Visų pirma, svarbu atkreipti dėmesį, jog cholesterolis yra reikalingas mūsų organizmui, tačiau teigiamus procesus užtikrina tik didelio tankio lipoproteinai. Tuo tarpu mažo tankio lipoproteinai, arba kitaip – blogasis cholesterolis, skatina įvairias kraujagyslių ligas, tarp kurių yra aterosklerozė, senatvinė silpnaprotystė ir kitos lėtinės ligos. Kai šios medžiagos mūsų organizme yra per daug, ji pradeda kauptis ant kraujagyslių sienelių, o šios praranda elastingumą, pradeda siaurėti ir dėl to sutrinka įprastinis kraujotakos darbas.
Jo didėjimą gali lemti daugybė veiksnių: paveldimumas, prastas maisto racionas, antsvorio problemos, sėdimas darbas ir nedidelis fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, o taip pat – įvairios kepenų, skydliaukės, inkstų ligos ar tiesiog sutrikusi cholesterolio pašalinimo funkcija. Praktiškai nei vienas nėra apsaugotas nuo šios diagnozės, tačiau kuo anksčiau bus nustatytas jo padidėjimas, tuo didesnė tikimybė, jog pavyks išvengti rimtesnių ligų išsivystymo.
Per didelis cholesterolio kiekis dažniausiai mažinimas pakeitus įprastą gyvenimo būdą. Ypač šiuo atveju svarbi yra mityba, kadangi būtent netaisyklingai maitinantis ir susidaro cholesterolio perteklius. Speciali, mažiau riebalų turinti diena padės atstatyti šį rodiklį, o atsisakius žalingų įpročių ar pradėjus aktyviai judėti, ateityje šios problemos turėtų pavykti išvengti.
Svaigstanti galva – nebūtinai aterosklerozės požymis. Šis simptomas gali atsirasti dėl kaklo kraujagyslių (miego ir slankstelinių) patologijos, taip pat stuburo problemų.
Svaigsta galva, užeina silpnumo priepuolis, mėto į šalis, pykina, kartais atsiranda vėmimo priepuoliai, tirpsta lūpos ir liežuvio galiukas, spengia ausyse, dvejinasi akyse. Tai rodo galvos smegenų kraujotakos sutrikimą.
Rankų šalimas, tirpimas, skausmas dirbant – pasitikrinkite rankų kraujagysles.
Kraujagyslių ligos dažniausiai neišsivysto per vieną dieną, tačiau iš anksto jas pastebėti itin sunku. Tik tuomet, kai pasirodo pirmieji nerimą keliantys simptomai, sunerimstame ir pradedame ieškoti jų atsiradimo priežasčių.
Dažnas iš mūsų pasiskundžia, jog svaigsta galva, tačiau tai ne visuomet pranašauja blogiausią prognozę. Šis simptomas gali pasireikšti ir dėl kitų priežasčių – nuovargio, streso, miego trūkumo ar kitų su mūsų gyvenimo būdu susijusių aspektų. Vis dėl to, jeigu galvos svaigimas trunka neįprastai ilgai, o taip pat nuolat kamuoja sunkumo jausmas, greičiau nei įprastai pavargstama, skundžiamasi suprastėjusia atmintimi, gali būti, jog aterosklerozė paveikė galvos ar kaklo arterijas. Abejones tokiu atveju išsklaidyti padės kraujagyslių chirurgo konsultacija.
Aterosklerozė gali paveikti ir kitas mūsų kraujagysles: širdies (tuomet galimi krūtinės skausmo priepuoliai, ritmo sutrikimai), galūnių, vidaus organų, o taip pat – dubens ir kojų arterijas. Kalbant apie pažeistas galvos ir kaklo arterijas, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog kai kurie išvardinti simptomai gali ilgą laiką nepasireikšti, kadangi pažeistų kraujagyslių funkcijas kurį laiką gali atlikti kitos smegenyse esančios atšakos.
Laikui nepastebėjus šios ligos, galimos itin rimtos komplikacijos ir kiti sveikatai pavojingi sutrikimai, todėl net ir tuomet, kai atrodo, jog galva svaigsta be priežasties, vertėtų išsitirti savo sveikatos būklę.
Vis dėl to, jeigu jau pradėjo vystytis kraujagyslių ligos, teks pasirūpinti ir atitinkamu gydymu. Kiekviena situacija yra individuali, tad nepamirškite reguliariai pasitikrinti cholesterolio kiekio kraujyje. Tai galite padaryti ir „Medicinos klinikoje 1005”. Čia dirbantis kraujagyslių chirurgas Vilniuje, gydytoja Ilona Taluntienė, informuos Jus apie sveikatos būklę, paskirs tinkamiausius gydymo metodus ir atsakys į visus rūpimus klausimus.
