Kalnų gyventojai įminė paslaptį, kaip nugyventi 100 metų

Kodėl vyrai miršta anksčiau nei moterys? Iki šiol skirtinga abiejų lyčių gyvenimo trukmė dažniausiai buvo siejama su biologiniais veiksniais. Bet mokslininkai teigia, kai tai klaidingas požiūris.

Mokslininkams pasidarė įdomu, kodėl tarp Sardinijos kalnų gyventojų – daug šimtamečių.<br>„123rf.com“ nuotr.
Mokslininkams pasidarė įdomu, kodėl tarp Sardinijos kalnų gyventojų – daug šimtamečių.<br>„123rf.com“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2016-10-28 14:03, atnaujinta 2017-05-10 00:42

Tyrinėtojai gilinosi į Sardinijos (Italija) kalnų kaimų gyventojų ilgaamžiškumo paslaptį. Ką reikia daryti, kad sulauktum 100 metų?

Jau 102-ąjį gimtadienį atšventęs šių kalnų gyventojas Igino Porcu šypsodamasis patarė: „Iki tol negalima numirti.“

Šį tikslą vyriškis pasiekė gyvendamas idealioje pasaulio vietoje – Vilagrande Strisailyje (Sardinija). Šis kalnų kaimas prisiglaudęs prie šlaito 700 metrų aukštyje virš Tirėnų jūros.

Senovės romėnai išjuokė I.Porcu protėvius, vadino juos barbarais, nes jie gyveno tokioje niūrioje vietovėje. Dėl to didžioji kalnuotos plynaukštės dalis vadinasi Barbarų šalimi.

Bet ji išskirtinė, nes dabar tai – šimtamečių kraštas.

„Dirb, dirbk, dirbk“, – toks buvo mano tėvo patarimas ir aš jo šventai laikiausi. Būdamas septynerių turėjau ganyti avis, ožkas ir negalėjau lankyti mokyklos. Skaityti ir rašyti išmokau savarankiškai“, – sakė I.Porcu.

Jis – vienas iš šešių dar gyvenančių šimtamečių, kurie gimė Vilagrande Strisailyje.

Ir tai 3300 gyventojų bendruomenei pelnė tyrėjų ir pasaulio žiniasklaidos dėmesį. Neįprasta, kad tiksliai pusė jų – vyrai.

„Tai nėra atsitiktinumas“, – tikino Sardinijos šiaurėje įsikūrusio Sasario universiteto gerontologas ir gydytojas Gianni Pesas (58 m.).

Pro geležinius vartus įžengęs į Vilagrande Strisailio kaimo kapines G.Pesas vaikštinėjo tarp paminklų.

Jis šūktelėdavo ir pamodavo ranka, kai aptikdavo ilgiau nei 100 metų gyvenusio žmogaus amžino poilsio vietą.

Čia palaidota Damiana Sette gimė Vilagrande Strisailyje 1877 metų gegužę, o mirė 1985-aisiais.

Šiose kapinėse jai priklauso amžiaus rekordas – 108 metai.

Mario iškeliavo anapilin būdamas šimtametis, Fortunato – 101-erių, Luciano – 102 metų.

Kiparisais apsodintose kapinėse palaidota 40 žmonių, kurie sulaukė 100 ar daugiau metų – 20 vyrų ir 20 moterų.

Gerontologas G.Pesas kartu su demografu Micheliu Poulainu įvertino kaimo gyventojų mirties lentelę.

„Vyrai čia gyvena ilgiau nei bet kokioje kitoje vietovėje, ir, statistiškai vertinant, sulaukia tokio pat amžiaus kaip moterys. Tai išskirtinis atvejis pasaulyje“, – sakė G.Pesas.

Visur kitur lyčių gyvenimo trukmė padalyta ne po lygiai. Beveik visose pasaulio šalyse moterys gyvena vidutiniškai ilgiau nei vyrai – daugelyje kraštų net septyneriais metais.

Ar tai būtų Italijos žemyninė dalis, ar Vokietija, Šveicarija, Austrija, Japonija, ar Amerika – net 80–90 procentų šimtamečių sudaro moterys.

Visiškai nesvarbu, ar vyrai vartoja žuvų taukus, valgo dribsnius su priedais, ar meta rūkyti – iki šiol mokslininkai laikosi nuomonės, kad jie niekada negalėtų pasivyti moterų pagal gyvenimo trukmę. Poros metų skirtumas visuomet liks.

Taip teigė Didžiosios Britanijos mokslininkai. Bet ar tikrai?

Nauji šimtamečių kaime Vilagrande Strisailyje surinkti duomenys verčia suabejoti britų ekspertų teiginiu.

O jei tyrėjai iki šiol pervertino lyties įtaką gyvenimo amžiaus trukmei? Gal vyrams pavyktų sulaukti tokio pat amžiaus kaip ir moterims?

Šie klausimai domina ir Vokietijos demografijos specialistą Marcą Luy (45 m.), kuris Austrijos mokslų akademijos Vienos demografijos institute užsiima vyrų ir moterų gyvenimo trukmės tyrimais.

Biologinį vaidmenį abiejų lyčių gyvenimo trukmei jis laiko pervertintu. M.Luy nuomone, tokių šalių kaip Vokietija moterų ir vyrų mirtingumo skirtumą pirmiausia lemia ne biologiniai, bet įtakai pasiduodantys veiksniai.

Tai ar negalėtų medikai, ligonių kasos ir, žinoma, pati stiprioji lytis padaryti daug daugiau, kad pailgintų savo gyvenimo trukmę?

Pasak M.Luy, dėl nukaršusių senų vyrų kenčia ir moterys. Jos rūpinasi savo partneriais ir, praėjus keleriems metams po jų mirties, su amžiumi nusilpusios, privalo ieškoti tų, kas jomis pasirūpins. Dėl to senelių globos namuose daugėja moterų.

Iki šiol ši demografijos tendencija laikoma nesustabdoma. Mat tariamai stiprioji lytis, kaip teigia genų tyrėjai, iš tikrųjų yra tik trumpiau gyvenančios būtybės su defektais.

„Prie tragiškiausių vyrų gyvenimo faktų priklauso tai, kad į šį pasaulį jie ateina su įgimtu trūkumu“, – sakė Oksfordo (Didžioji Britanija) universiteto genetikas Bryanas Sykesas.

Savo teiginiui pagrįsti jis, be kita ko, atkreipė dėmesį į tą biologinį faktą, kad vyras iš prigimties turi tik vieną X chromosomą ir kartu nedidelę Y chromosomą, kurioje pasiskirstę tik nedaugelis genų.

Dėl to, skirtingai negu moteriai, vyrui trūksta savotiškos saugumo kopijos, kad būtų išlyginti X chromosomos trūkumai. Apsauginiai stipriosios lyties chromosomų galai (telomerai) trumpesni nei moters, dėl to senstant trumpėja greičiau.

Ar iš tikrųjų yra toks biologinis vyro likimas?

Doras santuokinis žmonių gyvenimas – kultūrinis laimėjimas, nes evoliuciniu požiūriu vyrams ir moterims darni vienpatystė yra svetima.

Žvelgiant į protėvių istoriją didžiausią laiko dalį vyriškieji žmonijos atstovai stengėsi pradėti palikuonių su kuo daugiau moterų. Net jeigu šiuo metu daugelyje šiuolaikinių šalių yra įprasta vienpatystė, vyrų siekis turėti daug moterų plačiai paplitęs net tradicinėse visuomenėse.

„Bet tai nėra vyraujantis gyvenimo modelis“, – sakė biologas iš Londono Davidas Gemsas.

Įdomu, kad abiejų lyčių mirtingumo skirtumas didžiausias tuo metu, kai jauni vyrai stengiasi užkariauti moterį.

Tikimybė mirti 20–24 metų vyrui yra du kartus didesnė nei moteriai.

Prie dažniausių stipriosios lyties mirties priežasčių priklauso sužeidimai ir uždusimai.

Vidutinio amžiaus metais, kai šeimos sukurtos, lyčių mirtingumo skaičiai susilygina. Tik 50–55 metų vyrus mirtis vėl pasiglemžia dažniau nei moteris.

Vis daugiau vyresnių stipriosios lyties atstovų miršta nuo širdies infarkto, plaučių vėžio ar dėl alkoholio sukeltos kepenų ligos.

Didžiosios Britanijos mokslininkai tyrinėjo 30 Europos šalių abiejų lyčių mirties priežastis.

Rūkymas nusinešė 40 procentų moterų ir 60 procentų vyrų gyvybę, besaikis alaus, vyno ir degtinės vartojimas atitinkamai – 10 ir 20 procentų.

Vokietijos vyrai taip pat išgeria daugiau alkoholio nei moterys ir 60 procentų jų rūko arba metė rūkyti, o daugiau nei 50 procentų moterų niekada nerūkė.

Bet vokiečių vyrų rūkalių skaičius mažėja, ir tai yra svarbi priežastis, kodėl vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumas pastaruoju metu sumažėjo.

Nuo 1969-ųjų iki 2001 metų jis dar siekė daugiau nei šešerius metus, o dabar sumažėjo iki penkerių.

Tai, kad vyrų gyvenimo būdas agresyvesnis ir rizikingesnis, iki šiol buvo pirmiausia siejama su testosteronu. Beje, ir moterų organizme gaminamas šis lytinis hormonas, bet mažesniais kiekiais.

Vyrų organizme jo koncentracija būna didesnė ir gundo juos nesveikai elgtis. Be to, testosteronas turėtų silpninti širdį, padidinti neatsparumą infekcijoms, pagreitinti medžiagų apykaitą ir pamažėle lyg užblokuoti organizmą.

Remiantis šia teorija, sėklides, kuriose gaminami dideli testosterono kiekiai, reikėtų pašalinti. Tai turėtų veikti kaip prieš senėjimą nukreiptas gydomasis kursas.

Tiesa ta, kad kastratai gyvena ilgiau nei normalūs vyrai. Tai atskleidė studija, kurioje prosenelių tyrėjai pateikė Korėjos Li dinastijos (1392–1910) eunuchų gyvenimo duomenis.

Bet ar ilgesnę eunuchų gyvenimo trukmę tikrai nulėmė trūkstamas testosteronas? Ar sureguliuoti, ramūs santykiai taip pat nulemia ilgesnę gyvenimo trukmę, kai testosterono gamyba organizme vyksta normaliai?

Ar vyrai galėtų sulaukti tokio pat amžiaus kaip moterys gyvendami taikioje ir sveikoje aplinkoje?

Dar studijuojant geografiją M.Luy toptelėjo mintis, kad atsakymus į visus šiuos klausimus galima rasti Bavarijos vienuolynuose.

Vienuolės ir vienuoliai maitinasi panašiai, turi tą pačią medicinos priežiūrą ir tokias pat gyvenimo sąlygas. Gyvendami kukliai, skaistybėje ir būdami nuolankūs turi tvirtą dienotvarkę.

M.Luy, įvertinęs daugiau nei 11 tūkstančių abiejų lyčių katalikų vienuolių gyvenimo trukmės duomenis nuo 1910-ųjų iki 1985 metų, juos palygino su visų Vokietijos gyventojų gyvenimo trukme.

Vienuolių moterų gyvenimo trukmės kartelė stiebėsi į viršų – kaip ir visos moteriškosios gyventojų dalies. Trumpai tariant, jei moteris nori sulaukti tokio amžiaus kaip vienuolė, jai nebūtina eiti į vienuolyną.

Visiškai kitoks vaizdas tarp vyrų: vienuolių gyvenimo trukmė, palyginti su visų Vokietijos vyrų, buvo ketveriais metais ilgesnė.

Todėl norintis sulaukti tokio amžiaus kaip vienuolio vyras turėtų juo tapti arba bent jau panašiai gyventi.

O gal pakanka persikelti gyventi į Sardiniją, kur per praėjusius metus G.Pesas aplankė daugiau nei 400 šimtamečių?

Gerontologo, kuris taip pat gimė šioje Italijos saloje, motina sulaukė 90-ojo gimtadienio, senelė mirė būdama 93-ejų, dėdė – 97 metų.

Ar pavyks pačiam G.Pesui, kuriam dabar 58-eri, pranokti rekordininką – savo senelio iš tėvo pusės brolį, kuris mirė 110 metų?

O gal vyrams pakaktų tik nerūkyti, kasdien daug judėti ir taip pat sveikai maitintis, kaip praėjusio šimtmečio avių ir ožkų piemuo I.Porcu.

Ir jei į visa tai stiprioji lytis atsižvelgs, galbūt galės nusišypsoti kaip I.Porcu, kuris gyvena jau 100 metų.

Paslapčių, kaip ilgiau gyventi, žmones moko ir gyvūnai

Gyvūnų pasaulis atrodo kitaip. Kai kurių paukščių rūšių, pavyzdžiui, mažųjų gulbių, patinėliai paprastai gyvena ilgiau nei patelės.

Kai kurių žinduolių patinėliai irgi vidutiniškai gyvena ilgiau nei patelės, pavyzdžiui, šuninių šeimos žinduolis hieninis šuo, nors patinėlis turi tik X chromosomą.

Hieniniai šunys gyvena būriais, kurių nariai vienas kitam padeda ir tarpusavyje nekovoja. Bet čia laikomasi aiškios hierarchijos. Tik vienintelis patinėlis iš būrio su patele pradeda jauniklį. Paskui vilkiukius saugo visi vyriškosios ir moteriškosios giminės būrio nariai, šerdami juos pasmaugto grobio mėsa.

Atrodo, kad rūpinimasis ir taikumas teigiamai veikia ir žmogbeždžionių gyvenimo trukmę – tai rodo trijų jų rūšių palyginimas.

Vyriškosios giminės šimpanzės (1) elgiasi kaip tikri vyrai ir beveik nesirūpina savo giminės pratęsimu. Patinai gyvena daug trumpiau nei patelės ir dėl to pastarųjų yra daugiau.

Gorilos (2) didesnę savo jauniklių paruošimo gyvenimui dalį palieka patelėms. Bet patinai ne visuomet dykai leidžia laiką, o saugo savo šeimas ir kartkartėmis žaidžia su mažyliais. Atrodo, kad ši švelnioji gorilų gyvenimo pusė turi įtakos ir ilgesnei gyvenimo trukmei: gorilų patinai gyvena tiek pat, kiek patelės.

Siamangų (3) patinai – dar rūpestingesni. Šios juodo kailio Malaizijos ir Sumatros miškuose paplitusios beždžionės gyvena su nuolatine partnere ir praktikuoja vadinamąjį tėvų laiką. Pirmaisiais metais atsivestu jaunikliu rūpinasi patelė, paskui – patinas. Jis taip ilgai jį visur nešiojasi, kol šis pats pajėgia vaikščioti ir karstytis. Siamangų patinai gyvena šiek tiek ilgiau nei patelės.

Visus šiuos pavyzdžius iš gyvūnijos perkėlus į žmonių pasaulį, reikštų: šeimos tėvas, kuris ištikimas, padeda partnerei buityje ir rūpinasi vaikais, turi tikimybę gyventi ilgiau nei nevaržomo elgesio meilės nuotykių mėgėjas, paliekantis šeimą likimo valiai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.