Dažnai geriate virintą vandenį? Sužinokite, ar sveika tai daryti

Pastaruoju metu visuomenė yra ypač skatinama išgerti bent porą litrų gryno vandens per dieną. Vieni renkasi gerti pirktinį, patogiai į buteliukus supilstytą vandenį, kiti jį filtruoja, virina ar paprasčiausiai renkasi gerti neapdorotą.

Jei yra tikimybė, kad vandenyje gyvena ligas sukeliantys mikroorganizmai, vandenį derėtų pavirinti ir taip išvengti grėsmės susirgti.<br>123rf nuotr.
Jei yra tikimybė, kad vandenyje gyvena ligas sukeliantys mikroorganizmai, vandenį derėtų pavirinti ir taip išvengti grėsmės susirgti.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Elzė Laužikaitė

May 12, 2016, 7:06 AM, atnaujinta May 25, 2017, 10:08 PM

Tačiau, kokią įtaką tai daro sveikatai? Vanduo, bėgantis iš krano, be mineralinių druskų savyje paprastai turi ir įvairių mikroorganizmų. Verdant jie žūva, tačiau taip pasielgę pastebime šalutinį poveikį – indo, kuriame dažnai verdamas vanduo, sienelės ima kalkėti.

Tai pastebėjus išsigąstama, atsiranda net įsitikinusiųjų, kad vartojant virintą vandenį didėja inkstų akmenligės rizika. Vis dėlto, Respublikinės Šiaulių ligoninės Urologinio skyriaus vedėjo Tonaro Bekerio teigimu, virinto vandens gėrimas didelės įtakos sveikatai nedaro.

„Gerdami virintą vandenį savo sveikatai nepakenksite. Jame ir kalkių yra mažiau, kadangi ir plika akimi jas matome nusėdusias ant virdulio sienelių. Ta reikštų, kad pačiame vandenyje jų kiekis tapo mažesnis.

Žinoma, virinto vandens gėrimas nėra panacėja. Jis tinkamesnis jautresniems, ligotiems pacientams, kurių imuninė sistema nėra tokia stipri. Sveikas žmogus gali rinktis ir šaltiniu, vandentiekiu atitekantį, iš šulinio pasisemtą vandenį.

Vis dėlto, būtina ištirti jo cheminę sudėtį, įsitikinti, kad nėra sveikatai kenksmingų chemikalų. Itin kalkingas vanduo taip pat nėra tinkamas vartojimui. Didelis kalkių kiekis vandenyje turi įtakos inkstų akmenų susidarymui. Tačiau, jeigu tyrimų rezultatai patenka į normas, vandenį galima gerti ir neapdorotą“, – teigė gydytojas.

Jam antrino ir Vilniaus Universiteto chemijos fakultete esančios Organinės chemijos katedros profesorius Albinas Žilinskas. Profesoriaus teigimu, nėra pastebima didelių pokyčių tarp vandens, kuris yra virintas ir to, kuris bėga atsukus čiaupą.

„Virinant vandenį žūsta mikroorganizmai, įvairios bakterijos, tačiau tai nekeičia jo cheminės sudėties. Jame buvusios tirpios kalcio ir magnio druskos, vadinamos hidrokarbonatais, bevirinant skyla ir tampa netirpiais kalcio magnio karbonatais. Juos matome kaip nuosėdas ant virdulio ar kito indo, kuriame buvo kaitinamas vanduo, sienelių.

Tą patį galiu pasakyti ir apie nevirintą šiltą vandenį iš čiaupo. Pastaruoju metu kone visi daugiabučiai pastatai, nuosavi namai turi jiems priklausančius vandens šildytuvus.

Iki jų atitekantis šaltas vanduo yra pašildomas vietoje ir toliau patenka į gyventojų namus. Tad skirtumas tarp šilto ir šalto vandens yra tik temperatūra“, – komentavo profesorius.

Taigi, vanduo nuo to, ar čiaupas pasuktas į vieną ar į kitą pusę, nenukenčia. Vis dėlto, labai svarbu įsitikinti, kokia vandens, kurį geriate kokybė. Jei yra tikimybė, kad jame gyvena ligas sukeliantys mikroorganizmai, vandenį derėtų pavirinti ir taip išvengti grėsmės susirgti.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.