Laimutė Butkevičienė: „K. Dineikos sveikatingumo parke sportuokime bet kokiu oru“

Druskininkai patrauklūs ne tik kurorto ir sveikatinimo paslaugomis, bet ir galimybėmis, kuriomis verta pasinaudoti, įgyvendinant sveikatinimo, sporto ir sveikos gyvensenos iniciatyvas. Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centre AQUA, Druskininkų gydykloje gydomojo masažo specialiste dirbanti Laima Butkevičienė džiaugiasi, turėdama galimybių derinti šį darbą su savanoriškomis sveikatinimo iniciatyvomis. L. Butkevičienės veikla K. Dineikos sveikatingumo parke glaudžiai siejasi su Karolio Dineikos, buvusio tuomečio Druskininkų gydomosios fizinės kultūros ir klimato terapijos parko įkūrėjo, idėjomis.

 Sportas bet kokiu oru turi ypatingos naudos sveikatai.<br> Laikraščio „Mano Druskininkai“ nuotr.
 Sportas bet kokiu oru turi ypatingos naudos sveikatai.<br> Laikraščio „Mano Druskininkai“ nuotr.
 Sportas bet kokiu oru turi ypatingos naudos sveikatai.<br> Laikraščio „Mano Druskininkai“ nuotr.
 Sportas bet kokiu oru turi ypatingos naudos sveikatai.<br> Laikraščio „Mano Druskininkai“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jan 19, 2018, 12:23 PM

Daugelis druskininkiečių pažįsta L. Butkevičienę ne tik kaip sveikuolę, bet ir kaip sveikatinimo iniciatyvų K. Dineikos sveikatingumo parke puoselėtoją pagal projektus „Judėk pats ir išjudink savo miestą“, „Judėk linksmai“.

„Džiaugiuosi, kad turiu galimybę puoselėti K. Dineikos idėjas – esu dėkinga Gydyklos administracijai, kad galiu derinti mėgiamą darbą gydyklose ir savanorišką veiklą parke su aktyviais senjorais. Esu dėkinga visiems, kurie vysto ir propaguoja K. Dineikos parke sveikatinimo idėjas, iniciatyviam sveikos gyvensenos idėjų skleidėjui Jonui Burokui ir kitiems entuziastams.

Dėl pastaruoju metu aktyviai plėtojamų veiklų, K. Dineikos sveikatingumo parku domisi sveikos gyvensenos entuziastai iš Italijos, Prancūzijos, Ispanijos, Lenkijos, Ukrainos, Izraelio, Jungtinių Amerikos valstijų. O rugsėjį, kai Druskininkuose viešėjo vokiečių fotomenininkė Julia Baier, man teko dalyvauti fotosesijoje – demonstravau fizinio aktyvumo pratimus po kaskadomis K. Dineikos sveikatingumo parke. Ši fotomenininkė keliauja po įvairias pasaulio vietas, kuriose tiria žmogaus ir vandens santykį, o jį dokumentuodama papildo ilgalaikio projekto „Vandens svarba“.

Jos kūryba pristatoma įvairiuose tarptautiniuose pleneruose, todėl tikimasi, kad jos sukurtos nuotraukos taip pat pasitarnaus Druskininkų ir K. Dineikos sveikatingumo parko populiarinimui. Prieš metus pradėjau vykdyti ir individualią, fizinės gerovės užtikrinimo, veiklą, vedu mokamus užsiėmimus. Daug patirties pasisėmiau ir įvairiose, su sveika gyvensena susijusiose tarptautinėse stažuotėse Ispanijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Izraelyje. Tikiuosi, kad įgytas žinias turėsiu galimybę bendruomenei perteikti ir paskaitų, kurias planuoju rengti, metu.“

Prieš šešerius metus iš Alytaus į Druskininkus persikėlusi L. Butkevičienė jau pelnė ne tik gerus masažo lankytojų atsiliepimus, bet ir įtvirtino save, kaip sveikatinimo, sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo, saviugdos trenerę. Kodėl alytiškė pasirinko gyvenimą ir darbą Druskininkuose? „Čia yra mano giminės šaknys: Grūte išlikę senelių namai, sodyba, kurioje leisdavau vaikystės vasaras ir grįždavau namo, kaip iš geriausio kurorto. Druskininkus pasirinkau, nes šiame mieste mačiau perspektyvą savo, kaip fizinio aktyvumo trenerės veiklai, tobulėjimui.

Druskininkuose radau ne tik trokštamos saviraiškos ir veiklos terpę, bet ir tinkamas sąlygas bei aplinką, atitinkančias ir mano vaikų – Augusto, Atėnės, Adrijaus – poreikius. Tad lūkesčiai, su kuriais siejau Druskininkus, išsipildė.“

– Turite finansų vadybininkės išsilavinimą, bet neseniai pradėjote studijuoti sporto trenerės specialybę. Kas paskatino keisti veiklos sritį?

– Sveika gyvensena domėjausi nuo paauglystės, juolab, kad sveiko gyvenimo nuostatos dar iš vaikystės buvo diegiamos man ir šeimoje. Tėtis buvo aktyvus sportininkas, žaidė futbolo rinktinėje, mėgo ledo ritulį. Gyvenome prie Dailidės ežerėlio, kuriame ir grūdindavomės, maudydavomės kone iki pirmųjų šalnų. Beje, tėtis turėjo daugumą K. Dineikos knygų, jas labai vertino, skaitė, vadovavosi jomis, pats ruošdamasis treniruotėms. Tomis knygomis domėjausi ir aš: „Gydomoji fizinė kultūra“ (1961 m.), „Moters grožis. Sveikata“ (1975 m.) ir kitomis.

O kai pati tapau mama, labai rūpinausi, kad visi mano vaikai augtų sveiki. Pati darydavau jiems masažus, mankštindavau ant didelių gimnastikos kamuolių, grūdinau – atlikdavau aptrynimus rankšluosčiu po džiakuzi procedūrų. Daug skaitydavau motinos ir vaiko vadovų, kitą šios srities literatūrą. Savo žiniomis esu pasidalinusi ir viename iš žurnalų, skirtų mamoms, kuriame 2010-ųjų gruodį buvo publikuotas straipsnis „Kitoks gimdymo būdas“, parengtas kartu su Kauno medicinos universiteto dr. Tomu Biržiečiu.

Džiaugiuosi, kad rekonstruotame K. Dineikos sveikatingumo parke šiandien galiu užsiimti savo mėgiama sveikatinimo veikla. Noriu šioje srityje tobulėti, todėl šiemet įstojau į Lietuvos edukologijos universitetą, Sporto ir sveikatos fakultetą. Sieksiu įgyti sporto trenerės specialybę.

– Kuo Jums patrauklios psichofizinės treniruotės pagrindus sukūrusio Karolio Dineikos idėjos, metodika?

– Vienas iš pagrindinių K. Dineikos metodikos bruožų yra tas, kad jo pratimai tinka visiems, nes yra suskirstyti pagal tam tikrus, trijų rūšių fizinių krūvių tipus, o fizinė kultūra yra derinama su kitais gydymo būdais. K. Dineikos filosofija akcentuoja ypatingą žmogaus ir gamtos sąlyčio reikšmę sveikatai. Dabar daugelis, gyvendami „asfalto džiunglėse“, jaučiame potraukį natūraliai gamtai, pasiilgstame buvimo gamtoje ir jaučiame, kaip gamta mus atgaivina, gydo ar sustiprina. K. Dineikos pratimai yra paprasti ir prieinami visiems – tai tarsi elementorius, kuris pereina iš kartos į kartą, o pastaruoju metu yra vis aktualesnis.

– Kaip manote, kodėl?

– Toks laikmetis, kai, daugelis iš mūsų, skubėdami, įnikę į darbus, patiriame emocinę, psichologinę įtampą. Šiuolaikinio žmogaus gyvenimas pernelyg stipriai stimuliuoja už mąstymą ir problemų sprendimą atsakingą smegenų dalį, vadinamąją prefrontalinę žievę. Kai ji perkraunama, daugelis neretai jaučiamės taip, lyg viską matytume pro rūką. O gryname ore, gamtoje prefrontalinė smegenų dalis gali pailsėti. Gamta, miškas, parkai padeda visavertiškai, džiaugsmingai išgyventi žmogui dabarties momentą.

Nebūtinai sportuoti: vien jau tiesiog buvimas gamtoje padeda normalizuotis mūsų smegenų struktūroms, sumažinti juntamą stresą. Būdami gamtoje, pavyzdžiui, galime panardinti žvilgsnį į medžio lapiją ir keletą minučių joje „maudytis“, žvilgsniu atskirti šakas nuo kamieno, lapus nuo šakelės. Šis dvasinę, psichologinę atgaivą teikiantis pratimas gali praversti, priimant gyvenimiškus sprendimus, nes padeda įžvelgti ne tik „kliūtis“ – šakeles, lapus, bet ir paleisti žvilgsnį į tolį, – pamatyti „perspektyvą“.

– Kodėl gryname ore naudinga sportuoti bet kokiu oru?

– Sportuoti gryname ore daug kas nesiryžta dėl žinių stokos. Nepatartina sportuoti žmonėms, kurie turi sveikatos sutrikimų, – kraujotakos ar kvėpavimo takų ligų. Rekomenduojama pasitarti su savo gydytoju. Jeigu žmogus nebuvo fiziškai aktyvus, pradėti sportuoti lauke, esant itin žemai temperatūrai, nepatartina. O užsigrūdinusieji gali sportuoti šaltu metų laiku, kai lauke 10 ar net 15 laipsnių šalčio. Beje, šaltuoju metų laiku medžiuose būna išlikę daugiau fitocitų, naudingų žmogaus organizmui. Šaltuoju metu reikėtų ryšėti šaliką; mūvėti kepurę, kumštines pirštines, naudoti riebius kremus ar vazeliną, kad nebūtų nušalimų.

Pridursiu, kad medvilninis audinys, suprakaitavus, lieka šlapias ir drėgnas, neišgarina prakaito, todėl rekomenduoju vilkėti polipropileno drabužius, kurie sugeria prakaitą, nelaiko drėgmės, yra neperšlampami ir neperpučiami, ir svarbiausia, nevaržo judesių. Esant žemai temperatūrai reikėtų kvėpuoti pro nosį, o ne pro burną. Vis dėlto reikėtų atminti, kad mišri mankšta šaltuoju metų laiku padidina tikimybę peršalti, todėl, pavyzdžiui, keletos minučių bėgimas ir po jo sekantis ėjimas turėtų būti tolygaus krūvio.

Kūnas žmogui yra it apsaugantis vokas, todėl kiekvienas privalome juo rūpintis. Ilgų valandų prie automobilio vairo, rašomojo stalo „kaina“ – ydinga laikysena. Kai laikysena netaisyklinga, netinkamai išsidėsto ir ją formuojantys kaulai, raumenys, o sąnariams ir raiščiams tenka kur kas didesnis krūvis. Netinkama laikysena ilgainiui keičia ir vidaus organų padėtį, galiausiai gali turėti įtakos net jų funkcijoms. Ydingą laikyseną formuoja, pavyzdžiui, ir tarp peties ir kaklo nuolat, darbo dienos metu, „įspraustas“ mobilusis telefonas ir atlenkti riešai; įtempta plaštaka, „kietai“ suėmus kompiuterio pelę.

Daugelio, dirbančiųjų kompiuteriais, žmonių pečiai sulenkti, galva palenkta į priekį, krūtinė įdubusi, viršutinė nugaros dalis išgaubta, apatinė – išlinkusi, uodegikauliui tenka visas kūno svoris. Ima kamuoti skausmai, galiausiai tam tikros ligos. Todėl primenu, kad ir laikysenai formuojantis, ir skeletui traukiantis, kuo dažniau turime pasitempti, tam yra skirti vadinamieji tempimo pratimai.

Pradėjus sportuoti gryname ore, miegas taps gilesnis, sustiprinsite širdį, pagerės kraujotaka, medžiagų apykaita. Sportuojant gryname ore mažesnė tikimybė, kad dėl fizinio krūvio padidės kraujospūdis: medžiai sulaiko drėgmę ir suteikia vėsą.

Reguliarūs pratimai gryname ore sumažina didelio cholesterolio lygio, debeto, insulto riziką, kai kurių vėžinių susirgimų riziką. Gryname ore, ypač miške, pasportavus, endorfinų koncentracija organizme gali būti net 5 kartus didesnė nei sportuojant uždaroje patalpoje. Ne veltui jie dar vadinami džiaugsmo arba laimės hormonais: juk nuotaika priklauso ir nuo besigaminančių organizme endorfinų kiekio. Norint, kad pagerėtų nuotaika, reikia organizmui sudaryti sąlygas gaminti didesnį kiekį endorfinų. Yra būdas – sportuoti gryname ore.

Druskininkai neatsiejami nuo pušynų, o medžiai juk yra oro filtrai! Brandi pušis pagamina apie 7 litrus deguonies per dieną: kur kas daugiau, nei reikia žmogui kasdien, tai yra, 0,5 litro. Medžių gaminamas deguonis išsiskiria tuo, kad yra prisotintas neigiamų jonų. O šie padidina kraujagyslių elastingumą bei leidžia audiniams geriau pasisavinti deguonį.

Naudodamasis unikalia K. Dineikos metodika pagrįstomis treniruotėmis, žmogus tarsi iš naujo atranda save. Aš savo užsiėmimuose derinu patirtį, kuri remiasi ne tik K. Dineikos sukurtomis psichofizinėmis treniruotėmis, bet ir jogos, ir taiči, ir meditacijos, fitnio elementais, kvėpavimo pratimais.

Nuo birželio iki atvėstant orams, jau antrus metus vedžiau kvėpavimo jonizacijos paviljone ir hidroterapijos užsiėmimus, mokydama teisingai, be žalos organizmui derinti kvėpavimą su šalto vandens terapija – maudymusi kaskadose. Mankšta gamtoje gerina smegenų darbą, padeda sutelkti dėmesį, aštrina intelektą, stiprina atmintį ir grąžina emocinę pusiausvyrą.

Mankštų metu vis paprašau žmonių atkreipti dėmesį į gamtos garsus, paukščių čiulbėjimą, upelio čiurlenimą. Tai pratimai, kurie padeda žmogui „įjungti“ visus pojūčius. Justi buvimą dabarties momente. Tai ypatingas džiaugsmas. Mankštinsitės vos 30 minučių, o suaktyvėjusios organizmo funkcijos išliks visą parą.

– Kokie užsiėmimai bendruomenei K. Dineikos sveikatingumo parke rengiami šiuo metų laiku?

– K. Dineikos sveikatingumo parke įvairių trenerių vedami užsiėmimai pagal minėtus projektus organizuojami kasdien nuo 10 valandos, išskyrus sekmadienius. Mano vedamų treniruočių diena yra pirmadienis, nuo 10 valandos. Mankštos entuziastai gali ateiti į sąnarių lankstumo bei koordinacijos didinimo mankštą; taip pat mankštą su guminėmis pasipriešinimo juostomis, – ji skirta lankstumui ir raumenų korsetui tvirtinti, stiprinti; vedu meditacinio bėgimo užsiėmimus.

Kviečiu prisijungti ir druskininkiečius, ir kurorto svečius: įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonės gali mankštintis drauge. Vaikams organizuoju nedidelius žygius sąlytyje su gamta: įvairiais vystymosi etapais, vaikams labai svarbu pajudėti „per kliūtis“, todėl žygių metu jie turi tokių užduočių kaip, pavyzdžiui, peršokti per upelį, perlįsti per šakas ir panašių. Lipti, šokti, šliaužti, ropoti, tempti – tai geriausia mankšta besivystančiam vaiko organizmui.

Pildykime savo sveikatos rezervus aktyviu poilsiu: juk čia, Druskininkuose, turime tokią ypatingą privilegiją puoselėti mums gamtos teikiamas galias!

Parengė Ramunė Žilienė

Iš Laikraščio „Mano Druskininkai“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.