Vidutinė Hunzos slėnio gyventojų gyvenimo trukmė siekia net 120 metų. Kai kurie iš jų nugyveno net 150 metų. Dėl šios priežasties, daugybė vietinių moterų vaikus gimdo įkopusios ir į septintąją dešimtį.
Visgi, gyvenimas šiame rojaus kampelyje vakariečiams visai neprimintų to, kurį būtų galima pavadinti lengvu, nors ten viskas iš tiesų daug paprasčiau, rašo dailyhealthpost.com. Tad kur toji ilgaamžiškumo paslaptis?
Skiriasi gyvenimo būdas
Hunzos gyventojų mitybos pagrindas – klimato juostai būdingi augalai, pačių auginti vaisiai, daržovės, labai nedaug mėsos, pieno ir jogurto. Paprastai jie valgo du kartus per dieną – sočius pusryčius apie vidurdienį, o nusileidus saulei – gausią vakarienę.
Jų gyvenimo būdas – aktyvus. Gyvenvietėje mažai sėdimo darbo pozicijų, beveik nėra mobiliųjų telefonų. Joje taip pat beveik nepasitaiko susirgimų, smurto ar nusikalstamumo atvejų. Dienos čia leidžiamos ūkininkaujant, prižiūrint gyvulius, daržus, rūpinantis vaikais, namais, dalyvaujant įvairiuose bendruomenės susitikimuose, sportiniuose žaidimuose.
Hunzos vaikai yra labiausiai išsilavinę visame Pakistane. Be to, nuo mažumės jie mokomi tikrųjų vertybių, teigiančių, kad gyvenime svarbiausia yra šeima bei bendruomenė.
Tai, kad jų laimės suvokimas smarkiai skiriasi nuo vakarietiško įrodo ir tai, jog slėnio gyventojai jaučiasi iš tiesų laimingi ir patenkinti savo gyvenimu, nors bedarbystės lygis gyvenvietėje sieka 90 proc. Tuo tarpu Vakaruose sėkmė darbovietėje dažniausiai yra tiesiogiai proporcinga jų bendrai laimei.
Gyvenimo trukmė sociologus stebina jau seniai
Vidutinė Hunzos slėnio gyvenimo trukmė siekia net 120 metų. Kai kurie iš jų nugyveno net 150 metų. Dėl šios priežasties, daugybė vietinių moterų vaikus gimdo įkopusios ir į septintąją dešimtį. Nors atrodo keista, derėtų nepamiršti, jog jų 60 atitinka Vakarų gyventojo 40.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Hunzos gyventojai yra teigiamai nusiteikę, harmoningai gyvenantys su gamta. Jie taip pat neturi baimių, tačiau tai pernelyg nestebina – kai esi sveikas, o (beveik) laukinė gamta yra tavo namai, nerimui vietos nebelieka.
Be to, jų kultūrai nesvetimas badavimas. Taip yra todėl, kad pagrindinis šių žmonių maistas yra abrikosai, kurių slėnyje auga daugiau nei 50 rūšių. Kai vaisiai prinoksta, maistui yra panaudojamas kiekvienas abrikoso gabalėlis, nepaliekant nei vieno vaisiaus. Kai kurie yra suvalgomi švieži, o kiti sudžiovinami žiemai. Atsargoms baigiantis, tenka ir pabadauti.
Vis dėlto, abrikosų maistingumas iš tiesų stebina – juose gausu antioksidantų karotenoidų, beta-karotenų (vitamino A), B ir C vitaminų, geležies, magnio, kalcio, cinko, kalio bei skaidulų. Jų kauliukuose esančiose sėklose nemažai vitamino B17, kuris yra žinomas kaip mineralas, kuris ne tik užkerta kelia, bet ir gydo vėžį.
Taip pat, tradicinis gėrimas, raudonėliu kvepiančio augalo tumuru arbata, yra vartojamas badavimo laikotarpiu. Jis sureguliuoja gliukozės kiekį kraujyje bei turi spazmus atpalaiduojančių savybių. Hunzos gyventojai panaudoja kiekvieną šio augalo dalį.
Jo žievė panaudojama valyti dantis, vaisiai ir sėklos skiriamos karščiavimui gydyti, be to, dėl stipraus aromato, jų nuoviras tinka iš žarnyno pašalinti askaridėms. Vaisių ekstraktas taip pat naudojamas dantų problemoms gydyti, o iš jų padarytas losjonas – niežams malšinti. Taip pat, eterinis augalo aliejus turi antiseptinių, ezinfekuojančių savybių bei yra naudojamas vietoje dezodoranto.
Priežasčių, kodėl slėnio gyventojai – ilgaamžiai, gausu
Taigi, įvertinus visas aplinkybes, darosi aišku, kodėl slėnio gyventojai gyvena ilgai. Jų maisto neteršia jokie chemikalai: daržovės ir vaisiai yra tręšiami natūraliomis priemonėmis, o atitekantis vanduo – ledynų tirpsmo.
Vaikai yra išsilavinę, aktyvūs bei prižiūrimi tėvų. Jie nežino, ką reiškia sėdėti ir dienų dienas žaisti kompiuteriu ar valgyti bulvių traškučius. Be to, jeigu rimtai nesuserga, jie nėra skiepijami.
Hunzos gyventojų bendruomenės yra susietos itin artimais ryšiais, todėl žmonės nepatiria vienatvės, depresijos. Jie visuomet jaučia šeimos narių bei draugų palaikymą. Ten taip pat neegzistuoja smurtas, gaujos ar ginklai.
Kadangi maisto nėra ypač daug, jie valgo tik būtiną normą, taigi, nekenčia nuo nutukimo. Be to, maistu dalinasi su kitais.
Nors tikram vakariečiui gali atrodyti, kad slėnio gyventojai gyvena skurdžiai, jų gyvenimo kokybės, sveikatos, laimės lygis bei gyvenimo trukmė įrodo priešingai. Tai verčia susimąstyti – juk Hunzos gyventojų gyvenimo būdas yra visiška priešingybė vakarietiškajam.