Išbandykite: šis produktas išsaugos jaunystę ir apsaugos širdį

Japonijos gyventojų mėgstamas pusryčių valgis vis dažniau traukia mokslininkų dėmesį. Tai – natas („natto“), patiekalas, specialiu būdu fermentuotas iš sojų pupelių. Išvaizda ir skoniu jis primena minkštą sūrį.

 Japonai visame pasaulyje yra žinomi dėl jaunatviškos išvaizdos.<br> 123rf.com nuotr.
 Japonai visame pasaulyje yra žinomi dėl jaunatviškos išvaizdos.<br> 123rf.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Toma Aleksėjunaitė, „Lietuvos rytas“

Mar 13, 2018, 3:08 PM, atnaujinta Mar 14, 2018, 4:40 PM

Šiam valgiui japonų ilgaamžiai yra dėkingi už tai, kad rečiau nei vakariečiai kenčia nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Čika­gos uni­ver­si­te­te (JAV) eks­pe­ri­men­tus at­li­kęs ja­po­nų moksli­nin­kas Hi­royu­ki Sumi,ieš­ko­da­mas kraujo kre­šu­lius tirp­dančių sa­vy­bių, ty­rė šimtus na­tū­ra­lių mais­to pro­duk­tų. Kar­tą 1980 me­tais at­lik­da­mas ban­dy­mus jis už­dė­jo na­to ant dirb­ti­nio trom­bo ir pa­li­ko jį sveiko žmo­gaus kū­no tem­pe­ra­tū­rai pri­lygs­tan­čio­mis są­ly­go­mis.

Po ku­rio lai­ko moks­li­nin­kas pas­te­bė­jo, kad trom­bas su­ma­žė­ jo, o maž­daug po 18 va­lan­dų ir vi­sai iš­ny­ko. At­li­kus dar dau­giau kli­ni­kinių stu­di­jų moks­li­nin­kams pavy­ko įro­dy­ti, kad išs­kir­ti­nė ja­poniš­ko pa­tie­ka­lo sa­vy­bė – tai žmogaus svei­ka­tai bū­ti­ni bio­lo­gi­niai jun­gi­niai.

Pa­tie­ka­lo gar­bei ja­me ap­tik­ta ver­tin­giau­sia veik­lio­ji me­džia­ga – fer­men­tas ga­vo na­to­ki­na­zės pa­va­di­ni­mą. Kuo ga­li bū­ti nau­din­ga na­toki­na­zė ir ko­dėl šios veik­lio­sios me­džia­gos ty­ri­mams pas­ta­ruoju me­tu iš­lei­džia­ma vis dau­giau pi­ni­gų? Ja­po­nės gy­ve­na il­giau­siai pasau­ly­je iš vi­sų mo­te­rų – vi­du­tiniš­kai 86,8 me­tų.

Ja­po­nai vy­rai uži­ma šeš­tą­ją vie­tą pa­gal vi­du­ti­nę gy­ve­ni­mo truk­mę – 80,5 me­tų. Be to, Ja­po­ni­jos gy­ven­to­jų serga­mu­mo ir mirš­ta­mu­mo nuo vaini­ki­nių ar­te­ri­jų li­gų ro­dik­liai vieni ma­žiau­sių pa­sau­ly­je.

Moks­li­nin­kai ma­no, kad tai grei­čiau­siai su­si­ję su ma­žes­niu cho­les­te­ro­lio kie­kiu krau­jy­je vidu­ti­nio ir vy­res­nio am­žiaus žmonių gru­pė­se, pa­ly­gin­ti su Va­karų ša­lių gy­ven­to­jais, ir ma­žes­niu ar­te­ri­niu krau­jos­pū­džiu.

Tai pas­ka­ti­no moks­li­nin­kus įvai­rio­se pa­sau­lio ša­ly­se at­lik­ti dau­gy­bę eks­pe­ri­men­ti­nių ir klini­ki­nių ty­ri­mų. Tai­kant šiuo­lai­ki­nes tech­no­logi­jas nus­ta­ty­ta, kad so­jų pa­tie­kale esan­ti na­to­ki­na­zė vei­kia trombus, slo­pi­na krau­jo kū­ne­lių trombo­ci­tų ir erit­ro­ci­tų su­li­pi­mą, maži­na krau­jo klam­pu­mą, pa­si­žymi tei­gia­mu po­vei­kiu šir­dies ir pe­ri­fe­ri­nėms krau­ja­gys­lėms, maži­na krau­jos­pū­dį, ge­ri­na ka­pi­liarų praei­na­mu­mą.

Ypač su­si­rū­pin­ti krau­ja­gyslių svei­ka­ta tu­rė­tų žmo­nės, ku­riuos var­gi­na įvai­rios venų pa­to­lo­gi­jos. Pa­vyz­džiui, jei va­ka­re tins­ta čiur­nos ir blauz­dos, jau­čia­mas kojų dilg­čio­ji­mas, ka­muo­ja mėš­lungis, jei nus­ta­ty­ta ve­nų va­ri­ko­zė, trom­bof­le­bi­tas, nes dėl šių priežas­čių di­dė­ja krau­jo kre­šu­lių trom­bų ri­zi­ka, – tai rim­tas pa­vojus gy­vy­bei.

Ver­tin­gas ja­po­nų val­gis na­tas ne­tu­ri pa­kai­ta­loLie­tu­vos gy­vento­jų mi­ty­bo­je. Dėl šios prie­žas­ties nau­din­ga var­to­ti jun­gi­nį iš fer­men­tuo­tų so­jų – na­to­ki­na­zę, ar­dan­čią krešu­lius ir ne­lei­džian­čią jiems susi­da­ry­ti.

„Re­ko­men­duo­ti­na, kad šis krau­jo­ta­kai ver­tin­gas fer­men­tas bū­tų var­to­ja­mas kar­tu su antiok­si­dan­tais, pa­vyz­džiui,hidroksi­ti­ro­zo­liu, iš­gau­na­mu iš aly­vuogių.

Ko­vo­da­mi su lais­vai­siais ra­dika­lais an­tiok­si­dan­tai slo­pi­na už­ de­gi­mą krau­ja­gys­lė­se“, – sa­kė Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų univer­si­te­to li­go­ni­nės Kau­no kli­nikų gy­dy­to­ja Re­gi­na Žu­kaus­kienė.

Ji pri­mi­nė, kad Lie­tu­vo­je širdies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis suser­ga vis jau­nes­ni žmo­nės.

„Ka­dan­gi krau­ja­gys­lių am­žius ne­bū­ti­nai su­tam­pa su žmo­gaus bio­lo­gi­niu am­žiu­mi, krau­jo­ta­ka bū­ti­na pra­dė­ti rū­pin­tis dar ne­sulau­kus pen­kias­de­šim­ties“, – įs­pė­ jo R.Žu­kaus­kie­nė.

Gy­dy­to­ja atk­rei­pė dė­me­sį į fer­men­tų reikš­mę žmo­gaus svei­ka­tai:

„Mū­sų or­ga­nizme yra tūks­tan­čiai ak­ty­vių­jų fermen­tų, ku­rie pas­par­ti­na che­mines reak­ci­jas, pa­vyz­džiui, virš­kini­mo ar krau­jo kre­šė­ji­mo pro­cesuo­se. Šių fer­men­tų ak­ty­vu­mas su am­žiu­mi ir dėl ki­tų veiks­nių ma­žė­ja, o kar­tu silp­nė­ja ir or­ganiz­mo ge­bė­ji­mas sklan­džiai atlik­ti sa­vo funk­ci­jas krau­jo­ta­kos sis­te­mo­je. Krau­jas ima la­biau krešė­ti.“

Nors pa­pil­do­mai fer­men­tų mes gau­na­me val­gy­da­mi, daž­nai jų nepa­kan­ka net ir mai­ti­nan­tis vadi­na­muo­ju gy­vu – neap­do­ro­tu mais­tu.

„Ma­ne li­ūdi­na tai, kad mū­sų mais­to pro­duk­tuo­se vis ma­žiau nau­din­gų me­džia­gų. Dar­žo­vės ir vai­siai ga­li pra­rasti sa­vo mais­tin­gu­mą dėl pras­tų sau­go­ji­mo są­ly­gų, no­ki­ni­mo bū­do, šal­dy­mo ir san­dė­lia­vi­mo ypaty­bių“, – tei­gė gy­dy­to­ja R.Žu­kauskie­nė.

Dėl ge­ro­kai su­ma­žė­ju­sio maisto pro­duk­tų mais­tin­gu­mo trin­ka svei­ka­ta, o kar­tu ir krau­jo­ta­ka.

„Įver­ti­nus ri­zi­kos veiks­nius apskai­čiuo­ta, kad maž­daug kas antras vy­res­nis nei 40 me­tų Lie­tuvos gy­ven­to­jas tu­ri ri­zi­ką su­sirgti šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis“, – tei­gė gy­dy­to­ja.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to San­taros kli­ni­kų kar­dio­lo­gė Mil­da Kovai­tė išs­ky­rė dvi žmo­nių gru­pes, ku­rioms pa­tar­tų var­to­ti na­to­kina­zę. Pir­mai gru­pei prik­lau­so asme­nys, ku­riems šis fer­mentas yra svar­bus kaip pro­filak­ti­kos prie­mo­nė.

„Tai šir­dies ir krau­ja­gys­lių ligų ri­zi­kos veiks­nių tu­rin­tys pacien­tai. Taip pat tu­rin­tys pa­di­dė­ju­sį cho­les­te­ro­lio, gliu­ko­zėskie­kįkraujy­je ar jau ser­gan­tys ant­ro­jo ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu, nu­tu­kę, rū­kantys ar fi­ziš­kai neak­ty­vūs“, – vardi­jo gy­dy­to­ja M.Ko­vai­tė.

Jei gi­mi­nė­je yra as­me­nų, anksti su­sir­gu­sių šir­dies ir krau­ja­gyslių li­go­mis, – vy­rų, su­sir­gu­sių iki 55-erių, o mo­te­rų iki 65-erių, – to­kiems žmo­nėms taip pat pravers­tų na­to­ki­na­zė.

Šis fer­men­tas krau­jo­ta­kai naudin­gas ir kaip ve­nų trom­bo­zės pre­ven­ci­jos prie­mo­nė, ypač jei žmo­nės ken­čia nuo ve­nų va­ri­kozės ar tu­ri ri­zi­ką pa­vel­dė­ti ve­nų trom­bo­zę, dir­ba sė­di­mą­jį ar stovi­mą­jį dar­bą.

„Dar vie­na gru­pė, ku­riai na­toki­na­zė bū­tų kaip pa­pil­do­ma priemo­nė, – žmo­nės, ser­gan­tys širdies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis: koro­na­ri­ne šir­dies li­ga, po in­sul­to.

Tik šis fer­men­tas jo­kiu bū­du ne­ga­li pa­keis­ti gy­dy­mo me­di­kamen­tais“, – įs­pė­jo gy­dy­to­ja M.Kovai­tė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.