Nusitaikė į tris žalingus produktus: kova su jais bus skirtinga

Antradienį socialiniai tinklai ūžė dėl informacijos apie ketinimus apmokestinti cukrų. Tačiau dėl šio klausimo naujasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga stebisi komunikacijos stoka.

„Inovatoriumi būti nebijau. Tik tiek, kad žmonės keistai interpretuoja. Baimės akys didelės. Tačiau stengsimės normaliai paaiškinti, kad pasaulyje apie tokius dalykus jau seniai kalbama“, – teigė A.Veryga.<br>T.Bauro nuotr.
„Inovatoriumi būti nebijau. Tik tiek, kad žmonės keistai interpretuoja. Baimės akys didelės. Tačiau stengsimės normaliai paaiškinti, kad pasaulyje apie tokius dalykus jau seniai kalbama“, – teigė A.Veryga.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 13, 2016, 8:40 PM, atnaujinta Feb 9, 2018, 10:47 PM

„Žmonės įsibaiminę, kad nebegalės mėgautis desertais, tačiau konkretaus pasiūlymo dar net nėra suformuluota. Žinoma, kalbame apie Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų įgyvendinimą, tačiau kalbame ne vien apie cukrų, yra ką nuveikti ir dėl transriebalų ar druskos“, – portalui lrytas.lt kalbėjo politikas.

Apie cukrų ir kitas blogybes

Kodėl gi politikams parūpo cukrus, druska ir transriebalai? Atsakymas paprastas: sveikatos statistikos rodikliai – ne mūsų naudai. Pavyzdžiui, per dieną rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 5 gramus druskos.

Tačiau, kaip teigia Maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai, lietuviai paros normą viršija dvigubai. Šį kiekį sudaro ne tik ta druska, kurią įberiame valgydami ar gamindami, bet ir esanti duonoje, salotose, pieniškose dešrelėse ir kituose maisto produktuose.

Didelis transriebalų suvartojimas yra vienas iš koronarinės širdies ligos rizikos veiksnių. Mokslinių tyrimų duomenimis, jei daugiau nei 2 procentai dienos maisto energijos gaunama iš transriebalų, rizika mirti nuo širdies ligų padidėja 20–32 procentais. Tad ne be reikalo prekybos centruose, greitojo maisto kavinėse nebeliks maisto, pagaminto naudojant riebalus, kurių sudėtyje yra transriebalų rūgščių.

Kalbant apie cukrų – ne ką geriau. Jo kiekis per parą turėtų būti iki 25 gramų, tačiau, kaip ir druskos, lietuviai suvartojamo cukraus dienos normą viršija dvigubai, o tai dažniausiai yra antsvorio, nutukimo, diabeto ir dantų ėduonies priežastis.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, cukraus suvartojimas vienam gyventojui mūsų šalyje didėja ir šiuo metu siekia net 33,9 kg per metus. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai dar praėjusiais metais informavo, kad PSO naujose cukraus vartojimo gairėse rekomenduoja per dieną suvartojamų laisvųjų cukrų kiekį sumažinti iki mažiau nei 10 proc. bendrojo per dieną suvartojamo energijos kiekio.

Įprotis, kurio galima atsikratyti

Tačiau lietuviams rekomendacijos lieka rekomendacijomis, o rizika sirgti įvairiomis ligomis atrodo tik teorinė.

VU Visuomenės sveikatos instituto direktorius prof. dr. Rimantas Stukas patvirtino, kad cukraus lietuviai suvalgo per daug.

Tiesa, paklaustas, ar cukringų produktų apmokestinimas būtų tinkama išeitis, suabejojo. „Nedrįsčiau tvirtinti, kad tai būtų tinkama. Cukrų galima pakeisti dirbtiniais saldikliais, o jie irgi nėra itin palankūs sveikatai.

Cukraus vartojimas – labiau įprotis, kurio galima atsikratyti. Jei dedate cukraus į arbatą, pabandykite jo kasdien dėti vis mažiau, tuomet galiausiai pastebėsite, jog jo visiškai nepasigendate“, – patarė profesorius.

Gali formuotis ir priklausomybė

Reikėtų prisiminti tai, kad amerikiečių mokslininkai atlikdami tyrimus su žiurkėmis net priėjo išvadą, kad cukrus gali sukelti priklausomybę. Iš pradžių pripratino jas prie cukraus, o paskui liovėsi jo duoti.

Žiurkės tuomet tapo labai neramios, dirglios, nebesidomėjo aplinka, ėmė bijoti atvirų erdvių. Dėl cukraus net buvo pasiruošusios įveikti bet kokias kliūtis, o jo gavusios prisikimšdavo iki soties.

Prinstono universiteto profesorius Bartas Hoebelas įsitikinęs, kad toks elgesys būdingas narkotinei priklausomybei.

Suvalgius cukraus organizme išsiskiria serotonino ir dopamino hormonų. Šios medžiagos stimuliuoja smegenis ir sukelia malonumo pojūtį, taigi saldumynai pakelia nuotaiką. Hormonų veiklai nuslopus vėl norisi patirti ekstazę, todėl vėl ieškome cukraus.

Taip pat reikia nepamiršti, kad cukrus labai greitai pasisavinamas, todėl į kraują staiga išsiskiria didelis kiekis insulino. Tačiau greitai ir nukrinta, tad sotumo pojūtis būna trumpalaikis.

Konkrečių pasiūlymų dar nėra

„Nežinau, kodėl diskusija apie pasiūlymą apmokestinti cukrų išsirutuliojo būtent dabar, tačiau taip, kalbama apie kelias priemones, cukrus tik viena jų. Kalbama ir apie druską, ir apie transriebalus.

PSO siūlo kelias priemones: su transriebalais galima susitvarkyti taip, kad jų galima visiškai išvengti, druskos kiekį galima sumažinti remiantis Suomijos pavyzdžiu, kai jie susitarė su gamintojais ir kiekį produktuose mažina, o cukrų rekomenduojama apmokestinti. Įsivaizduokite, druskos iš tiesų galima išvengti, o štai iš limonado išėmus cukrų – nieko daugiau neliks“, – portalui lrytas.lt pasakojo A.Veryga.

Tačiau apribojus cukraus kiekį gėrimuose, kaip jau minėjo prof dr. R.Stukas, kyla grėsmė, kad jis bus pakeistas dirbtiniais saldikliais. Tačiau šiuo atveju A.Veryga mano, kad dėl specifinio saldiklių skonio žmonėms saldūs gėrimai taptų ne tokie patrauklūs.

„Žinoma, saldikliai taip pat nėra didis gėris. Tad kai jau tie konkretūs pasiūlymai nors kiek prieis rimtesnį aptarinėjimą su PSO specialistais, tuomet ir žiūrėsime. Užsienio šalys jau turi tokios patirties, Lietuvoje apie tai dar nebuvo kalbėta, tad turime kuo remtis ir galime išvengti kitų padarytų klaidų.

Kol kas nekalbame apie jokius apmokestinimus. Kalba buvo tik apie limonadus, kitus saldžiuosius gėrimus, išskyrus sultis. Girdėjau, kad žmonės išsigando, kad negalės mėgautis desertais. Čia sakyčiau galbūt komunikacijos stoka, kad iki galo neišsiaiškiname ir nepaaiškiname“, – kalbėjo ministras.

„Būtų keista, jei nesikištume“

Paklaustas, ar tai nebūtų kišimasis į žmonių asmeninį gyvenimą, ministras nusijuokė: „Žinoma, o kam dar reikalingi sveikatos politikai? Tikslas ir yra paskatinti žmones sveikiau gyventi. Atsižvelgiant į tai, kad mūsų šalyje sparčiai didėja sergamumas cukriniu diabetu, vaikų burnos higienos padėtis yra sudėtingoje padėtyje, o pagal nutukusių žmonių skaičių esame penkti Europoje, sakyčiau, kad nesikišimas būtų keistas“, – teigė „valstiečių“ atstovas.

Ar ministras baiminasi visuomenės pasipiktinimo?

„Inovatoriumi būti nebijau. Tik tiek, kad žmonės keistai interpretuoja. Baimės akys didelės. Tačiau stengsimės normaliai paaiškinti, kad pasaulyje apie tokius dalykus jau seniai kalbama“, – teigė A.Veryga.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kas trukdo Ukrainai laimėti karą?