Profesorius perspėja – širdies ligos pasiekė epidemijos lygį

Niekas geriau neatskleis, kaip reikia rūpintis savo širdimi, nei širdies specialistas. LSMU profesorius, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas, Europos kardiologų draugijos, Europos hipertenzijos draugijos, Europos Aterosklerozės draugijos, Amerikos kardiologų kolegijos narys, Kauno kašto vyriausias kardiologas prof. dr. Rimvydas Šlapikas portalui lrytas.lt atskleidė sveikos širdies paslaptis.

- Kokiomis širdies ir kraujagyslių ligomis sergama dažniausiai? 

– Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje tebėra pagrindinė mirties priežastis. Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų užima pirmąją vietą tarp visų mirties priežasčių. Dėl šių ligų 53 Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono šalyse kasmet miršta 4,35 milijono, Europos Sąjungos (ES) šalyse – 1,9 milijono žmonių .

Širdies ir kraujagyslių ligos sudarė 36 proc., išeminė širdies liga – 13 proc. visų mirčių Europos Sąjungos šalyse. Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų miršta beveik dvigubai (56 proc.) daugiau gyventojų negu vidutiniškai ES šalyse senbuvėse – Lietuvos vyrų ir moterų mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodikliai yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. Širdies ir kraujagyslių susirgimai – didelė ligų grupė, o didžiausia ir skaudžiausiai „smogianti“ yra išeminė širdies liga, kurią lemia širdies vainikinių kraujagyslių aterosklerozė, beje galinti pažeisti kraujagysles ne širdyje bet ir smegenyse bei stambiose žmogaus organizmo arterijose.

– Išeminės širdies ligos ir jos priežasties – aterosklerozės priežastys – daugialypės, jų rizikos veiksniai buvo jau įvardinti. Iš esmės šios ligos – lėtinės, gali atsirasti anksti ir vystytis visą žmogaus gyvenimą, ankstyvose stadijose nesukeldamos jokių simptomų, vėliau – širdies skausmus, dusulį, ritmo sutrikimus.

Skaudžiausia, kai mums nepavyksta perspėti ūminės ir labai pavojingos šios ligos stadijos – miokardo infarkto, kurį lemia susiaurėjusios širdies vainikinės arterijos užsikimšimas krešuliu. Nepavykus laiku suteikti pagalbos – skubiai atgabenti paciento į ligoninę ir atverti kraujagyslės, netenkama dalies širdies raumens, dėl ko atsiranda kiti simptomai – širdies nepakankamumas, aritmijos, staigios mirties grėsmė.

Svarbu suprasti, jog minėtos grėsmingos komplikacijos neatsiranda „iš niekur“. Jas lemia ilgalaikis rizikos veiksnių – padidėjusio kraujospūdžio, padidėjusios cholesterolio koncentracijos, rūkymo ir kitų rizikos veiksnių poveikis. Beje, šis poveikis lieka ir po įvykusio miokardo infarkto ar insulto, todėl rizikos veiksnių gydymas būtinas visą paciento gyvenimą.

- Tiesa, kad širdies ir kraujagyslių sveikatos suprastėjimas pasaulyje jau pasiekė epidemijos lygmenį?

– Aterosklerozės sukelta širdies vainikinių arterijų liga, lemianti infarkto išsivystymą, staigias mirtis, širdies nepakankamumą, kaip dažnai sakoma, pasiekė epidemijos lygį. Palyginimas grėsmingas, tačiau iš tiesų situacija yra dar rimtesnė – nei viena paskutiniais dešimtmetį kilusi epidemija, pavyzdžiui, gripo, nenusinešė tiek gyvybių, kiek nusineša širdies ir kraujagyslių ligos.

Infekcinių ligų epidemijos iš esmės skiriasi nuo mūsų įvardintos širdies ligų epidemijos – jos yra nors ir nelengvai, bet pakankamai greitai kontroliuojamos. Sunkios infekcijos protrūkis verčia mus reaguoti žaibiškai, žmogaus gyvybė gali nutrūkti per kelias paras ar net valandas.

Širdies ir kraujagyslių ligų kontrolė yra kur kas sudėtingesnė – ji apima daugelį dešimtmečių, mes turime pakeisti milijonų žmonių daugelio metų gyvensenos įpročius ir juos kontroliuoti ne vieną dešimtmetį, motyvuoti juos, esant reikalui, reguliariai vartoti vaistus tam kad būdų matomi rezultatai –sumažėtų sergamumas ir mirštamumas nuo ŠKL. Nenorėčiau sutikti, jog situacija yra nevaldoma, gal būt sergamumas ŠKL mažėja ne tokiais sparčiai tempais negu mes norėtumėme.

- Daug žinome apie šias ligas sukeliančias gyvensenos blogybes, pavyzdžiui, rūkymą, tačiau rūko pakankamai daug lietuvių, rūkančių moterų statistiškai net daugėja. Įžvelgiate to priežastis?

– Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, lemiantys šių ligų išsivystymą, yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, cukrinis diabetas, netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, nutukimas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichinis bei socialinis stresas.

Iš pirmo žvilgsnio sveikas, niekuo nesiskundžiantis žmogus gali turėti minėtų labai pavojingų ŠKL rizikos veiksnių rinkinį. Visa tai „čia ir dabar“ lyg ir netrukdo, tačiau be abejo šio „užtaiso“ laikrodinis mechanizmas jau įjungtas. Veikia ir žmogaus psichologinė „gynyba“ – gal tai atsitiks ne su manimi, gal ne dabar.

Ir tik patį žmogų, jo artimuosius, žymius žmones palietusi liga verčia susimastyti apie savo gyvenseną. Informacijos apie žalingus įpročius turime pakankamai, šiandien ryte nuspaudęs kompiuterio pelės klavišą pagal paiešką „cholesterolis“ lietuvių kalba internete radau 503 000 nuorodas „nutukimas“ – 174 000, „kraujospūdis“ 169 000.

Informacijos yra tiek daug, kad mes į ją nebereaguojame , tai nebėra naujiena. Atotrūkis tarp to ką mes žinome (ar galime žinoti) ir to ką darome (arba – nedarome) yra akivaizdus. Nuo žalingų įpročių iki jų kontrolės daug erdvės dirbti visuomenės sveikatos specialistams, sociologams, psichologams.

Mano supratimu svarbu, kaip įtaigiai, kokiame kontekste pateikti informaciją, kaip teisingai motyvuoti žmogų, kartu jo ir neišgąsdinant. Kai kurie šeimos gydytojai man sako kad po laidų apie cholesterolį padaugėja norinčių jį išsitirti. Taigi žiniasklaida televizija- didelė jėga. Geros mūsų laidos apie sveikatą rodomos savaitgalį ryte ir aš įtariu, kad jas žiūri guvūs, anksti besikeliantys sveikuoliai, kurie ir taip sveikai gyvena, o nejudrūs,savaitės streso išvarginti, iš vakaro gerai pavalgę tautos atstovai dar miega.

„Auksinis“ vakaro eterio laikas, deja, užimtas. Kita vertus vakare rodomose laidose galima įžvelgti ir gerų dalykų – gal jos paskatins kažką pradėti šokti (gal ir dainuoti) – o tai puikus gerų emocijų ir judėjimo derinys; kažkas susitaisys dantis – pradės valgyti vaisus ir daržoves, kažkas pasigražins savo kūno formas – gal būt, norėdami jas ir toliau išlaikyti, keis mitybą, pradės sportuoti. Televizijos turi savo tikslus ir planus, bet mes galime su jomis bendradarbiauti.

Prieš kelerius metus buvo rodoma laida apie sveiką gyvenseną, mitybą, svorio mažinimą, rūkymo atsisakymą, tačiau, matyt jos reitingai buvo nepakankamai geri.

Mes patys, kardiologai, stengiamės pateikti informaciją įtaigiau, pvz. Lietuvos kardiolgų draugija (LKD) išleido Europos valgių knygą, kurioje pateikiami sveikų, nekaloringų patiekalų receptai, prieš pat Europos krepšinio čempionatą LKD su Lietuvos krepšinio federacija išleido knygą vaikams, kurioje žymių krepšininkai pataria vaikams daugiau judėti, sveikai maitintis. Tai, kad knygos netapo „bestseleriais“ rodo ir tai, kad visuomenė ne taip lengvai priima naujoves, tokioms inovacijoms reikia įdirbio.

Kitos visuomenės informavimo formos apie ŠKL – Pasaulinės širdies dienos, Širdies nepakankamumo dienos organizavimas didžiuosiuose šalies miestuose, rengiama kasmetinė Širdies diena Seime.

- Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligų profilaktiką daug dėmesio skiriama mitybai. Tik pastaruoju metu keičiasi nuomonė apie riebius produktus. Jie vis dėlto nepavojingi?

– Daug šiandieną kalbame apie taisyklingą mitybą, kuri padeda ne tik sumažinti antsvorį, bet ir – cholesterolio kiekį kraujyje. Maisto pramonė ir prekyba maisto produktais veikia pagal rinkos dėsnius ir tai skatina pateikti daug įvairių maisto produktų, tame tarpe ir mažą riebalų kiekį, sumažintą cholesterolio kiekį turinčių produktų. Vartotojui belieka rinktis.

Norėčiau priminti, jog mažas riebumas negarantuoja mažo produktų kalorijų kiekį, jame gali būti daug angliavandenių, tai reiktų atsiminti norintiems sumažinti savo svorį.

Ne mažiau svarbu mitybos kultūra – ne kiekybė, o kokybė, net aplinka, kurioje maistas gaminamas ir valgomas. Juokaujama, jog šiais laikais kiekvienas kulinaras turi po televizijos laidą ir mažą leidyklėlę. Aš už tokią gražią mitybos kultūrą, bet ne visi gardūs ir gurmaniški patiekalai turėtų kasdien atsirasti ant mūsų stalo.

Apskritai planuojant savo mitybą reiktų vadovautis ne parduotuvėse dalinamais lankstinukais, o gydytojų rekomenduojamais bendrais mitybos principais, kuriuos išsamiai gali paaiškinti šeimos gydytojas. Manau, jog kiekvienam suaugusiam žmogui jis turi būti cholesterolio koncentracija kraujyje.

Jei cholesterolio koncentracija yra labai didelė, akivaizdus labai didelis polinkis jauname amžiuje sirgti širdies vainikinių arterijų liga šeimoje, cholesterolio kiekį reiktų ištirti ir vaikams, tam, kad nustatyti sunkias genetines dislipidemijos formas.

Nustačius padidėjusią cholesterolio koncentraciją, visiems pacientams patariama laikytis bendrųjų mitybos (ir apskritai sveikos gyvensenos) principų. Spręsti, ar pacientui būtina vartoti vaistus cholesteroliui mažinti, gali tik gydytojas, įvertinęs visus rizikos veiksnius ir ligos simptomus.

- Kita efektyvi širdies ligų prevencijos priemonė – fizinis aktyvumas. Kokia fizinė veikla ar sporto šakos yra naudingiausios širdžiai? 

– Šiandien populiarūs – bėgimas, Šiaurietiškas ėjimas, važinėjimas dviračiu, treniruotės sporto klube lengvai prieinami visiems. Labai svarbu, renkantis fizinio aktyvumo rūšį ar sporto šaką, kad jos mums patiems teiktų malonumą ir netaptų prievole. Pradėti sportuoti ar aktyviau judėti tinkamas bet koks amžius. Be abejo, vyresnio amžiaus žmonėms ar turintiems širdies ligų simptomų prieš tai būtina pasitarti su gydytoju.

– Mano mėgstama sporto šaka – plaukimas. Pamėgęs šį sportą daugiau, nei prieš dešimtmetį, apskaičiavau, jog nuplaukdamas du kilometrus per dieną ir sportuodamas 5-6 kartus per savaitę, įveikiau atkarpą tolygią atstumui tarp Europos ir Amerikos. Žinoma, gerai sveikatai palaikyti pakanka ir mažesnių fizinių krūvių.

- Ką reikia žinoti apie širdies ir kraujagyslių ligų gydymą?

– Kalbant apie širdies ir kraujagyslių gydymą, reiktų išskirti pagalbą ligoniui, esant neatidėliotinoms būklėms – išsivysčius miokardo infarktui, pavojingiems širdies ritmo sutrikimams, insultui ir šių ligų pirminę ir antrinę profilaktiką. Pirmuoju atveju paciento likimą dažnai lemia minutės.

Laiku pristačius pacientą į gydymo specializuotą gydymo padalinį, reikiama aukščiausio lygmens pagalba suteikiama nedelsiant – atstatomas širdies ritmas, atveriama užsikimšusi kraujagyslė. Šiuo atveju labai svarbu, kad ir pacientas atpažintų grėsmingus simptomus, pavyzdžiui, staiga atsiradusius spaudžiančius skausmus krūtinėje, šalto prakaito mušimą, silpnumą, staiga atsiradusį dažną širdies plakimą, sąmonės praradimą – tuo atvejų į gydytojus būtina kreiptis nedelsiant.

Universalių patarimų, schemų, kaip atpažinti pacientui širdies ligą nėra, juolab, kad ŠKL turi daug „veidų“ – pasireiškimo formų. Pacientui, kuriam diagnozuota širdies ir kraujagyslių liga, atliktos širdies raumens kraujotakos atstatymo procedūros priežiūra medicininiu požiūriu yra pakankamai sudėtinga – pacientas gauna mažiausiai 3-4 vaistus, būtina jo kraujospūdžio, cholesterolio, kitų biologinių parametrų kontrolė, tačiau psichologiškai jį motyvuoti gydytis yra lengviau, negu sveiką žmogų atsisakyti žalingų įpročių.