„Pastaruoju metu daug kalbama apie kovą su alkoholiu, veiksmingus ir neveiksmingus kovos būdus, būtinus kompleksinius sprendimus, tačiau mažai žinoma, kaip ir dėl kokių priežasčių jis vartojamas.
Norint sėkmingai spręsti alkoholizmo problemą, visų pirma reikia nustatyti priežastis ir tendencijas. Vienintelis būdas tai padaryti – išsamūs ir reguliarūs kompetentingų institucijų tyrimai“, – teigė alkoholio vartojimo Lietuvoje tyrimą užsakiusios LVK prezidentas Valdas Sutkus.
Pasak konfederacijos vadovo, iki šiol nebuvo tikslių duomenų apie alkoholio vartojimo įpročius atskirose socialinėse grupėse, nevykdytas detalus pokyčių monitoringas, todėl kalbėjimas apie tikslines alkoholizmo mažinimo priemones visada vykdavo tik hipotetiniu lygmeniu.
Tarptautinių organizacijų duomenys dažnai skelbdavo apie didžiulį problemos mastą, tačiau neidentifikavo konkrečių probleminių taškų.
„Šis tyrimas turėtų padėti susiorientuoti, kur svarbiausia nukreipti dėmesį kovojant su nesaikingo alkoholio vartojimo problema.
Pavyzdžiui, matome, kad didžioji dalis nesaikingai vartojančiųjų alkoholį vaikystėje matė taip darant savo tėvus. Tačiau apie alkoholio vartojimą vaikų akivaizdoje kol kas niekas nekalba“, – sakė tyrimo bendraautorė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto (VU EF) docentė Aušrytė Rastenienė.
Pasak mokslininkės, apibendrinus tyrimą galima labai aiškiai susidaryti piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu paveikslą: 89 proc. šių respondentų nesportuoja, neturi kitų pomėgių, menkai išsilavinę, dažniausiai gyvena kaime (kuo mažesnė gyvenvietė, tuo didesnis procentas vartojančių alkoholį kasdien), populiariausi gėrimai – stiprus alus („bambalinis“) ir spirituotas vynas, kurie vartojami namuose arba viešosiose vietose. Daugiau nei pusei (57 proc.) girtaujančiųjų buvo kilę konfliktų šeimoje ar su draugais, o 85 proc. geriančių tik tam tikromis progomis tokių konfliktų neturėjo.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad apie 40 proc. tų, kurie geria daugiau nei kartą per savaitę, bandė mažinti išgeriamą alkoholio kiekį arba išvis jo atsisakyti, bet nesėkmingai. Tai didelis skaičius ir vertėtų pagalvoti, kaip jiems suteikti profesionalią pagalbą, kad pastangos nebūtų bevaisės“, – svarstė VU EF doc. A.Rastenienė.
Tyrimas taip pat patvirtino, kad daugiausia problemų turime kaime – kuo mažesnė gyvenvietė, tuo didesnis girtaujančių asmenų procentas. „Kaimuose 8,5 proc. gyventojų girtauja, o didmiesčiuose tokių asmenų yra tik 4,2 proc.
Tikėtina, kad tai susiję su tyrime identifikuotomis problemomis – užimtumu ir išsilavinimu. Atitinkamai stiprus alus daugiausia vartojamas kaimuose, o miestiečiai dažniau renkasi vyną, silpną alų ar stipriuosius gėrimus“, – teigė kita tyrimo bendraautorė doc. dr. Vita Karpuškienė.
Tyrimas parodė ir kitą tendenciją – lietuviai dažniausiai alkoholį vartoja namuose; baruose, restoranuose lankosi rečiau. Ypač reti viešųjų maitinimo įstaigų svečiai – girtaujantys asmenys.
Tyrimo duomenimis, tarp vartojančiųjų alkoholį 3,7 proc. tai daro kasdien arba beveik kasdien, 10,5 proc. – 2–4 kartus per savaitę, 17,2 proc. – kartą per savaitę, 23 proc. – 2–3 kartus per mėnesį, likusieji – kartą per mėnesį ir rečiau.
Tyrėja teigia, kad 10 proc. išgeriančių suvartoja apie 37 proc. viso alkoholio. Šie žmonės sudaro tik apie 5 procentus visos Lietuvos populiacijos, tačiau, tikėtina, sukelia daugiausia problemų.
„Apibendrinant galima pasakyti, jog kovos su nesaikingu alkoholio vartojimu priemonės bus efektyvios tada, kai bus orientuotos į problemines grupes. Tai itin svarbu matant, kad didžiulį kiekį alkoholio suvartoja sąlyginai nedidelė gyventojų dalis“, – pažymėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V.Sutkus.
Šis tyrimas – pirmas planuojamo reguliaraus kasmetinio tyrimo etapas. Tikimasi, kad bus galima stebėti alkoholio vartojimo įpročių pokyčius, įvertinti atskirų priemonių poveikį skirtingoms socialinėms grupėms, inicijuoti konkrečių ir tikslinių priemonių taikymą problemoms spręsti.
Tyrimo metu 2016 m. gruodį apklausta 1113 15–70 m. Lietuvos miestų ir kaimų gyventojų, kurių pasiskirstymas atspindi statistiškai realią situaciją. Taip pat papildomai buvo apklaustas 51 respondentas, priklausantis socialinės rizikos šeimų kategorijai.
Bendradarbiaujant su Valstybine mokesčių inspekcija buvo atlikta ir detali alkoholinių gėrimų realizacijos Lietuvoje analizė, kuri užbaigta 2017 metų pavasarį. Tyrime remtasi anksčiau Lietuvoje atliktų šešėlinės alkoholio rinkos tyrimų rezultatais.
Tyrėjai pirmą kartą nepriklausomoje Lietuvoje analizavo alkoholio vartojimo įpročius atskirose socialinėse grupėse, socialinės rizikos šeimose, nagrinėjo vartojimo įpročių skirtumus didmiesčiuose, miestuose ir kaimuose, elgesį šeimose, užimtumo ir švietimo įtaką.
Alkoholio įtaka sveikatai – pražūtinga
Sakysite, nedideli alkoholio kiekiai sveikatai nieko tokio? Deja, lietuviai dažniausiai ribų ir saiko neturi.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mažai rizikingas išgeriamo alkoholio kiekis neturėtų būti didesnis kaip 1–2 standartiniai alkoholio vienetai per dieną moterims ir 2–3 – vyrams.
Vieną standartinį alkoholio vienetą sudaro stiklelis (25–30 ml) stipraus alkoholinio gėrimo, taurė (100–120 ml) vyno, mažas bokalas (330 ml) 4–5 proc. stiprumo alaus.
Tačiau sergant lėtinėmis kepenų ar kasos ligomis, esant genetiniam polinkiui vystytis priklausomybėms net mažiausias alkoholio kiekis nėra saugus sveikatai.
Blogiausia tai, kad alkoholis skatina greitą daugelio lėtinių ligų, apie kurių egzistavimą žmonės sužino per vėlai, progresavimą. Pavyzdžiui, žmogus dažnai net neįtaria, kad serga lėtiniu virusiniu B ar C hepatitu.
Alkoholis taip pat pasižymi stipriu poveikiu nervų sistemai. Jis yra slopinanti, nuskausminanti cheminė medžiaga.
Nors labai maži alkhoolio kiekiai gali neturėti neigiamo poveikio, tačiau ilgainiui organizmas pripranta prie gaunamo alkoholio kiekio ir tam pačiam efektui pasiekti reikia vis didesnių dozių. Kartu didėja žalingas jo poveikis organizmui, alkoholio priklausomybės išsivystymo rizika.
