„Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistės Daivos Žeimytės ir žolininkės A.Karaliūnaitės pokalbis.
- Adele, jūs žolininkė esate jau 27 metus ir sakote, kad geriausias vaistas yra maistas. Galite plačiau paaiškinti?
– Dabar, kai mes visi valgome taip sočiai, labai nutolome nuo pirmapradžio maisto, kuris pats užauga gamtoje. Žmogus labai linkęs viską perdirbti, jam reikia labai daug gaminti. Šiuolaikiniam žmogui netgi sunku suvokti, kad paprasčiausiai priėjai, nusiskynei uogą, ir tai jau yra maistas. Viskas iš gamtos. Maždaug 10 tūkst. metų žmonės užsiima žemdirbyste. Aišku, kad galėtume valgyti vien iš laukinės gamtos, būtų labai didelė egzotika, pavyzdžiui, laukines šaknis, bet tikrai jų dar yra.
- Ką lietuviui būtinai reikėtų auginti dėl sveikatos?
– Tai, ką nesunku auginti. Tikrai niekas nebesiims auginti morkų, burokėlių, nes tingės, su geliniais nagais nė viena neis ir neravės petražolių. Verčiau auginti obelis, vyšnias, slyvas.
Įdomiausia, kad buvo atliktas tyrimas, regis, Pensilvanijos universitete, ištirta 400 įvairių Šiaurės Amerikoje augančių vaisių. Pačias vertingiausias nustatė slyvas – jos naudingos kraujui, kaupia mineralus, jose yra visų B grupės, išskyrus B12, vitaminų, padeda nuo nervinimosi, streso, gerai detoksikuoja žarnyną, nekietėja viduriai, ir skonį turi – gali pasirinkti bet kokį. Nesunku ir auginti – kiekvienais metais užaugina vaisių.
Draugė grįžo iš Vokietijos, sako, visa Vokietija eina iš proto, Adele, vežk savo knygą, nes tu knygoje apie šaltieną parašei, visi ją valgo – iš gyvulių kojų, ausų virtą tikrą drebučių šaltieną. Nes mes dabar šaltieną valgome iš vištienos krūtinėlių ir želatinos.
- Kaip suprantu, jūs ne prieš mėsą?
- Baikit juokus. Kas gali Lietuvoje būti prieš mėsą?
- Yra pas mus judėjimų.
- Tegu juda, ar kas draudžia judėti? Kiek jų buvo, kiek dar bus... Ateis ir praeis.
- Kodėl jūs taip skeptiškai nusiteikusi?
- Ne skeptiškai. Kuo blogai mėsytė, sūris, uogienė? Tegu jie kalba – įrodymų neturi. Moksliškai nėra pagrįsta įrodymais, kad žmogus vegetaras bus sveikesnis ir ilgiau gyvens.
- O iš gamtos negalima gauti tų medžiagų?
- Kai kurių negalima. Gyvūnai irgi yra gamtos dalis – ir paukščiai, ir šliužai, ir šernai, kiaulės, taurai, karvės. Nėra ne gamtos žemėje.
- O visos ligos – per didelis cholesterolis, užsikimšusios kraujagyslės?
- Nevalgo mėsos, dėl to yra padidėjęs cholesterolis.
- O ne nuo mėsos būna cholesterolis? Pavyzdžiui, riebios, rūkytos?
- Tik nuo riebios mėsos ir nebus cholesterolio. Rūkytos mėsos dabar nebėra – yra mirkyta. Vėlgi galime grįžti prie to, ką mes valgome. Jei aš užsiauginau savo slyvų, tai nueinu, nusiskinu jas ir valgau. Aš žinau, kad nusiskyniau savo slyvas, kurių nepurškiau, nuo kurių vabzdžius vaikiau su ievos šakele, ir žinau, kad savo vaikams ir anūkams tokių duodu.
Tik bėda, kad mes nebepripratiname vaikų valgyti tokio gamtinio maisto. Vaikui jau yra sunku nueiti nusiskinti į daržą, paaukštintoje lysvėje savo žemuogių. Jis nori, kad būtų kas nors iš parduotuvės, pakelyje. Prieš kokius 6 metus, kai mano paauglys anūkas Naglis labai greitai augo, buvo išblyškęs, grynas miesto vaikas, mes jį vadinome vampyru – jam vien kompiuteris, sunkiai nukrapštomas nuo jo buvo.
Kai pradėjau rūpintis, ką duoti tokiam vaikui, – juk jam nepaduosi arbatos, ji gal bus neskani, man gimė idėja pagal tai, kaip planetos veikia žmogaus kūną, sukurti tam tikrų produktų. Tai kaip kosminio sodo atspindys. Pagal tai padaryta „Saulė“, Ką mes šiandien valgom? Kas gali būti gerai imunitetui? Aišku, saulė.
- Jūs atradote, ką tam vaikui, kuris sėdi prie kompiuterio, pasiūlyti?
- Taip, pasiūliau tokių uogienės pavidalo vaistažolių. Ir valgo. Bet kuris vaikas valgys. Su blynu, sūriu, ant vafliuko, su riešutais ar dar kuo nors. Pavyzdžiui, miškinių obelų vaisių minkštimas pertrinamas, išverdamas su rudu palmių cukrumi ir po to įdedama įvairių vaistažolių – tokių, kokių reikia imunitetui.
Pavyzdžiui, blindžių pumpurėliai, labai vertingi yra paprastųjų vyšnių vaisiai. Kaulavaisiai turi visas medžiagas, kad sustiprintų kaulus. Tada – agrastai, mūsų vynuogės, tik vertingesnės, turi daugiau vitamino C negu citrinos, bet mes lekiam pirkti citrinų, o agrastai nubyra. Mes tam tikru laiku surenkame uogas, paruošiam tokias tyres, jas užšaldome, pavasarį prasideda blindžių „kačiukai“, tad gaminame su jais.
- Ar galima sakyti, kad tai yra alternatyva vitaminams?
- Taip, nors čia net ne alternatyva. Kaip gali būti alternatyva gamtai? Sintetiniai vitaminai ir yra sintetiniai.
- Grįžtant prie besikeičiančios mitybos, yra tokių, kurie sako, kad niekur gamtoje nėra kitų gyvų padarų, kurie gertų kito pieną ar valgytų produktus iš jo.
- Yra, kodėl ne? Sūris yra nebe pienas, tai yra pieno pergalė prieš laiką. Tai yra grybas.
- Bet irgi ne visiems tinka. Pavyzdžiui, yra pieno laktozė, nuo kurios kai kam susuka pilvą.
- Baikite juokus. Susuka pilvą gal ne nuo laktozės, o nuo tų chemikalų, kurie yra blogai pamelžtame piene. Nelyginkime vieno pieno su kitu. Sakė, anglai siaubia lietuvių parduotuves, jie nebenori valgyti savo nuodo.
- Kaip gaminate savo sūrį?
- Su šliužų fermentu, veršiuko skrandžio fermentu – sutrauktas ir brandintas 50 dienų, ir viskas. Tada užsikrečia grybeliu – juk pasaulį valdo grybai. Jei nepagausi gero grybelio, nieko neišeis.
- 50 dienų brandintas, o kiek dar jį galima vartoti?
- Amžinai. Paliks kaip gintaras – sukietės, ir viskas. Užaugo grybelis, jis pagamino peniciliną, ir viskas. Blogos bakterijos žuvo, liko gerosios.
- Ar yra ne tik maistinė, bet ir kitokia tokio sūrio vertė?
- Taip. Mums reikia vitamino D, kurį gauname iš pieno – visaverčius baltymus, nepamainomas aminorūgštis, gama, beta globuliną, jei karvė yra ganoma laukuose be jokių chemikalų, prievartos, kad duotų pieno 30 litrų kasdien.
- Ar jį galima vartoti visiems? Esu girdėjusi, kad besilaukiančioms moterims nepatariama vartoti pelėsinio sūrio.
- Visiems. Baikite juokus, kaip jos nuo to pelėsio apsisaugos? Kaip gali gamta kenkti žmogui, jei žmogus yra gamtos dalis?
- Žmonės dabar plaka įvairius kokteilius, bet esu girdėjusi nuomonių, kad negerai, kai primaišo visko, nes susidaro įvairiausi junginiai.
- Negerai. Ir nereikia jų. Argi kas kada nors plakė kokteilius?
- O kiek žmogui reikia žalumynų per dieną?
- Kiek nori, tiek ir reikia. Šiandien noriu, suvalgysiu tris obuolius. Rytoj – 8 slyvas, o poryt prisikirsiu braškių ir gulėsiu ant šono. Mes save labai mėgstame įsprausti į rėmus, mėgstame gaminti ir kad mus mokytų. Dabar atsirado „koučingistai“, kurie išmoksta, kaip žmogaus psichiką valdyti, paims puikiausią dalyką ir pradės apie jį pasakoti tik blogus dalykus. Sakys: negraži spalva, nemalonus kvapas, ir dauguma tuo patikės.
- Dabar yra augalų žydėjimo metas. Ko reikėtų dabar prisirinkti, ką turėti namų vaistinėlėje?
- Pirmiausia reikėtų atsisėsti ir ramiai pagalvoti. Visuomet reikėtų viską pradėti nuo plano.
- O jei nieko nežinau, neišmanau apie vaistažoles?
- Ir nereikia nieko žinoti. Informacijos dabar nereikia nešiotis, nereikia slaptų knygų, lotynų kalbos mokytis. Jeigu turėsi tikslą, dėl ko tu eini, tikrai nematysi žolės. Man yra tiek metų, kad man dažnai sutinsta dantenos, aš sergu, tarkim, parodontoze, sinusitu ir skauda akis. Tada užeinukur nors pasižiūrėti, kokie augalai rekomenduojami sveikatai stiprinti.
Pasiskaitau, pasižiūriu, susirašau raštelį – 6–7 svarbiausius augalus. Tada reikia susirinkti tinkamą kiekį. Visada reikia atsiminti, kad kai augalas sudžius, jo bus tik 30 proc. O jei stiebus reikės išmesti, liks dar mažiau, tik 5 proc. Turėsi nubraukti lapukus nuo stiebelių, nes stiebelis nėra vaistinė žaliava.
Tada geriausia sudėti nedidelėm puokštelėm, suvynioti į švarų popierių, nestipriai surišti ir kur nors pakabinti. Vaikščios oras, bus apsaugota nuo dulkių, saulės šviesos. Jei namuose turite džiovyklėlę, galima joje pasidžiovinti, bet reikia atsiminti, kad, pavyzdžiui, nuo kaulų retėjimo jų reikės visiems metams: 365 dienos – 365 porcijoskokio nors mišinio ar vieno augalo. Padauginkite po 5 gramus ir gausite 3–4 kg žalios žaliavos vienam žmogui. Kai ją sutvarkysite, jums liks 5–6 gramai augalo dienai.
- Viena didžiausių lietuvių problemų yra aukštas kraujospūdis. Ką patartumėte tokiems žmonėms?
- Gudobelės, ir dabar. Šiandien sužinojau, kad mano aukštas kraujospūdis, einu prie gudobelės ir sakau: „Miela gudobele, gerai, kad tave radau, ačiū Dievui, kad čia augi“, ir skinu tai, kas yra ant gudobelės. Ar tai būtų žalios uogos, žali lapai, ar pavasarį, gegužės mėnesį žiedai, ar rudenį raudonos uogos, ar žiemą plikos, nuogos šakelės.
Skinu 10–12 cm nuo viršūnės gudobelės šakeles – tai yra mano vaistas. Man jų reikia 12 kg žalių – bus du pilni kibirai metams. Susidžiovinu, pasismulkinu rankele, pakarpau su žirklelėmis, užsiplikau ir geriu. 2–3 šaukštus užsipilu su puse litro stipresnio ugninio vandenėlio ir turiu lašiukų. Jei važiuosiu į kelionę ir negalėsiu arbatų plikytis, turiu savo mikstūrėlę, lašiukų – jų įsipilu į buteliuką ir geriu po arbatinį šaukštelį.
- Taip pat lietuviams aktualus dalykas – stresas, nerimas.
- Stresas ir nerimas yra šiuolaikinių žmonių rykštė, jau vaikai yra isterikai, stresuojantys. Iš augalų, kuriuos būtų lengviausia rasti ir lengvai atpažinti, yra apyniai. Jų spurgai neskanūs, nemalonūs, bet galima įsidėti į pagalvėlę.
Šiaip apynių visas augalas tinka, tik reikia tinkamu laiku surinkti, kol iš spurgų neišbyrėjusios žiedadulkės. Seni spurgai jau netiks. Reikia žiūrėti, kai jie žali, gražūs, ne visai prasiskleidę, ir jų prisirinkti du kibirus. Prisikemšu pagalvėlę, kurią turiu lovoj, turiu kokį maišelį gražų.
- Miegoti ant jos?
- Pakvėpuosi, ir viskas, nereikia net miegoti ant jos. Tada plikausi arbatą. Labai dažnai mūsų stresai yra susiję su kepenimis. Senoji medicina nervus visą laiką vadindavo kepenų liga. Sakydavo, geltonas, pageltęs, pažaliavęs nuo pykčio. Kadangi apyniai turi daug karčiųjų medžiagų, jie pagerina ir virškinimą, atpalaiduoja tulžies latakus ir išsivalo kepenys, geriau veikia virškinimas. Prisivalgo nakčiai lašinukų ir miega ramiai.
- O mūsų amžiaus maru vadinama liga – vėžys?
- Aš net išgarsėjusi esu su savo ugniažolių raugu, kuris yra imuniteto reguliatorius. Tą raugą per tiek metų esu tikrai ištobulinusi. Kai žmonės suserga vėžiu, jie mano, kad viskas, man vėžys, kitomis ligomis jau nesirgsiu, ir apleidžia kitas ligas. O serga ir žvyneline, ir kitomis autoimuninėmis ligomis, ypač sąnarių uždegimais, netgi vilklige. Yra įvairios lydimosios ligos, net išsėtinė sklerozė, kurios yra būtent dėl to, kad žmogaus imunitetas yra pakertamas.
Arba jis yra nuslopintas, arba nesusitvarko ir pats pradeda naikinti organizmą. Ugniažolės yra stebuklingi augalai, kurie turi tris labai svarbias sudedamąsias medžiagas – chelidonino, kuris yra citostatikas, neleidžia keistis ląstelėje mitochondrijų informacijai. Antra, yra opiatų – jie šiek tiek ramina. Jos buvo labai ištyrinėtos Pirmojo pasaulinio karo metu kaip nuskausminamoji priemonė. Bet kadangi šiuose augaluose nepakako opiatų, buvo pasilikta prie aguonų ir atsisakyta juos toliau tyrinėti.
Bet tyrimų rezultatai išliko. Kitas dalykas: jos turi laisvos geležies, be deguonies. Ta geležis yra labai gerai pasisavinama, todėl kraujas visą laiką papildomas geležimi. Dėl to jų negalima plakti, kad geležis neprisijungtų deguonies, nes patamsės. Ugniažolių negalima per daug džiovinti, su jomis turi mokėti elgtis. Mes šaldome, o norint išlaikyti geležį ant viršaus reikia užpilti aliejaus, kad nesijungtų su oru.
- Adele, jūs – ne tik žolininkė, bet ir kaip ragana prisistatote. Sakėte, žinote kažkokį burtą su paparčiais turtams pagausinti?
- Turite pinigų, monetų? Duokit. Tik su svetimais pinigais. Ateinu prie paparčio, sakau: „Žinai, šiemet labai norėčiau nupirkti vaikui dviratį, įsigyti brangią knygą, labai būtų gerai, kad galėčiau išvykti į kelionę. Paparti, niekad nežiūrėsiu į vyro piniginę.
Dar, papartėli, žinok, kad noriu naujų batelių, reikėtų drabužinę visą papildyti naujais drabužiais, nes planuoju sulieknėti. Ir kad visiems šiems dalykams turėčiau pinigėlių. Būk geras, papartėli, išpildyk mano prašymą, taip kaip miške paslaptis, taip mano prašymas telieka paslaptis, niekas nematė, negirdėjo ir aš, papartėli, šiuos pinigėlius po tavim užkasu." Ir paliekame.
Turnys pirmą kartą publikuotas 2017 metų liepos 19 dieną.
