– Politikai vis svarsto, kaip apriboti įvairius triukšmo šaltinius. Galbūt netrukus sulauksime pokyčių?
– Triukšmą suvaldyti ir reglamentuoti bandoma nuolat. Manau, kad artimiausiu metu tikrai sulauksime pasikeitimų. Žinau apie siekius patobulinti higienos normą, kuri reglamentuoja žemo dažnio triukšmą. Seime dabar, mano žiniomis, nagrinėjamas ir Triukšmo valdymo įstatymas.
– Kitaip tariant, gyvename nuolatiniuose tobulinimuose...
– Situacija šalyje vis keičiasi. Triukšmo šaltinių daugėja, pavyzdžiui, transporto priemonių. Pastarųjų sukeliamas triukšmas sudaro iki 95 procentų mūsų sveikatą veikiančio triukšmo.
Plečiasi paslaugų tiekimas, daugėja įvairiausių prietaisų, tarkime, ventiliatorių, kondicionierių, kurie kelia triukšmą. Europos sąjungos mastu taip pat vyksta teisėkūros pokyčiai. Todėl ir gyvename nuolat tobulindami įstatyminę bazę.
– Kokiais triukšmo atvejais gyventojai gali kreiptis į visuomenės sveikatos centrus? Nagrinėjate visus skundus?
– Deja, nagrinėjame tik gamybinės, komercinės kilmės triukšmus. Nesiimame nagrinėti skundų dėl autotransporto ar buitinio triukšmo. Už tai atsakinga policija.
– Visgi tenka pastebėti, kad skundų dėl įvairios kilmės triukšmų pakanka. Vis ieškome tobulumo reglamentuojant triukšmą, o ar realiai esame pajėgūs su juo susidoroti?
– Ir taip, ir ne. Viskas priklauso nuo žmonių geranoriškumo ir supratingumo. Triukšmaujančius kaimynus sudrausminti net ir policijai kartais nelengva. Kitąkart jautresni žmonės užverčia institucijas nepagrįstais skundais.
Deja, mūsų mentalitetas vis dar toks, kad ne visuomet gerbiame esančius šalia: garsiai leidžiame muziką, netinkamu laiku atliekame remonto darbus. Stinga kaimyniško supratimo. Neretai triukšmu keliame rūpesčių ir žalojame aplinkinių nervų sistemą.
Darbdaviai taip pat turi pagalvoti apie darbuotojus. Jie turi užtikrinti ne tik pajamas, bet ir tinkamas darbo sąlygas. Taip pat pagalvoti apie aplink komercines patalpas gyvenančiuosius.
– Kokie triukšmo šaltiniai sveikatai kenksmingiausi?
– Kad ir kaip bebūtų keista, tie, kurie mažiausiai pastebimi. Kalbu apie žemo dažnio garsus. Žmogaus tarsi jų negirdi, tačiau jie sukelia vidaus organų vibracijas, veikia nervų sistemą. Kartais, rodos, nežinome, kodėl esame nervingi, pikti, o pasirodo, kad tam įtakos gali turėti būtent tokie garsai. Iš pastebimų, kenksmingiausias, ko gero, transporto priemonių skleidžiamas triukšmas.
– Kas skleidžia tuos žemo dažnio garsus?
– Tai – stacionarūs agregatai su įmontuotais motorais. Pavyzdžiui, šaldytuvas ar kitas panašus prietaisas, skleidžiantis vibracijas, nuo kurių tam tikru dažniu gali pradėti vibruoti ir aplink esantys daiktai. Tarkime nuo šaldytuvo ima vibruoti ir grindys. Žemo dažnio garsai, kaip jau minėjau, priverčia vibruoti mūsų vidaus organus.
Tokius garsus gali skleisti ir tas pats transportas. Kartais pravažiavus sunkiasvoriui automobiliui gi taip viskas suvibruoja, kad net signalizacija įsijungia.
– Kai kalbame apie triukšmo žalą nuolat prisimenami ir ausinukai. Jie iš tiesų tokie kenksmingi?
– Yra tam tikrų niuansų. Ausinių skleidžiamas garsas yra plataus dažnio ir diapazono, tiesiogiai veikia ausis ir vidaus organus. Esu skaitęs tyrimų, kur teigiama, jog ausinių naudojimas labai susilpnina mūsų klausą. Panašiai ir su mobiliaisiais telefonais, jei žmogus dažnai jais naudojasi.
Tad jei jau matote žmogų, kuris klausosi muzikos taip, kad net jūs stovėdamas šalia girdite, reiškia jis tikrai žaloja savo klausą.
Pastebėkite, jei anksčiau muzikos klausėte ar telefonu kalbėjote vienu garsu, o dabar tas pats atrodo per menkas, jį norisi pasigarsinti, galbūt jūsų klausa ėmė silpti? Ausies nervas silpsta ir situacija tampa tarsi narkomano – garso norisi vis daugiau ir daugiau, o tai,deja, atitinkamai žalingai veikia klausą.
