Vilnietę G.Jonaitytę dažnai susiranda žmonės, kuriuos vargina prastas virškinimas, lėtinės ligos ar tokios problemos kaip lūžinėjantys nagai ar svaigstanti galva.
Taip pat tie, kurie nori numesti svorio.
„Esu prieš dietas. Maitinkitės natūraliu maistu, klausykite organizmo, ir jis pats išsivalys. Esu lėto gyvenimo šalininkė. Man patinka kurti ir gaminti.
Neseniai net pradėjau teikti tokią paslaugą – pasikviečia mane šeima į namus ir mes kartu mokomės gaminti sveiką maistą, bendraujame, išsirenkame produktus“, – sakė G.Jonaitytė, lektorė, sveikos gyvensenos propaguotoja, akredituota (T.C.Campbell „Nutritional Studies Center“, Stanfordo universitetas, „Child Nutrition and Cooking“, JAV) sveikos mitybos ekspertė.
Pastaruoju metu ji dažnai sulaukia klausimų iš visai gyvulinio maisto nevartojančių veganų, ar jie suvartoja pakankamai baltymų. O ji jiems iškart kelia prieštaringą klausimą: ar tik jie ne per daug suvartoja baltymų?
Mat šių metų balandį kompanijos „Nielsen“ atliktų tyrimų duomenimis, visame pasaulyje moterys kasdien suvartoja 34,3 procento daugiau baltymų, negu joms reikia, o vyrai – net 45 procentais daugiau.
– Kaip apskaičiuoti, kiek žmogui reikia baltymų?
– Vienam reikia vienokio kiekio baltymų, kitam – kitokio. Mat kiekvieno mūsų sausoji raumenų masė skirtinga ir organizmas geba pasisavinti skirtingą baltymų kiekį.
Dabar rašoma ne konkretus skaičius, o ribos.
Tai lemia amžius, gyvenimo būdas, aktyvumas, svoris. Pavyzdžiui, nesportuojančiai moteriai per dieną reikėtų 0,75–1,2 gramo baltymų, vyrui – nuo 1,2 iki 2 gramų baltymų vienam kūno masės kilogramui.
Sportuojantiems žmonėms prie šių normų reikėtų pridėti 30–40 procentų. Ir dar prie to skaičiaus pridėti 10 procentų, jei žmogus yra veganas.
Beje, lapuose taip pat yra daug baltymų. Pavyzdžiui, lapiniuose kopūstuose yra daugiau baltymų negu karvių piene. Bet svarbu, kiek jų yra pasisavinama.
Lapas yra skaidulinė medžiaga, sudaryta iš smulkių ląstelių. Ne kiekvieno organizmas geba suskaidyti jas ir pasisavinti. Reikia tam tikrų fermentų.
– Kas nutinka, kai organizme nėra fermentų? Ir kaip jų gauti?
– Neretai žaliavalgiais ar veganais tapę ir pradėję valgyti daug žalio maisto žmonės ima skųstis, kad jiems pučia pilvą, darosi bloga. Tai nutinka todėl, kad organizme yra per daug blogųjų bakterijų, o nėra reikalingų fermentų.
Fermentų dažniausiai organizme sumažėja tada, kai išsivysto disbakteriozė. Ją turi apie 90 procentų žmonių. Fermentų galima gauti iš natūralių produktų.
Tačiau pirmiausia reikia susitvarkyti virškinimo traktą natūraliu maistu, pagerinant mitybą maistinėmis skaidulomis, natūraliai raugintais produktais. Reikia kuo labiau vengti apdoroto maisto. Bet svarbiausia atsisakyti viso rafinuoto cukraus, baltų miltų.
Tai yra pagrindinis šaltinis atsirasti blogosioms bakterijoms. Ir kol mes nesutvarkysime virškinamojo trakto, fermentai netaps aktyvūs.
Dažnai žmonės įpranta ir nekreipia dėmesio, kad jiems pučia pilvą.
Bet tai nėra normalu. Kai kurie jau yra susitaikę, esą jiems pučia nuo obuolių, kopūstų ar ankštinių daržovių.
Jei žvelgsime giliau, jiems ne nuo šių produktų pučia pilvą, o dėl to, kad organizme nėra gerųjų bakterijų – yra tik blogosios. Jos sukelia puvimą, kaupiasi dujos, jaučiamas diskomfortas.
Noriu, kad žmogus gautų naujausią mokslu pagrįstą informaciją. Nekalbu to, ko nežinau, ko nesu pasitvirtinusi ar išbandžiusi pati.
– Pagal kokią mitybos kryptį jūs pati gyvenate?
– Esu daug ką išbandžiusi. Ilgai buvau žaliavalgė, išbandžiau vegetarizmą, veganizmą. Dabar iš savo patirties galiu pasakyti, kad kiekviena mitybos teorija turi ir pliusų, ir minusų.
Nėra konkrečios mitybos krypties, kuri būtų stebuklinga. Kiekvienas žmogus pats turi išbandyti ir suprasti, kas jam tinka ar netinka.
Mano organizmas yra jautrus. Aš negaliu valgyti maisto iš prekybos centrų. Juose beveik nesilankau, nes dauguma produktų ten yra apdoroti. Kai jų paragauju, mano organizmas streikuoja: vemiu arba laisvina vidurius.
Mano gyvenimo tikslas – kasdien atsikelti su energija, kurią galėčiau skleisti kitiems, įkvėpti kitus pozityviems pokyčiams ir jaustis puikiai. Aš žinau, ko mano organizmui nereikia, ko reikia, – atradau sau tinkančią mitybos rūšių mišinį.
Namuose neturiu keptuvės, nekepu joje maisto, nes plutelėje formuojasi organizmui žalingos medžiagos. Gaminu orkaitėje, nes čia kitoks karščio pasiskirstymas. Netgi blynus kepu orkaitėje ant sviestinio popieriaus.
Nevartoju cukraus, kvietinių miltų, konservuotų produktų, jau kurį laiką negeriu kavos, septynerius metus nevartoju alkoholio. Tačiau jei nuvažiuoju kur nors į Prancūziją, neatsisakau skrupulingai prancūzo paruoštos kavos. Nors nevartoju karvių pieno, galiu kartais paragauti natūralaus, šviežio ožkų sūrio gabalėlį.
– Tai paslaptis slypi tame, kad reikia atrasti tai, kas labiausiai tinka, bet viską valgyti su saiku?
– Svarbiausia – neįsprausti savęs į griežtus rėmus, nes jie gali užspausti. Esu nuo maisto neatsikėlusi iš lovos, taip pat esu skraidžiusi padebesiais.
Aš stebiu savo organizmą ir rekomenduoju tai daryti visiems. Kai žmogus neapsiriboja jokiais rėmais ir skaičiais, labai išlaisvėja mąstymas.
Tada ir virtuvėje jis jaučiasi puikiai. Pasidaro sau šventę iš paprastų dalykų. Juk gurmanišku riešuto dydžio patiekalu lėkštėje tikrai nepasisotinsi.
Maisto turi būti užtektinai, jis turi būti paprastas, kokybiškas ir daugiausia vietinis. Lietuvoje mes išauginame puikius produktus ir turime galimybę gauti visaverčius baltymus.
– Tai gyvulinės kilmės baltymai nėra vieninteliai visaverčiai?
– Šis požiūris senas. Jei baltymuose nėra visų įmanomų aminorūgščių, esą jie yra nevisaverčiai. Galiu tai paneigti.
Tiek gyvulinės kilmės, tiek augalinės kilmės baltymai yra visaverčiai. Tik vienų reikia daugiau, o kitų – mažiau. Priklauso nuo baltymų kokybės ir pasisavinimo. Ir kiek grynų baltymų lieka organizme.
Jūs galite valgyti labai daug baltymų, bet organizmas yra labai protinga sistema – pasiima tiek, kiek reikia.
Pasaulinė tendencija rodo, kad, pavyzdžiui, žirnių, kanapių ir sojų baltymų populiarumas gerokai auga. Tai rodo, kad jie kaip baltymai yra labai vertingi.
Patariu žmogui pačiam atsirinkti, kokius baltymus jam vartoti, ir protingai pasirinkti jų kiekį pasitariant su specialistu, taip pat klausyti savo organizmo.
Sportuojantys žmonės linkę vartoti itin daug papildomų baltymų, gaunamų ne su maistu. Jie gali padaryti sau meškos paslaugą.
Mat tie baltymai, kurių jų organizmas nepasisavina, veikia jo nenaudai.
– Kas atsitinka, kai žmogus vartoja per daug baltymų?
– Amerikiečių biochemikas Thomas Colinas Campbelas, kurio mitybos programą esu pabaigusi, teigė, kad vienintelės maisto medžiagos – baltymų – perteklius organizme pūva.
Nereikalingi angliavandeniai virs riebalais, o baltymai labai sunkiai pasišalina iš organizmo ir pūva, taip kaupiasi žalingi toksinai, apsunkinama inkstų, kepenų veikla, sutrinka šalinimo procesai organizme.
Mokslininkai pastaruoju metu intensyviai tiria baltymų pertekliaus įtaką sergamumui lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip vėžys, kuris yra nereikalingų ląstelių sankaupa arba, kitaip tariant, ląstelių metabolizmo sutrikimas dėl netinkamos mitybos.
