Orams šylant vis daugiau pacientų plūsta pas medikus: pavojus tyko visai čia pat

Į Lietuvą pamažu atkeliaujant šiltiems orams žmonės vis dažniau laiką namuose keičia į gamtą. Pavasarį ir vasarą su gamta atbunda ir ne tokie malonūs vabzdžiai, kurių įkandimai gali apkartinti net ir gražiausią dieną. Kaip apsisaugoti nuo vabzdžių ir ką daryti jiems įgėlus, pataria mažų kainų vaistinės „Camelia“ vaistininkė Liubov Stolė ir „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Neringa Girdžiuvienė.

Dėl klimato kaitos erkės suaktyvėja vis anksčiau.<br>123rf nuotr.
Dėl klimato kaitos erkės suaktyvėja vis anksčiau.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 26, 2017, 4:59 PM, atnaujinta Apr 27, 2017, 9:55 AM

Termometro stulpeliui persiritus aukščiau nulio aktyviais tampa įvairūs kenkėjiški vabzdžiai ir erkės. Vis dėlto vaistininkė Liubov Stolė pastebi, kad dėl įvairių įkandimų aktyviau žmonės pradeda kreiptis nuo gegužės mėnesio, mat nuo tada jie pradeda daugiau laiko leisti gryname ore, prasideda uogavimo ir grybavimo sezonas. Tam, kad malonus vakaras gamtoje neapkarstų, vaistininkė pataria nepamiršti apsaugos priemonių.

„Vykstant į gamtą geriausia naudoti purškalus arba tepalus, kurie neleidžia vabzdžiui nutūpti ant odos. Taip pat yra specialios apyrankės, kurias gali naudoti ir maži vaikai, nes jos nedirgina odos. Žmonės, mėgstantys natūralias priemones arba alergiški, apsisaugoti gali gvazdikėlių arba vanilės eteriniais aliejais. Jie natūraliai atbaido uodus ir muses. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad planuojant išvyką į mišką, nuo erkių vis tiek reikėtų papildomai apsisaugoti purškalais“, – pasakoja specialistė.

Dažniausi alergijos sukėlėjai – mašalai ir uodai

Įprasta manyti, kad dažniausiai alergijas sukelia širšių ar bičių įgėlimai. Tačiau L. Stolė pastebi tendenciją, kad per pastaruosius porą metų žmonės vis dažniau kreipiasi dėl alerginės reakcijos, kurią sukelia uodai ar mašalai. Pastarųjų įgėlimai gali sukelia nemažus patinimus, ypač kai sugeliamas veidas, todėl vaistininkė pataria saugotis šių mažų muselių, į kurias mes nekreipiame jokio dėmesio.

Pasak vaistininkės, įkandus bet kokiam vabzdžiui būtina stebėti savo organizmą, nes alergijos gali būti naujai atsiradusios: „Norint įsitikinti, ar esate alergiškas, geriausia pasidaryti alerginį testą, tačiau dažnai jis neparodys, kuriam konkrečiam vabzdžiui esate alergiškas, todėl viskas vyksta tarsi bandymo būdu, kai konkretus vabzdys įgels – sužinosite.“

L. Stolė taip pat patarė nepamiršti, kad jei šiandien alergijos vabzdžio įkandimui neturite, tai nereiškia, kad jos neįgysite ateityje. Būtent dėl to rekomenduojama kiekvieną kartą po įgėlimo stebėti savo organizmą ir pasireiškus alergijos ženklams kreiptis į vaistininką ar gydytoją.

Pagalbą gali suteikti ir vaistininkas

„Pastebėjus pirmuosius alergijos požymius – patinimą, raudonį, prasidėjus niežuliui tikrai nebūtina iš karto kreiptis į gydytoją. Iš pradžių užtektų užsukti į vaistinę. Joje vaistininkas duos vaistų nuo alergijos bei tepalų, kurie mažina tinimą. Į gydytoją reikėtų kreiptis, kai matote, jog įkandimo vieta yra ryškiai raudonai patinusi, įkandimo vietoje darosi sukietėję dariniai, arba jei vaistinėje pasiūlytos priemonės nepadeda ir antrą, trečią dieną situacija blogėja“, – teigia vaistininkė L.Stolė.

Jai pritaria ir šeimos gydytoja Neringa Girdžiuvienė.

Pasak jos, dažniausiai pacientai į medikus kreipiasi dėl mašalų, širšių, vapsvų, erkių ar netgi uodų įkandimų. Tokie pacientai klinikas užplūsta prasidėjus šiltajam sezonui.

Gydytoja pastebi, kad labiau sunerimti derėtų įgėlus vapsvai, širšei ar bitei. Pastarųjų įgėlimai dažnai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

„Įgėlus šiems vabzdžiams reikia stebėti įgėlimo vietą ir organizmo reakciją, o jei atsiranda tinimas, dusulys, pasunkėja kvėpavimas, pasikeičia širdies veikla, pradeda berti visa kūną arba anksčiau esate turėjęs alerginę reakciją, reikia nedelsiant kreiptis į specialistą“, – pataria gydytoja.

Tie, kurie alerginės reakcijos įkandimui neturi, tačiau jaučia tvinksėjimą ir gėlimą, įgėlimo vietą N.Girdžiuvienė pataria atvėsinti ledu ar net panaudoti užšaldytus maisto produktus, įvyniotus į medžiagą. Tokį kompresą reikėtų laikyti bent 10 minučių. Taip pat įkandimams tinka tepalai, kurių galima rasti vaistinėse.

Kalbėdama apie erkes gydytoja įspėjo, kad jų saugotis reikėtų jau nuo ankstyvo pavasario. Įkandus erkei N. Girdžiuvienė siūlo jokiu būdu jos netraukti patiems, o kreiptis į medikus, nes traukiant ją savarankiškai žaizdoje gali likti erkės kūno dalių. Tai gali sukelti infekciją.

Pašalinus erkę specialistė ragina atidžiai stebėti įkandimo vietą. Jei atsiranda paraudimas ar pradedama karčiuoti, reikia iš karto kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti erkių nešiojamų infekcijų pradžios ženklai.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.