Kaip reaguoja kūnas
Kai esate įtemptoje situacijoje, jūsų kūnas pasiruošia kovai. Dažniausiai būtent jis ir praneša mums, kad susiklosčiusios aplinkybės sukėlė stresą. Tai gali pasireikšti tankiu kvėpavimu, šaltais ir drėgnais delnais. Visgi, tai tik pradžia.
Jeigu stebėtume, kas vyksta žmogaus kūne, taip pat išvystume pokyčius. Tuo metu suaktyvėja simpatinė nervų sistemos dalis, lemianti organizme vykstančius pokyčius.
Pogumburys (nedidelė smegenų dalis esanti virš smegenų kamieno) stimuliuoja hipofizės liauka. Ši į kraują išleidžia adenokortikotropiną (ACTH). Šiam hormonui pasiekus antinksčius, jie ima gaminti daugiau adrenalino bei kitų hormonų, žinomų kaip gliukokortikoidai (vienas iš jų – kortizolis).
Šis domino efektas sukelia begalę procesų organizmo viduje. Stresą patiriančio asmens širdis ima greičiau plakti, padidėja kraujospūdis, daugiau kraujo yra pumpuojama į plaučius bei raumenis.
Išsiplečia šnervės, pradedama greičiau kvėpuoti. Taip padidinamas deguonies kiekis organizme. Sulėtėja virškinimas.
Mažiau kraujo pumpuojama į vidaus organus, tačiau kraujotaka suaktyvėja smegenyse bei skeletiniuose raumenyse. Tai lemia jų įsitempimą, taigi žmogus ima jaustis stipresnis bei pasiruošęs kovai.
Padidėja kraujo krešumas. Taip yra apsisaugoma nuo galimų susižalojimų bei pagreitinamas žaizdų gijimo procesas. Išsiplečia vyzdžiai tam, kad pagerėtų rega, o kepenys glicogeną paverčia gliukoze. Ši kartu su riebiosiomis rūgštimis aprūpina organizmą energija.
Taigi, patirdamas stresą žmogaus organizmas išgyvena virtinę įvairių fiziologinių pokyčių, kurie kūną paruošia gyvybei pavojingam momentui. Prieš daugelį amžių toks organizmo atsakas į pavojų buvo pagrindinis būdas išlikti gyvam.
Kaip pasikeičia jausmai ir elgsena
Ne vien žmogaus kūnas reaguoja reaguoja į stresą, bet ir asmens mintys bei emocijos, jausmai. Pagrindinės stresą patiriančio asmens emocijos būna nerimas, pyktis, liūdesys, kaltės bei beviltiškumo jausmas, baimė bei kiti. Asmens emocinė reakcija gali būti minimali ar ypač stipri.
Visa tai gali paskatinti ir elgsenos pokyčius, kurie gali pagelbėti „kovojant“ ar „bėgant“. Visgi, šios dvi reakcijos yra tinkamos tik gresiant pavojui gyvybei ar sveikatai, o ne suvokus, jog pametėte raktus nuo automobilio.
Atradus tinkamą nerimo kiekį galima paskatinti gerų įpročių atsiradimą. Pavyzdžiui, nestiprus nerimas gali paskatinti siekti įvairių tikslų darbe, universitete ar asmeniniame gyvenime. Visgi, pernelyg didelis jo kiekis gali iššaukti nenorimas emocijas, kurias vėliau gali tapti sudėtinga suvaldyti (įsiūtį, paniką ir pan.).
Tokios stiprios emocijos neretai sukelia ir nenorimą elgesio rezultatą. Žmogus gali tapti nedraugiškas, kandus ir, pernelyg nemąstydamas, gali smarkiai įžeisti kitą asmenį.
Tuo tarpu jaučiant didelį nerimą ar baimę, neretai yra greitai pasiduodama. Asmuo nebenori tęsti pradėto darbo ir pasirenka kitą kryptį.
Tai, kad stresas gali tapti gyvenimo dalimi, kelia nerimą. Šiuolaikiškas gyvenimo būdas iš žmogaus reikalauja labai daug, o tokių poreikių tenkinimas gali varyti į neviltį.
Vis dėlto, jeigu stresą jaučiate tik kartais, tai tikrai ne problema. Nors mintys ir kūnas į dirgiklį atsako iš tiesų audringai, šios organizmo reakcijos praeina pakankamai greitai.
Problema kyla tuomet, kai stresas yra patiriamas dažnai. Tai gali sukelti ne tik išvardintus pokyčius, bet ir ilgalaikį poveikį, pasireiškiantį įvairiomis ligomis.
