Naujoji „epidemija“ priverčia gydytojus trukčioti pečiais

Pagal nutukusių žmonių skaičių Lietuva užima maždaug penktąją vietą Europoje. Gydytojai tikina, jog nutukimas tarp vaikų yra tarsi epidemija. „Jauniausias mano pacientas, kuris kreipėsi dėl didesnio svorio, buvo 5-erių metų vaikas“, – vis blogėjančią situaciją paaiškino klinikos „Dietos sistema“ gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė.

Lietuvoje kas penktas žmogus yra nutukęs.<br>123rf.com
Lietuvoje kas penktas žmogus yra nutukęs.<br>123rf.com
Daugiau nuotraukų (1)

Elzė Laužikaitė

2016-04-10 08:03, atnaujinta 2017-05-29 20:00

– Ką parodo Jūsų praktika – ar daug Lietuvoje nuo nutukimo kenčiančių žmonių?

– Dabartinę susiklosčiusią situaciją geriausiai atspindi statistika – Lietuvoje kas penktas žmogus yra nutukęs. Iš tiesų, tai kelia nerimą, kadangi yra matomas pastovus pacientų skaičiaus augimas. Pastebėjome ir tai, kad sulaukiame vis įvairesnio amžiaus pacientų, pradedant vos keleto metų sulaukusiais vaikais ir baigiant 60-mečiais bei vyresnio amžiaus žmonėmis.

Svarbu pabrėžti, kad didesnis besikreipiančių žmonių skaičius tam tikroje amžiaus grupėje, neatspindi šalyje esančios situacijos. Kreipimasis į gydytojus yra savanoriškas, todėl, norint suvokti realią padėtį, reikia remtis statistika.

– Ar dažnai savo kabinete tenka pamatyti didelį antsvorį turinčius vaikus?

– Nutukimas vaikų tarpe yra tarsi epidemija – vis daugiau sunerimusių tėvų kreipiasi į gydytojus, siekdami padėti savo vaikui kovoti su antsvoriu. Dažniausiai tai pradinių klasių moksleiviai, 7 – 10 metų amžiaus sulaukę vaikai.

Jauniausias mano pacientas 5-erių metų. Deja, Lietuvoje yra ir jaunesnių antsvorį kenčiančių vaikų.

Vėlyvesnėje paauglystėje į kliniką dažniausiai kreipiasi merginos. Vis dėlto, nutukimas – tiek dailiosios, tiek stipriosios lyties pacientams aktuali problema.

– Kokią riziką sveikatai kelia antsvoris?

– Nors pirmiausia pastebimi išoriniai fiziniai pokyčiai, dėl didelio antsvorio nukenčia ne tik paciento išvaizda, bet ir yra apsunkinama vidaus organų veikla. Dažniausiai tai širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio kiekis kraujyje.

Uždelsus gydymą, galima susirgti podagra, cukriniu diabetu. Galimi kepenų, inkstų ar kitų vidaus organų veiklos sutrikimai, o dėl skeletui tenkančio didelio svorio gali išsivystyti sąnarių, stuburo ligos. Antsvoris – būtina gydyti liga, kuri paliečia kiekvieną organų sistemą.

– Efektyviausi kovos su nutukimu būdai – kokie jie?

– Šiandien turime kelis skirtingus gydymo būdus, kurių skyrimas priklauso nuo nutukimo lygio. Tai gali būti gan įprastas konservatyvus gydymas, kurio metu yra subalansuojama mityba, pacientui skiriama fizinė veikla, gyvensenos būdas keičiamas į sveiką ir aktyvų.

Kitos opcijos – gydymas medikamentais arba atliekant operaciją. Nors ir nėra didelės vaistų įvairovės, vis dėlto, jų pagalba rezultatų tikrai galima pasiekti. Labiausiai invazinė procedūra – skrandžio mažinimo operacija, kurios paprastai imamasi iš tiesų didelio nutukimo atveju arba nesuveikus anksčiau išvardintiems gydymo būdams.

Vis dėlto, su nutukimu reikia kovoti kompleksiškai. Negalima spręsti tik vienos problemos, pvz. , mitybos. Reikia imtis gyvensenos pokyčių, nes tik tokiu būdu pacientas išmoks kontroliuoti savo problemą.

– Nuo nutukimo prie badavimo – ko gero tai blogiausia, ką gali daryti numesti svorio bandantis žmogus?

– Dažniausiai pacientų daroma klaida – drastiški pokyčiai ir staigaus rezultato troškimas. Paprastai tai radikalus mitybos įpročių pakeitimas laikantis itin ribojančios dietos ar netgi badaujant. Tokie griežti maitinimosi režimai yra neveiksmingi, kadangi pacientas negali jų laikytis ilgai. Be to, toks santykis su maistu yra kenksmingas sveikatai ir gali išsivystyti į valgymo sutrikimus.

Pagrindinis svorio reguliavimo principas – pastovumas. Tiek maitinimasis, tiek fizinis krūvis turėtų būti tokie, kurių pacientas galėtų laikytis kiekvieną dieną. Tam svarbu keisti ne vien tai, kas dedama į burną, bet ir požiūrį į situaciją, pačią gyvenseną.

Visi pokyčiai turėtų būti orientuoti į ilgalaikę perspektyvą. Svarbu suprasti, kad rezultato neįmanoma pamatyti per savaitę, tačiau, subalansavus mitybą bei reguliariai užsiimant fizine veikla, tikslas tikrai bus pasiektas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.