Savo kailiu patyrė kankinančią procedūrą. Patiks ne visiems

Kankorėžiai greičiau pažadins nei kavos puodelis, jei basas žmogus ant jų užsilipęs pašokinėsi, padarysi keli pritūpimus ir susmuksi nuo skausmo.

Vaikščiojimą basomis kaip gydymo būdą atrado XIX amžiuje vokiečių fizioterapeutas ir dvasinininkas S.Kneippas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vaikščiojimą basomis kaip gydymo būdą atrado XIX amžiuje vokiečių fizioterapeutas ir dvasinininkas S.Kneippas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Birštone įrengtas Kneippo takas turi 20 atkarpų iš smėlio, žvirgždo, skaldos, rąstų, šakelių, kankorėžių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Birštone įrengtas Kneippo takas turi 20 atkarpų iš smėlio, žvirgždo, skaldos, rąstų, šakelių, kankorėžių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vaikščiojimą basomis kaip gydymo būdą atrado XIX amžiuje vokiečių fizioterapeutas ir dvasinininkas S.Kneippas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vaikščiojimą basomis kaip gydymo būdą atrado XIX amžiuje vokiečių fizioterapeutas ir dvasinininkas S.Kneippas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vaikščiojimą basomis kaip gydymo būdą atrado XIX amžiuje vokiečių fizioterapeutas ir dvasinininkas S.Kneippas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vaikščiojimą basomis kaip gydymo būdą atrado XIX amžiuje vokiečių fizioterapeutas ir dvasinininkas S.Kneippas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vaikščiojimą basomis kaip gydymo būdą atrado XIX amžiuje vokiečių fizioterapeutas ir dvasinininkas S.Kneippas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vaikščiojimą basomis kaip gydymo būdą atrado XIX amžiuje vokiečių fizioterapeutas ir dvasinininkas S.Kneippas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kneippo takas įkurtas Buirštone netoli Kurhauzo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kneippo takas įkurtas Buirštone netoli Kurhauzo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Danutė Jonušienė

Jun 14, 2016, 5:12 PM, atnaujinta May 21, 2017, 6:20 PM

Bet ar daug žmonių sutiktų basomis pėdinti akmenuotu taku ar ropštis per arštriabriaunius akmenis? Ar kam nors patiktų žengti šakų ir skiedrų pribarstyta žeme, padus bandančiu smėliu ar žvyru?

Pasirodo, yra norinčiųjų, ir nemažai. Ir tokia kankinystė vadinasi sveikatingumo procedūra.

Take – dvidešimt atkarpų

Apsilankymas Birštone privertė mane susimąstyti, kiek daug šalyje gyvena save kankinančių asmenų, kuriems sveikata – antra religija po krepšinio.

Iš 20 skirtingų atkarpų sudarytas takas nusidriekė Kurhauzo pašonėje. Erdvioje aikštelėje yra ledinio vandens baseinas ir fontanas.

Eiti taku pradedama nuo dirbtinės žolės, toliau – per medžio rąstus, šakeles, įvairaus smulkumo akmenėlius.

Nugara nubėga šiurpuliai vien pažvelgus į neseniai atidarytą Kneippo taką, kur moterys lipa ant kankorėžių kaip cirko fokusininkai ant degančių žarijų. Ir lieka gyvos.

Atrodo, kiekvieną žingsnį turėtų lydėti skausmo dyglys, kaustyti nerimas, kad po tokio pasivaikščiojimo reikės pincetu traukti į tarpupirščius sulindusias rakštis. Bet moterys ir vyrai šypsosi.

Ėjimas taku nieko nekainuoja

Kol neapsilankiau Birštone, skaitydama pranešimus apie Lietuvoje įrengtus sveikatingumo parkus neretai galvodavau, kad tai – rojus pensininkams, ieškantiems pavėsyje kur prisėsti.

Pasirodo, klydau, todėl geriau vieną kartą pamatyti ir pačiai įsitikinti nei dešimt kartų išgirsti, kaip apie tai pasakoja kiti žmonės.

Kol Birštone lietingą rytą priėjusi suolelį Kneippo parke svarsčiau, ar verta autis batus ir žengti kankorėžių taku, viena guvi praeivė lyg atspėdama mano mintis tikino: „Ponia, pabandykite, juk nieko nekainuoja“.

Iš tikrųjų man labiau patiktų, jei kas lažintųsi iš keliasdešimt eurų, o aš laimėčiau tas lažybas. Bet nieko aplink daugiau nebuvo – tik aš ir nepažįstamoji.

„Pabandykite, gal nebus daugiau progos. Jei ne tas vaikščiojimas basomis, dabar gulėčiau lovoje ir negalėčiau pajudėti“, – prisipažino buvusi pedagogė.

Pėdos šalo ir tirpo

Tokio charakterio žmonėms duotas talentas aiškinti ir įtikinėti. Todėl trauktis nebuvo kur. Kadangi esu lengvatikė, manęs nereikėjo ilgai įkalbinėti, palikau batus ant žolės, nusimoviau kojines, pasiraitojau kelnes.

O tada prasidėjo... Jutau kiekvieną akmenuką, eidama svirduliavau, įsikibau į turėklą, kojos degė, todėl viduryje tako nusileidau į mineralinio vandens pripiltą baseiną, pėdos paraudo, nuo šalčio aptirpo, bet toliau galėjau tęsti žygį.

Kai pamačiau medžio šakelių ir žievių pribarstytą atkarpą, ištryško kelios ašaros – galbūt labiau iš pykčio nei skausmo. Kas gi tas svetimšalis Kneippas, kurio vardu pavadintas parkas Birštone?

Masažuojami biologiškai aktyvūs taškai

Ne tik sveikos gyvensenos šalininkai, bet ir kraujagyslių chirurgai primena, kad ėjimas basomis labai naudingas.

Tokiu būdu masažuojami pėdose esantys biologiškai aktyvūs taškai. Dėl šios priežasties aktyvėja kraujotaka, kojų venose esantys vožtuvai gauna signalą nemiegoti, todėl vaikščiojimas basomis padeda apsisaugoti nuo venų išsiplėtimo – varikozės.

Įveikus pusę tako, nepažįstamoji ragino nesidairyti į debesis ir nedejuoti, kad pasitaikė šalta vėjuota diena, bet drąsiai bristi į ledinio vandens baseiną.

Taip ir padariau, vanduo siekė jau kelius, o po kelių minučių blauzdos atrodė kaip pašiurpusi žąsies oda.

Supratau, kad tai – šokas kraujagyslėmis, bet jis tęsėsi trumpai. Išlipus iš baseino nutariau šiek tiek pabėgioti, o tada kojoms pasidarė karšta kaip pirtyje. Kadangi nebuvo paaiškinimų, kaip toliau elgtis, nutariau basomis tęsti kelionę taku.

Spaudžiamas pado venų rezginys

Po 15 minučių kankynė baigėsi. Apsiavusi batus jaučiau, kaip dilgčioja kiekvienas pėdos pirštas. Buvau pamiršusi, kad jų yra penki.

Sveikos gyvensenos ekspertai įsitikinę, kad Kneippo takas ir braidymas po šaltą vandenį veikia geriau nei puodelis stiprios kavos. Aš tam pritariau.

Pasirodo, Kneippo procedūrą galima kasdien kartoti ir ilginti ėjimo trukmę, ištvermingiausiems pavyksta pasivaikščiojimą basomis ištęsti iki pusvalandžio.

Vilnietė kraujagyslių chirurgė Dalia Triponienė priminė, kad anksčiau kaime moterys retai skųsdavosi venų išsiplėtimu, nes vaikščiodavo basos nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, net per ražienas, o batus apsiaudavo tik eidamos į bažnyčią.

Kai einama basomis, spaudžiamas pado venų rezginys, o tai veikia kaip papildomas siurblys, padedantis nutekinti kraują iš kojos širdies link, nes pagrindinis veninio kraujo siurblys – blauzdos raumenys.

Vaikštant ir susitraukinėjant blauzdos raumenims, kraujas iš kojų pasišalina dar greičiau.

Žiemos maudynėmis gydėsi nuo tuberkuliozės

Žmogus, kuris vaikščiojimą basomis per aštrius akmenis, smėlį, kankorėžius ir medžio rąstus, pavertė gydomąja procedūra buvo XIX amžiuje gyvenęs fizioterapeutas, vokiečių dvasininkas Sebastianas Kneippas (1821–1897).

Dar būdamas studentu ji griebėsi maudynių žiemą Dunojuje, nes susirgo tuberkulioze. Maudynės jį sustiprino, todėl tuberkuliozė atsitraukė.

S.Kneippas buvo įsitikinęs – tai, kas gydo ligą, padeda išsaugoti ir sveikatą. Jis atkreipė dėmesį, kad gamtoje yra daug jėgų, galinčių padėti žmogui, tai ne tik mineralais prisodrintas vanduo, bet ir kiti žemės turtai.

Tapęs domininkonų vienuoliu ir įsikūręs Bavarijos Alpėse, jis konsultuodavo žmones iš visos Europos. S.Kneippas gydė juos įvairiomis vandens procedūromis, o 1886 metais išleido knygą „Gydymas vandeniu“.

Savo patirtį vėliau jis aprašė ir kituose veikaluose. S.Kneippas tapo hidroterapijos (gydymo vandeniu) pradininku, jis aprašė apie 200 procedūrų, kurioms naudojamas vanduo, tai ne tik maudynės, bet ir įtrinimai vandeniu, įvyniojimai, šalti kompresai, vonelės kojoms ir rankomis, ėjimas žvirgždėtu upeliu, net braidymas po rasą.

Procedūra tinka ne visiems

Vokiečių dvasininko pasiūlyti grūdinimo metodai yra gerai ištirti. Jie sėkmingai taikomi garsiausiuose Europos kurortuose. Sveikatos stiprinimas remiasi penkių elementų sistema: tai – vandens, judėjimo, vaistažolių ir harmonijos terapija, taip pat sveika mityba.

Po pasivaikščiojimo patariama atsigaivinti specialia Kneippo arbata. Naudotis gydomuoju taku patariama ne tik kurorto svečiams ir turistams, bet ir visiems poilsiautojams atvykusiems ilsėtis į Birštoną.

Nors vaikščiojimas basomis vilioja daugelį žmonių, medikai įspėja viską daryti su saiku.

Reikėtų nepamiršti atsargumo žmonėms, kuriuos vargina sąnarių ar inkstų ligos, stipri migrena, kamuoja ginekologinės bėdos.

Tokiu atveju būtina pasitarti su gydytoju, ar vaikščiojimas basomis nebus meškos paslauga.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.