Tai, ką valgome vasarą, gali sugadinti virškinimo sistemą visam gyvenimui

Vasarą žmonės linkę labiau atsipalaiduoti, pasimėgauti, todėl nukrypsta nuo įprasto mitybos režimo. Daug žmonių išsiruošę savaitgaliui į gamtą, prisikrauna krepšius maisto, marinuoja iš anksto mėsą, kepa ant žarijų šašlyką, daržoves ir visa tai pagardina sočiu padažu.

 Vasarą netrūksta besimėgaujančių maistu gamtoje.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
 Vasarą netrūksta besimėgaujančių maistu gamtoje.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 20, 2018, 4:54 PM, atnaujinta Jul 20, 2018, 5:37 PM

Lepindamiesi saule paplūdimyje daugelis gaivinasi saldžiais ir gazuotais gėrimais, susigundo ledais, o praalkę užkanda riebaluose virtų spurgų, čeburekų, sukremta kokį sumuštinį su rūkyta dešra ar kumpiu. Nors toks kiekis skrandžiui tarsi uždelsto veikimo bomba, vasarą mes leidžiame sau daugiau nei įprastai.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gastroenterologijos klinikos docentė, gydytoja gastroenterologė, dietologė Aida Žvirblienė priminė, kad neretai už tokį malonumą tenka kentėti.

Sotus, gausus ir dar kepintas maistas – papildomas krūvis virškinimo sistemai. Kad taip neatsitiktų, turi nepritrūkti fermentų tiek maiste, tiek žmogaus organizme, kuriuos jis pats ir gamina. Viena problema yra tame, kad „gyvo“ maisto valgome pernelyg mažai, todėl fermentų su maistu negauname pakankamai. O natūraliai su amžiumi ir dėl įvairių gyvenimo būdo veiksnių (įskaitant ir stresą) patys gaminame per mažai fermentų, padedančių virškinimui susidoroti su tenkančiu krūviu.

Tyrimai rodo, kad ypač naudingi augalinės kilmės virškinimo fermentai, nes tai – natūrali maisto skaidymą lengvinanti priemonė, kuri neišbalansuoja virškinimo sistemos. 

- Kodėl vasarą daugelis žmonių kenčia nuo įvairių virškinimo negalavimų?

- Normalus virškinimas – geros savijautos pagrindas. Vasarą mėgstame lauke  valgyti skrudintą mėsą, žuvį, daržoves. Kai viskas taip skaniai kvepia, susigundome paragauti kur kas rečiau gaminamų patiekalų. Tokių progų atostogaujant ar sulaukus vasaros yra nemažai. Vaišės iki išnaktų neretai baigiasi tuo, kad vietoj vienos porcijos šašlyko suvalgome kur kas daugiau.

Kadangi fermentų išsiskyrimas organizme yra pritaikytas prie kasdienio maisto kiekio, jų pradeda trūkti persivalgius ar pavartojus tokio maisto, kurio paprastai kasdienėje mityboje nebūna arba būna retai. Tai išduoda liguista būsena, pavyzdžiui, atsiranda sunkumo jausmas po „duobute“, pilvo pūtimas, šleikštulys, žarnyne kaupiasi dujos, ima raižyti pilvą skausmai. Tokiu atveju virškinimui reikia papildomos pagalbos.

- Kaip dažnai žmonės kreipiasi į gydymo įstaigą dėl virškinimo sutrikimų? Kokių klaidų pasitaiko gydantis patiems?

- Šiltasis metų sezonas ypatingas tuo, kad padaugėja pacientų, kurie skundžiasi pilvo pūtimu ir „nevirškinimo jausmu“. Įtarus rimtą gastroenterologinę problemą, atlikus tyrimus, būna ir taip, kad gydytojui tenka nuraminti ligonį: „Jums nieko nerasta.“

Jeigu žmogaus savijauta prasta, jis nelabai apsidžiaugia sužinojęs, kad tyrimai nieko neparodė. Instrumentiniais tyrimais neradus ligos, tikėtina, kad virškinimo sutrikimai yra funkcinės kilmės, skiriamas simptominis gydymas. Tokių žmonių pasitaiko vis dažniau, tai rodo, kad jų organizmas tiesiog nesugeba susidoroti su maistu.

- Kaip apibūdintumėte žmones, kurie dažniausiai prireikia pagalbos virškinimui?

- Tai labai platus žmonių ratas. Daug kas priklauso nuo žmogaus organizmo individualių savybių, taip pat nuo jo gyvensenos, valgymo įpročių, maisto laikymo sąlygų, maisto gamybos įpročių.
Sočiau pavalgius skrudinto aliejuje maisto taip pat įmanoma pakenkti sau, nes kasa nesugeba pagaminti didesnio kiekio fermentų, todėl sulėtėja virškinimas.

Jeigu valgiaraštyje vyrauja tik vienos rūšies maisto medžiagos, pavyzdžiui, pasirenkami vien baltymai arba vien angliavandeniai, į tai ims reaguoti ir žarnynas, keisis mikroflora-tai atsilieps virškinimui.

Virškinimą gali apsunkinti ir tai, jei žmogus negali normaliai kramtyti, neturi dantų arba blogai protezuoti dantys. Maisto virškinimas prasideda burnoje, veikiant seilėse esančiam fermentui amilazei. Todėl būtina maistą gerai sukramtyti, kad gerai susimaišytų su fermentu amilaze. Ryjant blogai sukramtytą maistą apsunkinamas virškinimas.

– Ar virškinimo sutrikimai priklausomi nuo amžiaus?

– Pilvo pūtimas ar sunkumo jausmas pavalgius gali užklupti tiek vaikus, paauglius, tiek vyresnio amžiaus žmones. Bet su amžiumi natūraliai mažėja fermentų gamyba organizme, kinta ir žarnyno mikroflora, tai taip pat įtakoja virškinimo procesą. Ilgainiui keičiasi skonis – tai, kas jaunystėje buvo skanu, vėliau gali atrodyti kaip prėskas maistas. Normalaus virškinimo nebus ir tada, jei žmogui pašalinta dalis skrandžio ar žarnyno, jei atliktos kitos sudėtingos pilvo ir žarnyno operacijos.

- Kaip įmanoma apsisaugoti nuo negalavimų?

- Yra daug patarimų, kurių nereikėtų pamiršti. Jei sulaukę atostogų žmonės ruošiasi į kelionę ir susikrauna maisto produktus į automobilio bagažinę, ji gali įkaisti kaip krosnis. Būtina naudoti šaltkrepšius, šaldymo dėžes arba kelioninius šaldytuvus.

Kitas svarbus patarimas – nesivežti į gamtą lengvai gendančių produktų, neimti daug maisto, kad nereikėtų jo vežiotis bagažinėje. Kepdami mėsą kai kurie žmonės neapskaičiuoja, kiek reikės malkų, todėl apanglėja mėsa, kai kurie mėgsta marinuoti mėsą majoneze, kuriame daug riebalų.

Visa tai gali turėti įtakos žmogaus savijautai. Yra tam tikros taisyklės, kurių reikėtų laikytis ruošiant mėsą ar žuvį. Sunkiau bus virškinti, jei mėsa bus apanglijusi, netekusi savo sulčių, sunkiai kramtoma. Vadinasi, toks patiekalas bus sunkiau virškinamas.

Neretai medikų pagalbos prireikia, jei ilgai laikęsi dietos žmonės per vieną savaitgalį atleidžia vadžias ir valgo taip lyg būtų išbadėję. Vėliau juos užklumpa sąžinės graužimas ir kaltės jausmas, todėl sulaukę pirmadienio vėl suima save į nagą ir vėl laikosi dietos-sukasi „užburtas ratas“, vedantis prie valgymo sutrikimų.

Tokie drastiški nukrypimai nuo įprasto mitybos plano nėra gerai, tai išbalansuoja medžiagų apykaitą. To reikėtų vengti. Daugeliui pacientų primenu, kad auksinė taisyklė valgant – saiko jausmas.

- Kokią pagalbą virškinimui pasirinkti? Kokios klaidos pasitaiko gydantis savarankiškai?

- Būtina įvertinti, kokie yra žmogaus mitybos įpročiai, ką ir kaip dažnai žmogus valgo, koks jo gyvenimo būdas, tik tada įmanoma patarti, kokiais būdais gerinti virškinimą.
Dažnai gali visiškai pakakti mitybą papildyti aktyviais augaliniais fermentais, kurių yra vaistinėse. Kuo preparato sudėtyje yra daugiau fermentų, tuo yra platesnis jų veikimo spektras. Tokia pagalba virškinimui naudinga.

- Kurie augalinės kilmės fermentai yra svarbiausi?

- Kiekvienas  fermentas atlieka svarbų darbą, pavyzdžiui, laktazė padeda tiems žmonėms, kurie negali vartoti pieno produktų, nes jų organizmas nevirškina laktozės. Mėsa, žuvis, ankštinės daržovės yra turtingos baltymais. Daug sportuojantys asmenys, norintys užsiauginti raumenų masę taip pat stengiasi praturinti savo valgiaraštį baltyminiais papildais, dažnai viršydami leidžiamą baltymų paros normą, tačiau retai susimąsto apie tai, kad jiems reikia kur kas didesnio kiekio fermento proteazės, padedančios virškinti baltymus.

Dar vienas svarbus fermentas yra amilazė, skaidanti angliavandenius. Jei šių trijų fermentų atsargos organizme būna išsekusios, verta jas papildyti augalinės kilmės fermentais.
Norint visapusiškos pagalbos, reikėtų mitybą papildyti ne mažiau kaip septyniais virškinimo fermentais. Pavyzdžiui, iš Aspergylus grybo išgaunami net septyni fermentai. Svarbiausi jų ilgai išlieka aktyvūs skirtingose rūgštinėse terpėse ir skirtingose temperatūrose. Tai rodo, kad šių augalinės kilmės fermentų efektyvumas yra patikimas.

- Kaip ilgai galima vartoti augalinės kilmės fermentus?

- Svarbu išsiaiškinti, ką ir kaip dažnai žmogus valgo, dėl kokių priežasčių kyla blogumas ir pilvo pūtimas, kaip dažnai kartojasi negalavimai. Pirmiausiai reikia padėti žmogui sureguliuoti valgiaraštį pagal sveikos mitybos principus.

Augalinės kilmės fermentai patogūs tuo, kad juos galima vartoti trumpiau ar ilgiau, jie yra natūralūs, neturintys šalutinio poveikio. Tokia pagalba iš šalies neišbalansuoja organizme esančių fermentų veiklos, nes tai unikalus organizmo gebėjimas palaikyti vidinės terpės pastovumą. Yra puiku, kad vartojami fermentai tik papildo organizmo išskiriamų fermentų atsargas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.