Lėtai besivystančios širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė mirštamumo Europoje ir Amerikoje priežastis. Lietuvoje sergamumas šiomis ligomis yra vienas didžiausių žemyne, o tai patvirtino ir Europos šalių indeksą pristatę tyrėjai.
Neretai apie širdies ir kraujagyslių ligas sužinoma per vėlai, kadangi pirmas ligos požymis gali būti ir miokardo infarktas, ir staigi mirtis.
Statistika rodo, kad miokardo infarktu serga vis jaunesni, darbingo amžiaus žmonės, kuriuos ši liga užklumpa netikėtai.
Kauno klinikų Kardiologijos klinikos I kardiologijos skyriaus vadovė docentė Olivija Gustienė įsitikinusi, kad tam, jog pasikeistų liūdnas tendencijas rodantys skaičiai, derėtų keisti ne tik gyvenimo būdą, bet ir atsižvelgti į šeimos ligos istoriją.
„Jei prieš 10–15 metų miokardo infarktu sirgo vyresni nei 50 metų asmenys, šiandien akivaizdžiai stebimas jaunų, itin darbingo amžiaus pacientų skaičiaus didėjimas. To priežastys yra kelios.
Pirmoji – sveikos gyvensenos principų ignoravimas. Mažas fizinis aktyvumas, riebus maistas, sėdimas darbas bei tokie žalingi įpročiai kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas – visa tai susideda ir sudaro kone pagrindininių rizikos veiksnių grupę.
Kitas svarbus aspektas – šeimos narių ligos. Jeigu šeimoje pasitaikė širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių asmenų, tikėtina, kad liga gali pasikartoti ir jums. Deja, žmonės dažnai ignoruoja šio tipo ligas ir daug dėmesio neskiria nei prevencijai, nei savišvietai.
Deja, taip būti neturėtų. Juk širdies ir kraujagyslių ligų grupė yra pagrindinė vidutinio, darbingo amžiaus žmonių mirties priežastis ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, JAV. Nepaisant to, pacientai labiau linkę tirtis ir tikrintis dėl vėžio. visai ignoruodami faktą, jog kardiologinės ligos gali tykoti visai čia pat“, – kalbėjo medikė.
Matoma pažanga
Lietuvoje jau daugiau negu dešimt metų yra vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų pirminės prevencijos programa. Ji skirta 40–55 metų vyrams ir 50–65 metų moterims.
Jeigu įvertinus jų rizikos veiksnius paaiškėja, kad rizika susirgti širdies ligomis yra didelė, tokie pacientai yra siunčiami kardiologui. Taip pat, jau ketvirti metai šalyje veikia ūmaus miokardo infarkto klasteris. Šio klasterio tikslas – laiku diagnozuoti miokardo infarktą ir kuo skubiau, per mažiau nei dvi valandas, pacientą pristatyti į gydymo įstaigą širdies vainikinės arterijos atvėrimui.
„Tai, kad žmogus patiria miokardo infarktą, paprastai išduoda stiprus, veriantis, gniaužiantis skausmas. Jeigu artimiausiu metu jis nepraeina, būtina kviesti greitąją ir nurodyti simptomus. Greitąją medicininę pagalbą derėtų kviesti per artimiausias dvidešimt minučių nuo skausmo pradžios.
Jeigu kartais paciento būklė būtų iš tiesų sunki ir reikia skubiai atverti vainikinę arteriją, pacientas per mažiau nei dvi valandas yra pristatomas į kardiologinį klasterį, kuriame specializuoti chirurgai greitai ir profesionaliai tai padaro.
Tokių klasterių Lietuvoje šiuo metu yra penki: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Tokiu būdu yra užtikrinama, kad iš kiekvieno Lietuvos kampelio žmogus reikiamos pagalbos sulauktų per artimiausias porą valandų“, – kalbėjo gydytoja–kardiologė.
Prieš metus buvo atidaryti ir pirmieji širdies nepakankamumo kabinetai, kuriuose dirbanti kardiologo ir slaugytojo komanda teikia specializuotas paslaugas pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu. Šiuo metu jų yra 7, nors planuojama įsteigti 29.
Geriausias gydymas – prevencija
Nors svarbu džiaugtis tobulėjančia sveikatos priežiūra, medikė skatina nepamiršti, kad geriausias širdies ir kraujagyslių ligų gydymas yra jų prevencija.
„Reguliarus sveikatos tikrinimasis, dalyvavimas prevencinėse programose, sveika mityba bei dažnas fizinis krūvis – visa tai gali padėti ženkliai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Taip pat derėtų atsisakyti alkoholio, cigarečių bei atkreipti dėmesį į artimųjų ligas. Juk genetika atlieka iš tiesų svarbų vaidmenį", – svarstė kardiologė O.Gustienė.
Apie tai, kaip pažaboti širdies ir kraujagyslių ligas bus diskutuojama birželio 1–3 dienomis Vilniuje vyksiančiame tarptautiniame kardiologų renginyje – Šiaurės Baltijos šalių kardiologijos kongrese (Nordic Baltic Congress of Cardiology (NBCC 2017)) – kuriame pranešimus skaitys žymūs Europos ir pasaulio mokslininkai bei lektoriai.
Norint paskatinti visuomenės įsitraukimą, birželio 2 dieną sostinės gyventojų pamėgtoje vietoje – Neries upės krantinėje – vyks renginiai, kurių metu ekrane bus rodoma vaizdinė informacija apie širdies ir kraujagyslių ligas ir jų rizikos veiksnius, matuojamas kraujospūdis, cholesterolio koncentracija kraujyje. Tokiu būdu bus siekiama didinti visuomenės supratimą apie kraujotakos sistemos ligas bei priminti apie profilaktinio sveikatos tikrinimosi svarbą.
