Kraupi tragedija festivalyje „Supynės“ nulėmė pokyčių – problemą spręs kitaip

Narkotinių medžiagų vartojimas Lietuvoje ir visoje Europoje – vis dar opi problema. Nors stebimas mažėjantis vartojimas, specialistai siūlo per daug nesidžiaugti, mat nepaisant mažėjančio suvartojamų narkotikų skaičiaus yra stebimas jų sukeltų mirties atvejų padažnėjimas. Užsienio ir Lietuvos ekspertai mano, kad tam įtaką gali daryti vartojamų medžiagų stiprėjimas – užfiksuota, kad narkotikai tampa vis grynesni, o to nežinantys asmenys nesunkiai perdozuoja.

 Narkotinės medžiagos Lietuvoje netaps legalios, tačiau bent dalinis jų dekriminalizavimas padėtų išgelbėti ne vieną gyvybę.<br> 123rf.com nuotr.
 Narkotinės medžiagos Lietuvoje netaps legalios, tačiau bent dalinis jų dekriminalizavimas padėtų išgelbėti ne vieną gyvybę.<br> 123rf.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 6, 2017, 10:11 PM

Siekiant paskatinti problemos sprendimą, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas kartu su Lisabonoje įsikūrusiu Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centru rengė diskusiją „Narkotikų vartojimas Lietuvos naktinio gyvenimo aplinkoje: pavojai ir sprendimai“.

Renginyje pranešimus skaitė bei diskusijoje dalyvavo užsienio šalių (Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir kt.) specialistai, žiniomis ir patirtimi dalinosi elektroninės muzikos festivalio „Sūpynės“ organizatoriai. o narkotikų vartojimo tendencijų ir naujų iššūkių įžvalgomis – Vilniaus Respublikinės universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras.

Vartotojai dažnai save pervertina

Departamento tyrimo duomenimis, net 40 proc. naktinių klubų lankytojų nors kartą vartojo kokią nors narkotinę medžiagą. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro atstovas ir tokio paties centro Lisabonojo įkūrėjas Gregoris Burkhartas teigė, kad daug jaunų žmonių vartoja dėl neveiksmingų prevencinių programų.

Jau daugiau nei dvidešimt metų šioje srityje dirbantis specialistas įsitikinęs, kad situaciją pakeisti, nors ir nelengva, yra įmanoma. Tačiau tam reikia sugebėti prisiimti atsakomybę, keisti aplinką bei nustoti tikėtis, kad teigiamų rezultatų pasieksime vien visuomenės švietimu.

„Viena iš priežasčių, kodėl žmonės nusprendžia pabandyti narkotikų ar alkoholio yra mąstymas, kad kiekvienas mūsų esame šimtu procentų atsakingi už savo veiksmus ir visuomet turime pasirinkimą, kaip veikti tam tikroje situacijoje. Deja, kai kalbame apie narkotinių medžiagų, alkoholio vartojimą ar kitokią priklausomybę keliančią veiklą, pasirinkimo laisvė tampa daug labiau ribota.

Toli gražu ne kiekvienas, pavartojęs narkotikų, alkoholio ar tabako gaminių, kitą sykį gavęs progą savo veiksmus pakartoti, jų atsisakys, o juk daugelis teigia, kad priklausomybės neturi ir žalingos veiklos gali atsisakyti bet kurią akimirką“, – kalbėjo specialistas.

Aplinka gali daryti įtaką sprendimams

Specialistas atkreipė dėmesį, kad vien švietimo bei informacijos skleidimo apie narkotikų daroma žalą, poveikį sveikatai bei gyvenimo kokybei, nepakanka. Pasak jo, šią informaciją gavę asmenys neretai ja pasinaudoja tam, kad priimtų „informuotą sprendimą“ – t. y., žinodami narkotinių medžiagų poveikį nuspręstų, kurių geriau vengti, o kurias vartoti sąlyginai saugu.

„Informacijos sklaida, nors ir yra būtina, neturėtų būti vienintelė priemonė kovoti su narkotinių medžiagų vartojimu. Svarbiausia yra tinkamas aplinkos keitimas, sąlygų vartoti sumažinimas. Atlikti tyrimai parodė, kad pagrindiniai aplinkos veiksniai, skatinantys asmenį išbandyti psichotropines medžiagas naktiniame klube yra nuobodulys, prastai vėdinamos patalpos (gryno oro trūkumas), itin garsi muzika, perpildytos patalpos, poilsio zonų ir geriamo vandens neprieinamumas, nežinantys kaip elgtis klubo darbuotojai“, – sakė G.Burkhartas.

Tačiau elektroninės muzikos festivalio „Sūpynės“ organizatoriai įsitikinę, kad dėl reiškinio kalta ne vieta, bet erdvė, kurioje veikia tam tikra publika. Jų teigimu, muzikos festivaliai, priešingai nei mano daugelis, yra tobula terpė skleisti informaciją apie narkotikus ir užtikrinti svečių saugumą. 

Informacija apie narkotines medžiagas, priešingai nei mano didelė dalis visuomenės, nėra skatinimas vartoti. Pasak fstivalio organizatorių, tai žmonių apsaugojimas nuo galimai pavojingo pasirinkimo.

Portalas lrytas.lt primena, kad prieš dvejus metus būtent šio festivalio metu dėl narkotinių medžiagų perdozavimo mirė 25-erių mergina.

Straipsnį galite perskaityti čia.

Šiemet festivalyje veiks Saugi erdvė“, kurioje visą parą renginių dalyviams bus teikiama informacija apie psichoaktyviųjų medžiagų poveikį ir jų vartojimo pasekmes, lytiškai plintančias ligas, vyks diskusijos, vairavimo apsvaigus prevencija, suteikiamos konsultacijos ir profesionali psichologinė pagalba, vyks edukacinių klipų peržiūra apie pirmąją pagalbą, savo blaivumą bus galima pasitikrinti alkotesteriais“, – teigė Milda Griežytė, festivalio „Sūpynės“ atstovė.

Draudimas gyvybių neišgelbės

Pastebėta, jog sumažinus ar panaikinus šiuos veiksnius, geriau apšvietus bendras erdves, pasirūpinus, kad apsaugos darbuotojai gerai matytų publiką, darbuotojai vilkėtų lengvai atpažįstamas uniformas ir dėl to būtų lengva į juos kreiptis pagalbos blogai pasijautus ir pan., turėjo daug didesnį poveikį nei draudimai.

Pasak Jungtinės karalystės Karalienės kanclerio Philipo Kolvino, su renginių organizatoriais bei klubų savininkais reikia megzti dialogą, o ne grasinti baudomis ar uždarymu nutikus nelaimei.

„Tiek Londone, tiek LIetuvoje šiuo metu klubuose yra vykdomi policijos reidai, kurių metu siekiama išaiškinti narktokų platintojus, užregistruoti ar bausti juos vartojančius asmenis. Deja, toks baudų rašymas smarkiai mažina klubų savininkų norą bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis. 

Manau, tikslingiausia daryti slaptus reidus, kurių metu pareigūnai vilkėtų įprastais drabužiais, registruotų nusikalstamą veiklą, tendencijas. Užtraukiama baudžiamoji atsakomybė gąsdina ne tik verslininkus, bet ir lankytojus. Pastebėta, kad kai kurie jų vengia kreiptis pagalbos net ir tuomet, kai įtaria perdozavimą“, – aiškino du dešimtmečius patirtį kaupęs P.Kolvinas.

Ragino nebijoti kreiptis pagalbos

Lietuvoje neseniai buvo priimta įstatymo pataisa numatanti baudžiamąją atsakomybę už bet kokį kiekį narkotinių medžiagų. Anksčiau, priklausomai nuo kiekio, būdavo taikomi administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Sugriežtinta tvarka neliko nepastebėta – kai kurie asmenys ar padauginęs narkotinių medžiagų jaunimas vengia kviesti greitąją medicininę pagalbą bijodami, jog tokiu būdu bus patraukti į baudžiamąją atsakomybę. 

Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3-iojo PK Viešosios policijos skyriaus bendruomenės pareigūnė vyresnioji specialistė Inga Lėlienė tikino, kad pagalbos kviesti nereikėtų bijoti.

„Baudžiama yra už su savimi turimus narkotikus, ne už blogą savijautą jų pavartojus. Labai svarbu, kad sunegalavęs asmuo gautų reikiamą pagalbą, juk tai gali išgelbėti jo gyvybę. Todėl blogai pasijautus ar pamačius, kad taip jaučiasi draugas ar net ir nepažįstamas asmuo“, – ragino pareigūnė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?