, nereikėtų vaistų. Tačiau vienintelis būdas užgesinti lėtinį uždegimą – tinkamai maitintis ir daugiau judėti“, – kalbėjo P.Claytonas.
Jis tikino, kad dauguma šiuolaikinių produktų mus sargdina, nes juose daug cukraus, tuščių kalorijų, blogas tam tikrų medžiagų santykis. O tai didina ląstelės patinimą, skatina jos uždegimą, galiausiai susinaikinimą.
Profesorius suteikė viltį įvardydamas veikliąsias medžiagas, kurios galėtų padėti sumažinti lėtinį organizmo uždegimą.
„Viktorijos laikų žmogus, užsiėmęs žemdirbyste, su maistu gaudavo 10 kartų daugiau polifenolių nei šių dienų miestietis. Tais laikais buvo valgoma daug vaisių ir daržovių.
Dabar žmonės į save kiša toksišką maistą. Jame bloga elektrolitų pusiausvyra, per mažai skaidulų, polifenolių, per daug tokių riebalų rūgščių kaip omega-6.
Jų yra augalinės kilmės aliejuose. Atskirai ši medžiaga gera, per didelis jos kiekis ima veikti priešingai. Tai kelia uždegimą.
Maiste per mažai beta gliukanų, dėl to prastėja imuninė sistema. Todėl norint užgesinti lėtinį uždegimą mums reikia gauti polifenolių, beta gliukanų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3“, – įvardijo tyrėjas.
Išskyrė dvi mitybos sistemas
Gydytoju tapusio garsiojo rusų chemiko D.Mendelejevo proproanūkio nuomone, Viduržemio jūros regiono dieta ir Viktorijos laikų dieta – tai dvi mitybos sistemos, kurios leistų senti sveikai ir nesirgti lėtinio uždegimo nulemtomis ligomis.
Kasdien – 10 valandų fizinio darbo, jokio transporto, jokios televizijos, kompiuterių – per savaitę judėti, vaikščioti būtina iki 60–75 val.
Valgyti 10 kartų daugiau vaisių nei valgome. Jokio tabako, cukraus, mažiau druskos ir alkoholio.
„Viktorijos laikų žmogus mirdavo staiga, o mes galime merdėti metų metais. Turime gesinti mūsų viduje esantį uždegimą. Nebus lėtinio uždegimo – nebus senėjimo“, – įsitikinęs P.Claytonas.
Paklaustas, ar iš ūkininkų pirktas maistas gali būti geras sprendimas galvojantiems apie sveiką mitybą, profesorius atsakė, jog daržovėse ir vaisiuose, kurie užaugo sunkesnėmis sąlygomis – buvo atakuojami vabzdžių, kovojo dėl maistinių medžiagų su piktžolėmis – pasigamina daugiau polifenolių. Todėl toks maistas vertingesnis, bet būti vegetaru ar veganu tik dėl sveikatos sumetimų tikrai neverta. Tyrimai rodo, kad tokia mityba pailgina gyvenimo trukmę tik 3 mėnesiais.
Pasak P.Claytono, tėvai neretai pernelyg nuogąstauja dėl vaikų mitybos: „Turiu keturis vaikus nuo 4 iki 34 metų, todėl turiu šiokios tokios patirties su nenorinčiais valgyti mažyliais. Jie iš to tiesiog išauga. Atsipalaiduokite. Vaikai nėra tokie pažeidžiami, todėl eksperimentuoti ką nors jiems duodant ar neduodant nevertėtų. Geriau eksperimentuokite ne su vaikais, o su savimi.“
Kaip pavyzdį, kad jo požiūris į mitybą ir siūlomi sprendimai veikia, profesorius paminėjo vieną savo pacientą iš JAV. Tai pastorius, kuris pirmą kartą jį pasitiko remdamasis dviem lazdomis. Dabar susitikę jie važinėjasi dviračiais.
P.Claytonas patarė: jeigu jūs nuspręsite pakeisti nors vieną dalyką savo gyvenime sveikatos labui – tegul tai būna rūkymo atsisakymas.
Kokių maisto produktų P.Claytonas patartų nepirkti niekada? Gaminių su sojų, kukurūzų aliejumi ir cukrumi. Ieškokite produktų, kuriuose yra daugiau beta gliukanų, polifenolių, polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3.
Jeigu dabar norite pradėti daryti ką nors dėl savo sveikatos – pradėkite judėti daugiau, negu judėjote iki šiol.
