Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus vedėja Daiva Žeromskienė BNS pasakojo, kad šią dieną siekiama atkreipti mokinių dėmesį į triukšmo žalą.
„Vaikams bus kalbama apie triukšmą kaip apie taršos šaltinį. Trumpalaikis intensyvus triukšmas vienaip pažeidžia klausą ir mes tą labiau suvokiame, bet ilgalaikis triukšmas, prie kurio mes pripratę ir kuris mums jau net neatrodo kaip triukšmas, užteršia mūsų eterį ir turi ilgalaikes pasekmes klausai, nervų sistemai, kraujagyslių sistemai, ir jos gali būti net ir negrįžtamos“, – aiškino ji.
Mokykloms šią dieną organizuoja įvairius renginius.
„Yra išleistos metodinės rekomendacijos ir ten siūlomos įvairiausios akcijos, mokyklos pačios renkasi ir dar pačios prisigalvoja kitų dalykų. Pavyzdžiui, taikoma vadinamoji „tylos dieta“, kai mokyklinis skambutis keičiamas švelnesniais garsais, įrengiami tylos kambariai, kur per pertraukas vaikai gali pailsėti visiškai ramiai ant sėdmaišių, arbatos išgerti, kai kurie vaikai rašo laiškus merui, siūlydami triukšmo mažinimo priemones, kai kurie mobiliomis programėlėmis savo mokykloje matuoja triukšmo lygius“, – vardijo D.Žeromskienė.
Jos teigimu, pernai prie šios akcijos prisijungė apie 60 mokyklų.
Tarptautinė triukšmo supratimo diena Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, minima paskutinį balandžio mėnesio trečiadienį.
Šią dieną simboliškai kviečiami paminėti visi – anot Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistų, nuo 14.15 val. iki 14.16 val. skelbiama tylos minutė.
Pasaulio sveikatos organizacija kaip reikšmingiausius triukšmo šaltinius įvardija ausines, vaikiškus žaislus, šventes, automobilių stovėjimo aikšteles, oro uostus, autostradas, pabrėžia pramoninį ir komercinį triukšmą. Pagrindinis triukšmo šaltinis yra autotransporto srautai gatvėse, kurių triukšmingumas tam tikrais atvejais pasiekia iki 80-82 proc. bendrojo triukšmo lygio miestų teritorijose.
Triukšmo žala sveikatai
Žmogus prisitaiko prie nuolatinio triukšmo ir tarsi jo nejaučia. Deja, neigiamas triukšmo poveikis nesumažėja. Atvirkščiai, nuolat dirginama centrinė nervų sistema sukelia stresinę viso organizmo būklę.
Ilgalaikis triukšmo poveikis sukelia ausų kraujagyslių spazmus, nervinių receptorių medžiagų apykaitos sutrikimų. Triukšmas iš pradžių pakenkia imuninei, nervų, širdies ir kraujotakos, virškinimo trakto sistemoms, vėliau sutrinka ir pati klausa.
Paprastai klausos susilpnėjimas išryškėja po kelis dešimtmečius trunkančio kasdieninio triukšmo poveikio.
Triukšmas klausą veikia ir sukeldamas akustinę traumą, klausos nuovargį. Akustinę traumą sukelia labai didelio stiprumo (daugiau nei 130 decibelų) trumpalaikis triukšmas. Pavyzdžiui, sprogimas, šūvis.
Veikiant tokiam dideliam triukšmui, trūksta ausies būgnelis, vidinėje ausyje išsilieja kraujas, negrįžtamai pažeidžiami klausos receptoriai, todėl žmogus staiga apkursta, jaučiamas stiprus skausmas ausyse, svaigsta galva, galimas sąmonės netekimas.
Klausos nuovargis yra laikinas jautrumo sumažėjimas, atsirandantis dėl ilgesnį laiką veikiančio intensyvaus triukšmo. Šis sutrikimas dažniausiai praeina – pailsėjus tyloje klausa atsistato. Tačiau jei klausa varginama dažnai, ji pamažu silpnėja ir vystosi negrįžtami sutrikimai ir kurtumas.
Iš pradžių asmuo prasčiau girdi tik aukštų dažnų (daugiau nei 4000 Hz) garsus ir dažniausiai nepastebi klausos susilpnėjimo, kadangi žmogaus kalbos, radijo, televizijos skleidžiami garsai yra žemų ir vidutinių dažnių (maždaug 200–4000 Hz).
Triukšmas sutrikdo ir miegą. Ilgiau negalite užmigti, vartotės lovoj, suprastėja miego kokybė. Jei miegas trikdomas nuolat, atsiranda nuovargis, dažnai skauda galvą.
Moksliniai tyrimai rodo, kad didelis triukšmas sukelia net agresiją. Jo poveikį organizmui dažnai sustiprina toksiškos medžiagos, nepalankus mikroklimatas.
Leidžiamas triukšmo lygis
Pagal Lietuvos higienos normas gyvenamosiose patalpose leidžiamas ekvivalentinis 35 decibelų ir maksimalus 45 decibelų garso lygiai nakties (22-6 val.) metu, ekvivalentinis 40 dB ir maksimalus 50 dB garso lygiai vakaro (18-22 val.) metu, ekvivalentinis 45 dB ir maksimalus 55 dB garso lygiai dienos (6-18 val.) metu. Gyvenamųjų pastatų aplinkoje iki šių metų lapkričio 1 d. leidžiamas ekvivalentinis 65 dB ir maksimalus 70 dBgarso lygiai dienos (6-18 val.) metu, ekvivalentinis 60 dBir maksimalus 65 dB garso lygiai vakaro (18-22 val.) metu, ekvivalentinis 55 dB ir maksimalus 60 dB(A) garso lygiai nakties (22-6 val.) metu.
Jei norite apsisaugoti nuo triukšmo:
Venkite tų vietų, kur yra skleidžiamas didelis triukšmas ir yra grėsmė gauti akustinę traumą.
Koncertuose reiktų vengti stovėti šalia triukšmo šaltinių, pavyzdžiui, prie muzikos kolonėlių, taip pat neiti ten, kur šaudomi fejerverkai, mat jų sukeliamas triukšmo lygis – 150 decibelų.
Reguliariai tikrinkitės klausą.
