Artėjant Pasaulinei sveikatos dienai – balandžio 7-ajai – specialistai atkreipia dėmesį, kad lietuviai pakankamai dažnai kenčia nuo antsvorio, kraujagyslių ir kitų ligų, kurioms įtaką daro menkas fizinis aktyvumas. Maža to, jiems pakankamai sunkiai pavyksta ir objektyviai įvertinti savo galimybes, o tai dažnai baigiasi įvairiomis traumomis, kurių gydymui irgi skiriama per mažai dėmesio.
Trūksta strateginio požiūrio
Nors Lietuvai tikrai netrūksta aukšto lygio atletų, eilinių šalies gyventojų fizinė būklė yra pakankamai prasto lygio. Tokį nemalonų faktą konstatuoti yra priverstas parolimpinis čempionas, Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) pirmininkas Mindaugas Bilius. Anot jo, lietuvių požiūrį į sportą puikiai iliustruoja tai, kad net 49 proc. kariuomenės šauktinių neatitinka tarnybai keliamų reikalavimų.
„Aišku, viskas prasideda mokykloje. Mūsų švietimo sistema vis dar nesupranta, kokia yra fizinio aktyvumo svarba. Šiuo metu mokiniai turi dvi kūno kultūros pamokas per savaitę, kai tuo tarpu Skandinavijoje jų yra net septynios, o visos ES vidurkis – penkios. Visgi aš tikiu, kad situacija pamažu keisis. Vaikams reikia diegti supratimą, kad nuo fizinio aktyvumo tiesiogiai priklauso jų sveikata“, – sako jis.
Parolimpinis čempionas pripažįsta, kad dėl suprastėjusios lietuvių fizinės būklės bent iš dalies kaltas ir modernus gyvenimo būdas. Dauguma žmonių šiandien dirba prie kompiuterių ir visą dieną būna pakankamai sėslūs. Maža to, viešojoje erdvėje vis dar trūksta informacijos apie tai, kokią įtaką toks gyvenimas daro mūsų organizmui.
„Greito sprendimo čia nėra. Pirmiausiai turi atsirasti valstybės supratimas, jog fizinis gyventojų aktyvumas yra investicija. Daug kalbame apie aukšto meistriškumo sportininkų ugdymą, bet apie plačiosios visuomenės sveikatingumą užsimenama gerokai rečiau. Mūsų mokykloms reikia specialių programų, būtini renginiai, kuriuose būtų kalbama apie tai, koks naudingas net ir menkiausias fizinis aktyvumas“, – teigia M. Bilius.
Nemoka adekvačiai reaguoti į traumas
Atletui pritaria ir ortopedas-traumatologas Arnoldas Sipavičius. Pasak jo, menką lietuvių fizinį aktyvumą puikiai iliustruoja ir tai, kad susidūrę su traumomis jie dažnai nežino, kaip reikėtų į jas adekvačiai reaguoti.
„Kai kuriais atvejais situacija pernelyg sureikšminama ir per jautriai reaguojama į menkniekius. Kartais kaip tik atvirkščiai: į rimtas traumas dėmesys atkreipiamas pavėluotai arba netinkamai, t.y. kreipiamasi ne į tą specialistą. Taip tinkamai neįvertinama žmogaus būklė, traumos įsisenėja, o tokiais atvejais gydymas tampa žymiai sudėtingesnis ir ilgesnis nei turėtų ir galėtų būti“, – konstatuoja specialistas.
Anot jo, paprastų buitinių traumų padariniai turėtų išnykti per kelias valandas ar dienas. Susižeidus derėtų laikytis RICE protokolo, susidedančio iš keturių dedamųjų: poilsio (Rest), šaldymo (Ice), spaudimo elastiniu bintu (Compression) ir pakėlimo (Elevation). Į medikus kreiptis reikėtų tuo atveju, jeigu šie metodai neduoda norimo rezultato.
„Jei neveikia RICE metodas, reikia nedelsti ir kreiptis į gydytoją, o ne bandyti patiems spręsti problemą, ieškant tepaliuko ar klausiant, ką kaimynė naudojo, kai jai skaudėjo ranką arba koją. Jei trauma apriboja galūnės funkcijas, nukenčia ne tik pažeista vieta, bet ir aplinkiniai raumenys, sąnariai. Tai reiškia, kad tenka reabilituoti ar gydyti ir aplinkines sritis, kurios būna netekusios savo judrumo, jėgos“, – dėsto A. Sipavičius.
Affidea Lietuva gydytojas radiologas Andrius Brazaitis pastebi, kad tokio pobūdžio problemas dažnai sukelia ne tik žmogiškasis faktorius, bet ir technologijos. Pasitaiko atvejų, kai po traumos žmogus iškart kreipiasi į medikus, bet magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) atliekamas per silpnu aparatu ir pacientas nebūna tinkamai ištiriamas.
„Pacientai tyrimą paprastai nori atlikti kaip įmanoma greičiau, todėl gydytojų prašo siuntimo į gydymo įstaigas, kur vis dar naudojami MRT aparatai, kurių galingumas nesiekia 1 teslos (T). Visgi tokiais atvejais gydytojas pacientą turėtų įspėti, kad tokiems tyrimams trūksta skiriamosios gebos ir tikslumo, o radiologui tampa sunkiau įvertinti smulkias traumas ir nustatyti diagnozę”, – sako A. Brazaitis.
Anot jo, tyrimus patartina atlikti su didesnio nei 1 T galingumo MRT įranga. Priešingu atveju pacientui gali prireikti pakartoti tyrimą su stipresniu aparatu, o tai paprastai reiškia ilgą laukimą eilėje ir įsisenėjusią traumą.
Ligų profilaktika ne mažiau svarbu už gydymą
Įvairių buitinių traumų patiria kiekvienas žmogus. Specialistai pabrėžia, kad dalį jų išgydyti padeda būtent fizinis aktyvumas. Žinoma, būtų naivu tikėtis, jog sporto salėje skausmo pavyks atsikratyti pratimus atliekant per kančias, bet tinkamai, su trenerio pagalba atliekami judesiai stiprina raumenis ir sąnarius, padeda greičiau gyti įvairiems pažeidimams.
„Man keisti atrodo tie žmonės, kurie sportuodami tiesiog nori sumažinti pilvą ir užsiauginti raumenis. Kai tavo motyvacija tik tokia, entuziazmas sportuoti labai greitai prapuola. Fizinis aktyvumas – tai visų pirma investicija į savo sveikatą. Juk jau po dviejų savaičių reguliarių treniruočių pajunti savijautos ir fizinės būklės pagerėjimą. Tai pati geriausia motyvacija. Būtent sportas man padėjo atsigauti ir po labai sunkios avarijos. Jis man suteikė valios, tikėjimo savo jėgomis“, – teigia M. Bilius.
Vienas iš kertinių sveikos gyvensenos elementų yra reguliarios profilaktinės sveikatos patikros. Jų dažnis priklauso nuo žmogaus amžiaus. Jei šis jaučiasi gerai, tai ligų ar sužeidimų tikimybė yra labai maža. Tačiau pasiekus 40 metų ribą jas reikėtų atlikti bent kartą per metus.
„Jauniems žmonėms svarbiau už patikras yra subalansuota mityba ir tinkamas fizinis aktyvumas. Deja, Lietuvoje kol kas vyrauja gydymas, o ne sveikatinimas. Tačiau ligų profilaktika yra be galo svarbi ir gali užkirsti kelią daugeliui problemų. Tuo turėtų užsiimti tiek šeimos gydytojai, tiek sveiko gyvenimo propaguotojai“, – teigia A. Sipavičius.
