Lietuviai bent kartą per savaitę išgeria šią tabletę ir taip rizikuoja net savo gyvybe

Lietuvoje jau kurį laiką stebima nemažėjanti nereceptinių nuskausminamųjų vaistų vartojimo tendencija. Jų galima rasti kiekvienų namų vaistinėlėse, su savimi nešiojamose kosmetinėse ar rankinėse. Štai, prieš kelerius metus atlikti tyrimai rodo, kad vaistus nuo skausmo kiekvieną savaitę vartoja kas dešimtas Lietuvos gyventojas: 8 proc. tai daro bent kartą per savaitę, o 2 proc. – kasdien. Ketvirtadalis gyventojų skausmą malšinančius vaistus vartoja nors kartą per mėnesį.

Gydymasis skausmą malšinančiais vaistais problemos neišsprendžia.<br>123rf nuotr.
Gydymasis skausmą malšinančiais vaistais problemos neišsprendžia.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Elzė Laužikaitė

Apr 13, 2017, 6:06 PM, atnaujinta Apr 21, 2017, 12:44 PM

Be skausmo malšinančių vaistų taip pat nėra vykstama ir į užsienį, todėl prieš tai paprastai keliaujama į vaistines ir apsiperkama tiek, kad užtektų visam laikui svetimoj šaly. Deja, nuskausminamųjų vaistų vartojimas saujomis ne tik kenkia sveikatai, bet ir gali paskatinti priklausomybę.

Gali sukelti problemų

Kaip tvirtino Kauno apskrities Priklausomybės ligų centro ambulatorinio priklausomybės ligų skyriaus vedėja Vilma Pukelevičienė, labai sunku nustatyti ar asmuo turi priklausomybę nereceptiniams skausmą malšinantiems vaistams.

Kadangi juos nesunku įsigyti, o ir kaina nėra ypatingai aukšta, tokių žmonių gali būti daug, tačiau jų skaičiaus kontroliuoti neįmanoma. Taip pat neįmanoma patvirtinti, ar Lietuvoje ši situacija gerėja ar blogėja.

Tačiau yra pastebima, kad lietuviai vaistų nuo skausmo iš tikrųjų vartoja daug, neretai ir didesnėmis vaistų dozėmis nei yra numatyta parai. Pasak specialistės, toks vartojimas dažniausiai yra dėl psichologinės priklausomybės vaistų poveikiui, o ne fizinio poreikio, kurį jie suteikia.

„Kadangi daugelis žmonių vartoja skausmą malšinančius vaistus ir socialiai tai yra kaip ir priimtina, sunku susekti, kas jau turi problemą ir kas ne. Kartais būna pasitaiko, jog dėl kitų problemų į centrą kreipęsi žmonės išsiduoda, kad didelėmis dozėmis vartoja šiuos vaistus.

Deja, mums atkreipus į tai dėmesį ir asmenų paraginus kreiptis papildomos pagalbos, jie nebepasirodo. Tad pirmas žingsnis visuomet yra pripažinimas sau, kad yra problema, kurią reikia spręsti. Tik tuomet galima pradėti gydymą“, – svarstė specialistė.

Priprantama psichologiškai

Tačiau dar didesnė problema, pasirodo, yra receptiniai skausmą malšinantys vaistai. V.Pukelevičienė tikino, kad tai tikrai nestebina, nes retas asmuo yra pakantus skausmui, o jo gydymas stipriais medikamentais gali sukelti rimtą psichologinę priklausomybę.

„Gydant stiprų skausmą yra išrašomi ir stiprų poveikį turintys medikamentai, pavyzdžiui, morfijus arba tramadolis. Abudu šie medikamentai yra opiatai ir veikia centrinę nervų sistemą, gali sukelti euforiją.

Nuo tokių medikamentų priklausomų žmonių gydymas yra sudėtingesnis, nes reikia spręsti dvi problemas – priklausomybę bei skausmą. Būtent dėl jo priklausomybė dažnai yra psichologinė, nes žmogus bijo, kad skaudės, todėl kartais dozę išgeria „iš anksto“, nors net nėra aišku, ar jos iš viso reikia.

Taigi, vaistų vartojimas tampa tiesiog įprastu, nuolatiniu, siekiant užkirsti kelią skausmui, kuris galbūt net nebūtų toks stiprus, jog jį reikėtų malšinti medikamentais. Būtent tai parodo, kad priklausomybė yra psichologinė, nes dėl baimės patirti nemalonius pojūčius yra stengiamasi visaip jų išvengti“, – svarstė V.Pukelevičienė.

Dažniau pastebi aplinkiniai

Kaip ir dažnai nutinka, pradėjus vystytis priklausomybei, tam tikras medžiagas vartojantis asmuo retai suvokia, kad turi problemą. Specialistė patikino, kad daug dažniau tai pastebi aplinkiniai, artimieji ir atkreipia paties asmens dėmesį į tai, kaip dažnai jis lukštena tabletes.

Dar viena problema yra ta, kad skausmą kenčiantis žmogus geriau kreipiasi pagalbos į vaistininką ir jo prašo stipresnių vaistų nuo skausmo nei vyksta pas medikus, kurie galėtų paaiškinti kilusio negalavimo priežastį.

Tokiu būdu tarsi patenkama į užburtą ratą, kuomet negydomas skausmas progresuoja, ima prireikti vis stipresnių vaistų jam malšinti, taigi labai svarbu atkreipti dėmesį ir į aplinkinių pastabas.

Deja, savigyda Lietuvoje yra be galo įprastas reiškinys. Tai parodo ir toks įdomus faktas, kad lietuvių kalba yra viena iš nedaugelio pasaulyje, kurioje veiksmažodis gydyti turi ir sangrąžinę formą gydytis, tad nekeista, kad savarankiškas bandymas išspręsti sveikatos problemas nieko nestebina.

Skausmas ir kiti neigiami poveikiai

Be priklausomybės nuo nuskausminamųjų gali atsirasti ir kitų sveikatai žalingų padarinių. Skausmas turi būti malšinamas palaipsniui, tačiau jei vaistus nuo skausmo vartojame dideliais kiekiais, neatsižvelgiant į jų stiprumą, kitas kontraindikacijas, gydymas ne tik nebūna veiksmingas, bet ir gali išsivystyti lėtinis skausmas. Tuomet tai nebėra simptomas ar sindromas – tai liga.

Dar netinkamai vartojant vaistus nuo skausmo, galimas organų pažeidimas. Geriant daug tokių vaistų galimi inkstų, kepenų pažeidimai, gali progresuoti skrandžio opaligė, atsirasti kraujingų opų. Tokia paciento būklė gali baigtis net mirtimi.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.