Kauno klinikų Kardiologijos klinikos vadovas yra prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas. Doc. Jurgita Plisienė - .
Trečiadienį jau 13-ą kartą Lietuvos Respublikos Seime minima Širdies diena. Spaudos konferencijoje „Kodėl Lietuvoje gyvenimo trukmė išlieka mažiausia?“ buvo stengiamasi nustatyti pagrindines priežastis, kodėl Lietuva vis dar pirmauja pacientų mirštamumu dėl širdies ligų. Joje dalyvavo sveikatos apsaugos ministras prof. Aurelijus Veryga, Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos vadovas yra prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas, gydytoja kardiologė, Kardiologijos klinikos Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė doc. Jurgita Plisienė ir gydytoja kardiologė, Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė, Išeminės širdies ligos skyriaus Miokardo infarkto sektoriaus vadovė doc. Olivija Gustienė.
„Apie tai, kad problema yra iš tiesų opi, niekam nekyla abejonių, tačiau nepaisant didelių investicijų, širdies ir kraujagyslių ligos vis dar išlieka pagrindinė mirties priežastis. Tam įtaką daro ne tik genetika, bet ir įvairūs gyvensenos įpročiai, stresas, prasta mityba, fizinio aktyvumo stoka. Stipriai kenkia rūkymas, alkoholis. Stebina, bet vis dar pasitaiko žmonių, kurie mano, kad vartodami alkoholį kraujagyslių nesilpnina, bet jas praplečia, padaro stipresnes. Tokios „žinios“ parodo informacijos stoką – juk ne vienas tyrimas atskleidė, kad bent pusė žmonių, mirę nuo infarkto arba insulto, buvo vartojantys alkoholį.
Pagal dabar susiklosčiusią situaciją matyti, kad Lietuva mirties atvejų dėl kraujagyslių ligų skaičiumi net dvigubai viršija ES vidurkį. Dėl šios priežasties valstybė iš tikrųjų daug investuoja į prevenciją ir į gydymą: 40-55 m. vyrai ir 50-65 m. amžiaus moterys gali nemokamai dalyvauti šiose prorgamose ir laiku užkirsti kelią ligai.
Šiandien šioms programoms yra skiriama 5,5 mln. eurų ir pastebima, kad vis daugiau žmonių tikrinasi, taigi, nors kitų šalių atžvilgiu mūsų pozicija išlieka prasta, mirties atvejų nuo širdies ir kraujagyslių ligų po truputį mažėja. Deja, tai vyksta nepakankamai greitai, ir džiaugtis per anksti nereikėtų“, – kalbėjo ministras.
Profesorius Remigijus Žaliūnas atkreipė dėmesį, kad norint išvengti mirčių, reikia užtikrinti ne vien gerą ligos gydymą, bet ir užkirsti kelią jos atsiradimui. Jis pabrėžė, kad norint pasiekti gerų rezultatų reikia šviesti visuomenę, o ypač vaikus.
„Ne paslaptis, kad Lietuvoje žmonės gyvena ne per ilgiausiai. Yra žinoma, kad kuo geresnis bendras šalies išsilavinimas, kuo šalis turingesnė, tuo ilgesnė gyventojų gyvenimo trukmė ir geresnė jų gyvenimo kokybė. Iš tikrųjų labai svarbu keisti visuomenės požiūrį į sveikatą ir į ligas. Užsienio valstybių patirtis parodė, kad tikslinga apie sveiką gyvenseną mokyti 7-12 metų vaikus, juos informuoti apie sveikatą ir gerinti turimas žinias apie tai, kokios pasekmės laukia nesilaikant pagrindinių sveiko gyvenimo gairių.
Žinoma, mokslas juda į priekį labai sparčiai. Šiandien vienas kraujo tyrimas gali nustatyti, ar pacientas yra padidėjusios rizikos sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Deja, tokia personalizuota, individuali medicina reikalauja daug sąnaudų, todėl manoma, kad kai kurioms valstybėms tai bus paprasčiausiai neprieinama. Štai kodėl yra labai svarbu kreipti dėmesį į vaikų švietimą, ugdymą, nes tai pagrindinis būdas užtikrinti veiksmingą prevenciją“, – mintis dėstė rektorius R.Žaliūnas.
LSMUL Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius taip pat pabrėžė, kad, nepaisant sėkmingai veikiančių Kardiologinės medicinos centrų, padėjusių išgelbėti ne vienas šimtas gyvybių, miokardo infarktą išgyvenęs asmuo toliau gyvena jau sirgdamas šia liga. Tai lemia pasikeitusią gyvenimo kokybę, nuolatinį sveikatos tikrinimąsi ir nemažus kompensuojamųjų vaistų kaštus valstybei.
„Labai svarbu, kad žmogus liktų gyvas, bet reikia nepamiršti, kad išgelbėtas asmuo gyvena turėdamas rimtą ligą, kurios gydymas gali trukti visą likusį gyvenimą. Todėl svarbu užtikrinti ne vien pasekmių gydymą, bet ir veiksmingą prevenciją, kuri būtų prieinama tiek didelių miestų, tiek mažų miestelių gyventojams.
Išsivysčiusiose valstybėse visuomenė sparčiai sensta, todėl sveikatos priežiūros kaštai tik augs. Dėl to svarbu užtikrinti, kad sergamumas lėtinėmis ligomis būtų kuo mažesnis“, – sakė profesorius.
Gydytoja kardiologė Olivija Gustienė patvirtino, kad vien pasekmių gydymas – ne geriausias sprendimas.
„Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad vos prieš dešimtmetį 40 metų amžiaus asmenys, sergantys miokardo infarktu, būdavo laikomi jaunais. Šiandien pacientų tarpe yra ir 20-25 metų amžiaus žmonių. Tai parodo kaip svarbu skleisti teisingą informaciją, nes palyginus Lietuvą su kitomis ES valstybėmis matyti, kad jos trūksta. Pas mus sergamumas šiomis ligomis didžiausias, reikiamų medikamentų vartojimas mažiausias, taigi trūksta žinių ne tik apie tai, kaip užkirsti kelią ligai, bet ir kaip ją gydyti išgyvenus.
Kadangi neretai pirmas miokardo infarkto požymis yra staigi mirtis, prevencija yra būtina. Tai reiškia, kad reikia gerinti švietimą, informacijos sklaidą bei remtis įrodymais grįsta medicina“, – kritikos negailėjo gydytoja kardiologė O.Gustienė.
Jai antrino ir LSMUL Kauno klinkų kardiologijos klinikos vadovė Jurgita Gustienė.
„Geriausias širdies ligų gydymas yra nesusirgti. Todėl labai svarbios tinkamos žinios ne tik, kaip gydyti, bet ir kaip nesusirgti. Laimei, Lietuvoje jau dešimtetį veikia kardiologijos prevencinės programos, į kurias asmenys yra nukreipiami šeimos gydytojo. Tuomet patekę į specialistų rankas jiems yra atliekami nuoseklūs tyrimai, parodantys, kokia jų sveikatos būklę. Tokiu būdu buvo išgelbėta ne viena gyvybė, o tai, kad skubios pagalbos kardiologinės medicinos centrų Lietuvoje yra net penki leidžia užtikrinti greitą pagalbą ir mažų miestelių, rajonų gyventojams.
Be to, yra vykdoma gana nauja programa. Tai – Širdies nepakankamumo kabinetai, užtikrinantys, kad žmonės, kurie išgyveno miokardo infarktą arba serga kitomis kardiologinėmis ligomis gautų tinkamą gydymą ir tinkamą informaciją apie savo ligą. Žinoma, šios programos kaštai dideli, o finansavimas mažas. Tačiau rezultatai rodo, kad veiklą plėsti tikrai verta“, – sakė medikė.
Kaip teigia specialistai, Lietuvoje priemonių kaip gydyti ligą ir pačios pagalbos daug, tačiau kardiologai gydo jau progresavusios ligos pasekmes. Todėl labai svarbu, kad reikiama informacija pasiektų kiekvieną pacientą ir geriausia, kad tokia informacijos sklaida būtų užtikrinama nuo jauno amžiaus. Tik tokiu būdu būtų galima tikėtis, jog Lietuvoje sumažės ne tik mirtys, bet ir sergamumas įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis.
