Darote viską, bet svoris nekrenta? Metas pasirūpinti vienu organu

Apetitu nesiskundžiantys žmonės galbūt laimingesni už tuos, kurie kasdien skaičiuoja kalorijas. Praregėjimas juos ištinka tada, kai atsidarę spintą neberanda nė vieno tinkamo drabužio. Tačiau noras atsikratyti papildomų kilogramų nėra tik mados užgaida – tai gali padėti stiprinti sveikatą.

Mokslininkai įspėja, kad nutukimas gali lemti tokią pat kepenų suriebėjimo būklę kaip ir priklausomybė nuo alkoholio.<br>„123rf.com“ nuotr.
Mokslininkai įspėja, kad nutukimas gali lemti tokią pat kepenų suriebėjimo būklę kaip ir priklausomybė nuo alkoholio.<br>„123rf.com“ nuotr.
Mokslininkai įspėja, kad nutukimas gali lemti tokią pat kepenų suriebėjimo būklę kaip ir priklausomybė nuo alkoholio.<br>„123rf.com“ nuotr.
Mokslininkai įspėja, kad nutukimas gali lemti tokią pat kepenų suriebėjimo būklę kaip ir priklausomybė nuo alkoholio.<br>„123rf.com“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

„Lietuvos rytas“

Jun 8, 2018, 9:39 AM

Mados industrija yra demokratiška – kuria drabužius ne tiktai liekniems, bet ir apkūniems.

Tačiau gydytojai nėra tokie atlaidūs – jų požiūriu, tik normalų kūno masės indeksą turintis žmogus gali išvengti daugelio rizikos veiksnių. O tai reiškia, kad įmanoma išvengti lėtinių ligų, sunkinančių senatvę.

Per pastaruosius tris dešimtmečius nė viena valstybė negali pasigirti, kad turi gerą strategijos planą, kaip sėkmingai kovoti su nutukimu. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai įspėja, kad nutukimas – viena didžiausių nepripažintų visuomenės sveikatos bėdų, turinti didelį poveikį sergamumui ir mirštamumui.

Jei situacija nesikeis, 2030 metais net 3,3 milijardo planetos gyventojų (tai sudaro 60 proc. populiacijos) turės pernelyg didelį svorį. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gastroenterologė docentė Jolanta Šumskienė priminė, kad šis įspėjimas svarbus ir Lietuvai.

PSO duomenimis, pagal nutukimo paplitimą tarp suaugusiųjų Lietuva užima penktąją vietą – po Turkijos, Jungtinės Karalystės, Čekijos ir Maltos.

– Gydytojai įspėja apie gresiančią nutukimo epidemiją. Kokios yra pagrindinės priežastys?

– Nutukimas yra lėtinė liga, susijusi su įvairiais veiksniais: biologiniais, psichologiniais, socialiniais ir aplinkos. Fizinis pasyvumas ir neracionali mityba – svarbiausios priežastys, dėl kurių nutukimas taip greitai plinta Lietuvoje. Apie du trečdalius suaugusiųjų yra fiziškai neaktyvūs, jų mitybai būdingas per didelis gaunamos energijos kiekis.

Apetitas, medžiagų apykaitos greitis, riebalų kaupimasis organizme, fizinis judrumas gali būti susiję ir su paveldimumu, pavyzdžiui, mokslininkai nustatė, kad yra daug genų, lemiančių nutukimą (FTO, MC4R, FABP, LEP ir kt.).

Polinkis į nutukimą gali būti perduodamas iš kartos į kartą, todėl gyvendami toje pačioje aplinkoje vieni žmonės priauga kur kas daugiau kūno svorio nei kiti. Taip pat svarbu lytis bei amžius. Vyrai turi daugiau raumeninio audinio, o moterys – riebalinio.

Su amžiumi lytinių ir augimo hormonų gamyba žmogaus organizme mažėja. Tai gali paaiškinti, kodėl vyrams kaupiasi riebalai ant pilvo.

Atėjus menopauzei augimo hormono ir lytinių hormonų estrogenų mažėjimas moterims taip pat sukelia riebalų kaupimąsi.

– Gal jaunoji karta yra sportiškesnė?

– Bėda ta, kad net vaikai ir jauni žmonės turi antsvorio, o kai kurie – nutukę. Tyrimai rodo, kad vienas iš 5 vaikų daugelyje šalių turi pernelyg didelį svorį, o tokiose šalyse kaip Graikija, JAV, Italija – maždaug trečdalis. Tuo metu Kinijoje, Korėjoje ir Turkijoje nutukusių vaikų yra gerokai mažiau – apie 10 procentų.

Pastebėta, kad antsvoris ir nutukimas labiau paplitę tarp berniukų nei tarp mergaičių. Šiuo požiūriu išsiskiria Šiaurės Europos valstybės (Švedija, Norvegija, Danija, Nyderlandai), taip pat Jungtinė Karalystė ir Australija, kur antsvoris ir nutukimas labiau būdingas mergaitėms.

– Kokios įtakos antsvoriui turi gyvenimo būdas?

– Taupydami laiką mes vis dažniau naudojamės automobiliu, vengiame eiti pėsčiomis net nedidelį atstumą.

Tai rodo, kad mums būdingas sumažėjęs fizinis aktyvumas.

Pažvelkime, kaip per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė užimtumas, – daugelis žmonių dirba sėdimąjį darbą.

Kad būtų patogesnė buitis, išsivadavome nuo fizinio krūvio, naudojamės įvairiomis technologijomis ir prietaisais.

Vis dažniau aukojame savo laisvalaikį televizijos laidoms, kompiuteriniams žaidimams, nepaleidžiame iš rankų mobiliųjų telefonų net savaitgaliais ar per atostogas. Retas kuris gali pasigirti, kad laisvalaikiu bėgioja, lanko baseiną, važinėja dviračiu ar treniruojasi, žaidžia su draugais krepšinį ar futbolą. Mes vis labiau tampame nejudria visuomene.

Nutukimą gali skatinti netinkami mitybos įpročiai: kai valgoma nereguliariai arba persivalgoma, vyrauja daug kalorijų turintis riebus ir sunkiai virškinamas maistas. Ne paslaptis, kad vis daugiau žmonių neturi laiko gaminti valgio namuose, todėl perka įvairių pusgaminių, kurie jau buvo iškepti, apvirti, o vėliau užšaldyti.

Greitojo maisto parduotuvės ir restoranai vilioja įvairiomis akcijomis ir nuolaidomis, pavyzdžiui, didinamos porcijos, už tą pačią kainą galima užsisakyti ne vieną, o kelis patiekalus. Taip su maistu gauname daugiau kalorijų, nei jų išeikvojame.

– Kaip stresas paveikia valgymo įpročius?

– Stresas taip pat yra nutukimo palydovas. Malšindami nerimą ir negalėdami atsipalaiduoti dažnai nepastebime, kad valgome nejausdami sotumo ir be didelio džiaugsmo. Emocinis valgymas gresia ir tiems žmonėms, kuriuos dažnai vargina nuotaikos sutrikimai, beviltiško jausmas ar depresija.

Valgome ir tada, kai jaučiamės niekam nereikalingi.

Tai rodo, kad visuomenei trūksta žinių, kaip valdyti emocijas ir kūno masę. Netgi kai kurių medikamentų, pavyzdžiui, antidepresantų, kontraceptinių tablečių ar hormonų, vartojimas gali būti siejamas su padidėjusiu kūno svoriu.

Vis labiau apkrauname kepenis, o jos atlieka svarbų darbą – padeda virškinti riebalus, kurių gausu maiste.

Riebalų ląstelių gali kauptis ir kepenyse, ypač tada, kai valgome gausiai ir mažai judame.

Dėl kepenų suriebėjimo pasaulyje kenčia nuo 6 iki 35 proc. žmonių, o JAV – nuo 10 iki 46 proc.

Todėl labai svarbu išlaikyti normalų kūno svorį arba dėti pastangas kuo efektyviau atsikratyti nutukimo ir išvengti kepenų suriebėjimo. Norint, kad kepenys funkcionuotų tinkamai, ypač svarbu laikytis mitybos režimo.

– Mokslininkai įspėja, kad 2030 metais nealkoholinio kepenų suriebėjimo sukelta kepenų cirozė bus pagrindinė priežastis, dėl kurios atliekama kepenų transplantacija. Kuo pavojingos suriebėjusios kepenys?

– Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga – viena dažniausių kepenų ligų Vakarų šalyse, kuriose yra paplitę rizikos veiksniai: centrinio tipo nutukimas, antrojo tipo cukrinis diabetas, dislipidemija, metabolinis sindromas. Ši liga dar vadinama kepenų steatoze. Ji išsiskiria tuo, kad uždegiminiai pokyčiai kepenyse gali būti, bet jų gali ir nebūti.

Kadangi kepenys neturi skausmo receptorių, žmogus gali nieko neįtarti. Blogiausia, kad suriebėjus kepenims vystosi pavojinga būklė – kepenų cirozė, tokiu atveju vienintelis būdas išgelbėti paciento gyvybę yra persodinti donoro kepenis.

Maždaug dešimtadalis kepenų transplantacijų JAV yra atliekamos dėl nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos sukeltos cirozės. Tai – trečia pagal dažnį kepenų persodinimo priežastis (po virusinio hepatito C ir alkoholinės kepenų cirozės). Nuo 2001 m. tokių transplantacijų skaičius JAV išaugo aštuonis kartus – nuo 1,2 iki 9,7 procento.

Nutukimas rodo, kad pacientas turi didesnę riziką sirgti kepenų ligomis. Kita vertus, jei pacientas jau serga kokia nors kepenų liga, jam gali būti sunkiau susidoroti su antsvoriu. Juk sveikos kepenys yra susijusios su virškinimu ir riebalų metabolizmu, o dėl kepenų pažeidimų kenčia visas organizmas.

Įspėdami apie nutukimo grėsmę mokslininkai priėjo prie išvados – nutukimas gali lemti tokią pat kepenų suriebėjimo būklę kaip ir priklausomybė nuo alkoholio.

– Kaip įmanoma apsaugoti kepenis nuo suriebėjimo?

– Kad kepenys būtų sveikos, būtina paisyti sveikos mitybos. Kepenys – didžiausias vidaus organas ir stambiausia virškinimo liauka. Šis organas atlieka daug gyvybiškai svarbių funkcijų: dalyvauja medžiagų apykaitoje, gamina ir išskiria tulžį, padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, kontroliuoja cholesterolio, kai kurių hormonų, fermentų veiklą, kaupia tam tikrus vitaminus, detoksikuoja organizmą.

Labai svarbu tinkamai rūpintis kepenimis – ne tik numesti svorio, bet ir mažinti riziką sveikatai, gerinti gyvenimo kokybę.

Kontroliuoti apetitą galima ir nemedikamentinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, rašyti maisto dienoraštį, jame pasižymėti, ko ir kiek per dieną suvalgėme.

Kovoti su antsvoriu taip pat padeda įpročių keitimas, pavyzdžiui, valgiaraštį galime papildyti košėmis iš įvairių grūdų, ląsteliena, kurios gausu daržovėse ir vaisiuose, turime stengtis mažiau valgyti riebios mėsos ir riebių pieno produktų.

Reikia laikytis ir mitybos režimo: valgyti tik tam tikromis valandomis, mažinti porcijų dydį, vengti užkandžiauti tarp pagrindinių valgymų.

Svarbu pusryčiauti ir neprisikimšti skrandžio vėlai vakare, reikėtų stengtis išvengti nekontroliuojamo valgymo, taip pat mažinti besaikio valgymo protrūkius. Į valgiaraštį reikėtų įtraukti daugiau daržovių, pupelių, lęšių, grūdų, nesaldintų košių, maistinių skaidulų, liesų pieno ir mėsos produktų, taip pat jūrų gėrybių.

Pacientams visada patariu atidžiai skaityti etiketes ir vengti tokių maisto produktų, kurių sudėtyje yra daug cukraus, riebalų. Kepenis apkrauna ir svaigalai, todėl geriausias gėrimas yra vanduo.

– Pastaruoju metu mokslininkai daug dėmesio skiria veikliosioms medžiagoms, kurios yra augalinės kilmės. Kuo naudingas naujas kepenų gelbėjimo būdas augalų ekstraktais – kurkuminu, silimarinu ir piperinu?

– Kurkuminas išskiriamas iš ciberžolių šaknų, silimarinas – iš tikrųjų margainių sėklų, o piperinas – iš juodųjų pipirų. Kurkumino, silimarino ir piperino derinys ypatingas tuo, kad vartojamos kartu šios medžiagos stiprina viena kitos veikimą.

Moksliniai tyrimai rodo, kad kurkumino pasisavinimą net iki 20 kartų pagerina piperinas, o silimarinas kartu su kurkuminu veikia sinergiškai. Piperinas gerina ir silimarino biologinį aktyvumą.

Tai naudinga visiems pacientams, nes kepenų apsauga tampa kur kas efektyvesnė, augalai geriau atlieka savo darbą – padeda mažinti kepenų suriebėjimą. Ciberžolių šaknų svarbiausias komponentas kurkuminas ne tik mažina uždegiminius procesus kepenyse, stimuliuoja kepenų veiklą, bet ir paskatina tulžies išsiskyrimą.

Taip augalinės kilmės veiklioji medžiaga prisideda prie kepenų lipidų kiekio mažėjimo – tai svarbu siekiant sumažinti kepenų riebėjimo riziką.

Tikrųjų margainių sėklų ekstrakto vertingiausia dalis silimarinas yra labiausiai ištyrinėta medžiaga, kurios teigiamu poveikiu kepenims neabejojama. Silimarinas padeda atkurti kepenų ląstelių membranas, pasižymi savybėmis, apsaugančiomis kepenis nuo toksinų.

– Kokiems pacientams tinkamas toks augalų derinys?

– Kurkumino, silimarino ir piperino derinys gali būti naudingas daugeliui Lietuvos gyventojų. Ypač jis pravartus tiems, kurie turi kepenų veiklos sutrikimų rizikos veiksnių: dažnai vartoja vaistus, mėgsta riebų ir perdirbtą maistą, nevengia alkoholio.

Tiems pacientams, kuriems nesiseka sumažinti antsvorio, aš patarčiau tokią augalinę terapiją tęsti bent tris mėnesius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.