– Bitės įgėlimas nėra malonus, ypač po žiemos laikotarpio, kai organizmas jau atpratęs nuo nuodų, nes bitininkaudamas bitininkas, norėdamas arba nenorėdamas, vis gauna bičių „pasveikinimą“. Tai nėra malonus pojūtis, bet jei prie to pripranti, įgėlimas nebūna toks jau skausmingas. Mes juokaujame – eini į pasimatymą su bitėmis, tai galvok, kad gausi bučinį nuo panelės. Ne įgels – o pabučiuos. Tada bus maloniau.
– Ką daro bičių nuodai?
– Bičių nuodai per nervų sistemą slenka iki smegenų ir stimuliuoja snaudžiančius arba miegančius smegenų centrus.
– Ką tai reiškia?
– Kiekvienas sodininkas žino, kad jei medžio šakos nenupjausi, neataugs pumpurai. Šaka auga auga, nupjovei šaką – žiūrėk, snaudžiantys pumpurai greitai pradeda skleistis ir ataugina mažas šakeles.
– O kaip tai susiję su žmogaus organizmu?
– Tokių snaudžiančių centrų yra ir mūsų smegenyse. Esant susirgimui, negalavimui, į šią organizmo vietą elektriniais impulsais siunčiamas signalas iš smegenų. Bet kadangi per kiek laiko signalo perdavimo sistema sulėtėja arba nusilpsta, į smegenis patekę nuodai pradeda stimuliuoti tuos snaudžiančius, miegančius centrus, o tada jie vėl pradeda siųsti signalus į skaudamą arba pažeistą vietą.
– Taigi kokia nuodų nauda?
– Nuodai stimuliuoja organizmo atsinaujinimą, todėl reikia jų pavartoti. Tik, žinoma, įgėlimas turi būti ne į veidą ar galvą. Geriausia – į sėdmenis. Procedūra nėra maloni, bet verta dėmesio. Pavyzdžiui, geriausi vaistai nuo radikulito – būtent bičių įgėlimas. Tai darau ir sau, ir kaimynai paprašo. Bitę galima paimti ir žiemą – įdedi į stiklainiuką, nuveži į miestą ir panaudoji.
Yra ir gydymas bičių nuodais, bet čia reikia mediko priežiūros, nes žmogus gali būti alergiškas. Tada vasarą, būnant gamtoje, alergiškiems žmonėms reikia turėti vaistų. Mes, bitininkai, visada jų turime.
