Fitoterapeutas: naudingiausi vaistai auga mums po kojomis

Netramdoma įtampa sukausto žmogų ir pakiša koją jam tada, kai, atrodo, nėra grėsmių ir pavojų. Emocinę būseną medikai vadina gyvenimo kokybės atspindžiu. Kai žmogus jaučia nuolatinį nerimą, ateities baimę, kai jį kankina nuotaikų kaita ir miego sutrikimai, tai išties trukdo jaustis laimingu žmogumi.

 Nuolatinis nerimas trukdo miego kokybei ir žmogaus emocinei būsenai.<br> 123rf.com nuotr.
 Nuolatinis nerimas trukdo miego kokybei ir žmogaus emocinei būsenai.<br> 123rf.com nuotr.
 Nuolatinis nerimas trukdo miego kokybei ir žmogaus emocinei būsenai.<br>„123rf.com“ nuotr.
 Nuolatinis nerimas trukdo miego kokybei ir žmogaus emocinei būsenai.<br>„123rf.com“ nuotr.
Fitoterapeutas V.Skirkevičius patarė atsigręžti į gamtą, nesižavėti vien cheminiais preparatais, padedančiais atsikratyti nervinės įtampos ir nerimo.
Fitoterapeutas V.Skirkevičius patarė atsigręžti į gamtą, nesižavėti vien cheminiais preparatais, padedančiais atsikratyti nervinės įtampos ir nerimo.
 Valerijonai pasižymi raminamuoju poveikiu.
 Valerijonai pasižymi raminamuoju poveikiu.
 Melisų lapai padeda nusiraminti, slopina galvos skausmą, veikia kraujagysles bei reguliuoja kraujospūdį.
 Melisų lapai padeda nusiraminti, slopina galvos skausmą, veikia kraujagysles bei reguliuoja kraujospūdį.
 Apynių spurgai ramina nervus ir gerina miegą.
 Apynių spurgai ramina nervus ir gerina miegą.
 Ramunėlės turi gydomųjų savybių ir teigiama veikia organizmą.
 Ramunėlės turi gydomųjų savybių ir teigiama veikia organizmą.
 Pipirmėtės veikia lygiuosius raumenis ir nervų sistemą.
 Pipirmėtės veikia lygiuosius raumenis ir nervų sistemą.
Daugiau nuotraukų (8)

Toma Aleksėjūnaitė, „Lietuvos rytas“

Mar 7, 2018, 10:18 AM

Turbūt nerastume nė vieno šiuolaikinio žmogaus, kuris nežinotų, kas yra stresas, nebūtų kuo nors nusivylęs ar suabejojęs savo jėgomis.

Taip pasijusti vienus priverčia nemalonumai darbe, nesugebėjimas atsipalaiduoti grįžus į namus, kitus – šeiminio bendravimo sunkumai.

Juk dažnai būna taip, kad neatlikti darbai ir nuogąstavimas, ar pavyks laiku viską sutvarkyti, kelia įtampą.

Nervinės įtampos priežasčių ir veidų yra daug

Nerimo sutrikimai yra vieni labiausiai paplitusių negalavimų. Sutankėjęs kvėpavimas, dusulys, prakaituojantys delnai, noras dažnai šlapintis, nuojauta, kad gali nutikti kas nors nemalonaus, netgi širdies permušimai gali būti ir psichologinės kilmės, kai žmogus susiduria su kokia nors kliūtimi ir nežino išeities.

Dėl nerimo taip pat gali užklupti drebulys, kuriam laikui pradingti balsas, varginti galvos svaigimas ar pykinimas, netgi sunkiai suvokiamas pojūtis – lyg gerklėje būtų įstrigęs kąsnis ar koks nors gniužulas.

Nuolat jaudindamasis žmogus pasidaro dirglus, greitai pavargsta, nesugeba sutelkti dėmesio, kremtasi, kad išsiblaškęs pridaro klaidų, jį ima slėgti pareigos ir atsakomybė.

Kai nerimas tampa nuolatiniu palydovu, netgi naktį žmogus negali pailsėti, nes būna sunku užmigti. Kartais miego kokybė taip pablogėja, kad jis abejoja, ar iš tikrųjų miegojo, todėl pabudęs jaučiasi sugniuždytas. Tokiems žmonėms gresia susirgti depresija.

Ką daryti, kad nerimas netaptų nevaldoma būsena?

Daug nemalonių išgyvenimų patyrę žmonės, kuriuos vargina išsekimas, padidėjęs kraujospūdis, pirmiausia turi pagalvoti, kaip suvaldyti savo emocijas. Netgi širdies ar skrandžio negalavimai, jei yra nervinės kilmės, gali savaime praeiti, kai žmogus atgauna vidinę ramybę.

Psichologai pataria išmokti stebėti savo emocinę bei fizinę savijautą ir reaguoti į jos pokyčius. Yra žmonių, kuriems atsipalaiduoti padeda pomėgiai, bendravimas, visuomeninė veikla ar fizinis aktyvumas.

Netgi pasivaikščiojimas gryname ore, bėgiojimas, plaukiojimas baseine ar apsilankymas sporto klube padeda susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą. Čia tampa svarbu tikėjimas, kad išeitis iš susidariusios situacijos visada yra.

Tačiau yra žmonių, įpratusių pagalbos ieškoti vaistinėse, kur lentynos lūžta nuo įvairių medikamentų.

Fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius patarė nesižavėti vien cheminiais preparatais, padedančiais atsikratyti nervinės įtampos ir nerimo. Tai galima padaryti kur kas natūralesniu ir saugesniu būdu.

„Ramybė – didžiausia vertybė, kurią padeda išsaugoti ne tik laiko leidimas gamtoje, bet ir tam tikri augalų mišiniai“, – patikino V.Skirkevičius.

Vaistingieji augalai tampa vis populiaresni bandant įveikti nervinę įtampą, stresą ar nemigą. Iš jų ruošiamos gydomosios arbatos, eteriniai aliejai, gaminami ekstraktai, tinktūros, maisto papildai.

Nervų sistemą stiprinantys augalai pasižymi tuo, kad gali būti vartojami net tris mėnesius ir prie jų nepriprantama. Tai svarbu, nes cheminiai preparatai, kurie veikia miegą ir gerina psichinę būseną, neretai turi šalutinį poveikį. Juos gali skirti tik gydytojas, išrašydamas receptą trumpam laikui.

„Nors tarp penkių svarbiausių augalų, padedančių nusiraminti, pirmoje vietoje – valerijonai, dažnai nepakanka vien šio augalo. O ilgai vartojant vien valerijonų šaknis gali atsirasti virškinimo sutrikimų“, – įspėjo V.Skirkevičius.

Dėl šios priežasties valerijonų šaknys yra derinamos su kitais augalais.

„Gamtoje nerandu nieko naudingesnio nervų sistemai stiprinti kaip valerijonų, ramunėlių žiedų, melisų, pipirmėčių lapų ir apynių spurgų mišinys“, – teigė fitoterapeutas.

Anot jo, šis augalų derinys yra saugus, efektyvus, jį tinka vartoti ilgesnį laiką ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams nuo penkerių metų.

Vaistinių augalų derinimo tradicijos – turtas, padėjęs žmonijai išlikti tada, kai nebuvo cheminių vaistų. Fitoterapeutas V.Skirkevičius sakė, kad šiuolaikinė fitoterapija stengiasi nenutolti nuo tų receptų, kurie atlaikė šimtmečių išbandymus.

Jei žmogus nerimauja, kad įpras neužmigti be tabletės, augaliniai mišiniai nekelia tokio pavojaus. Svarbu žinoti, jog gydomųjų augalų mišiniai būtų sudaromi taip, kad neišryškėtų nepageidautinos pavienių vaistažolių poveikio organizmui savybės.

„Ilgai vartojant valerijonų šaknų ekstraktą gali pasireikšti apatija, darytis silpna, o apynių spurgai slopina lytinį potraukį. Pipirmėtės gali mažinti skrandžio sulčių rūgštingumą.

Tačiau kai šie augalai vartojami kaip mišinys, šios savybės neišryškėja. Priemonė tampa saugi net vartojama ilgą laiką“, – patikino V.Skirkevičius.

Valerijonų šaknų ekstrakto, melisų lapų, apynių spurgų, ramunėlių žiedų ir pipirmėčių lapų mišinys skirtas dviem funkcijoms – nervų sistemai ir miegui.

„Šios funkcijos yra susijusios, nes sumažinus nervinę įtampą, nerimą ir vidinį jaudulį padidėja tikimybė sklandžiai užmigti ir pagerėja miego kokybė“, – teigė V.Skirkevičius.

Ramybės lobynai ne tik augalų pasaulyje, bet ir apskritai gamtoje ypač svarbūs šiuolaikiniam nuolat skubančiam žmogui.

„Daugiau gryno oro ir judėjimo, daugiau nuoširdžių žvilgsnių ir pozityvaus bendravimo, dažniau pakeltų žvilgsnių į dangų ir medžių viršūnes, daugiau dėkingumo už tai, kas mums duota“, – to fitoterapeutas V.Skirkevičius linki kiekvienam, ieškančiam ramybės.

Valerijonai

Liaudies medicinoje valerijonai yra žinomi kaip pirmoji pagalba nerimo sutrikimams ir nemigai gydyti. Stipriu kvapu išsiskiriantis augalas padeda, kai kyla stresas, sunku užmigti ar dažnai pabundama naktį. Šį aromatą suteikia valerijonų šaknyse esanti izovalerijono rūgštis, kuri aptinkama daugelyje vaistinių augalų, pasižyminčių raminamuoju poveikiu.

Iš valerijonų šaknų neretai gaminamas ekstraktas. Svarbu prisiminti, kad sausojo valerijonų ekstrakto nepatartina vartoti kartu su sausuoju gudobelių ekstraktu, nes šios augalinės medžiagos slopina viena kitos poveikį.

Valerijonų šaknų ekstraktas pasižymi ypatingu raminamuoju poveikiu moters reprodukcinei sistemai, susilpnina spazminio pobūdžio menstruacinius skausmus. Apynių ir melisų derinyje tos valerijonų savybės tik sustiprėja.

Melisų lapai

Šis vaistinis augalas padeda nusiraminti, slopina galvos skausmą, veikia kraujagysles, reguliuoja kraujospūdį. Melisų lapuose esantys junginiai padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą, pasižymi raminamuoju, skausmą mažinančiu, antibakteriniu poveikiu. Melisos vartojamos kamuojant nemigai, esant dideliam dirglumui.

Apynių spurgai

Nuo senų laikų apynių spurgai vertinami kaip puiki priemonė raminti nervus ir gerinti miegą. Iki šiol iš apynių spurgų kemšamos pagalvėlės, padedančios greičiau užmigti.

Yra žinoma, kad apynių preparatai slopina traukulius, atpalaiduoja lygiuosius raumenis ir nervų sistemą, padeda subalansuoti nuotaikos svyravimus. Dėl šių savybių apynių spurgai įtraukiami į įvairių gydomųjų arbatų sudėtį.

Šis augalas gali padėti tada, kai kamuoja mėnesinių skausmai, o vyresnio amžiaus moterims – kai ateina menopauzė. Apyniai palaiko hormonų pusiausvyrą, kuri yra neatsiejama nuo emocinės būklės.

Ramunėlės

Vakare išgėrus ramunėlių arbatos būna lengviau užmigti, nes šiuose augaluose yra nervų sistemą veikiančių junginių. Ramunėlių žiedai padeda, jei žmogus būna dirglus, negali nusiraminti, skundžiasi prastu virškinimu ar vidurių pūtimu.

Ramunėlių žiedynai kaupia eterinį aliejų, flavonoidus, gleives, kumarinus, choliną, salicilo rūgštį. Ramunėlės organizmą teigiamai veikia dėl savo gydomųjų medžiagų komplekso, o ne dėl kurios nors vienos medžiagos, kurią būtų galima išskirti, tad, norint pasinaudoti visomis šių vaistažolių galimybėmis, svarbu vartoti ramunėlių žiedus.

Pirpirmėtės

Tai ne tik prieskoninis, bet ir vaistinis augalas, išsiskiriantis aštriu skoniu ir veikiantis lygiuosius raumenis, taip pat nervų sistemą.

Pipirmėtės yra kaip chemijos laboratorija – jų lapuose aptinkama daugiau nei 100 įvairių junginių. Farmacijos pramonėje vertinami iš pipirmėčių išskiriami eteriniai aliejai, ypač mentolis.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.