Vaistinių augalų derinimo tradicijos skaičiuoja šimtmečius. Žinomas šalies fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius pabrėžė, kad veiksmingesni yra vaistažolių mišiniai, gaminami iš kelių rūšių išdžiovintų, susmulkintų ir sumaišytų vaistinių augalų dalių, pasižyminčių panašiomis gydomosiomis savybėmis.
Tam tikri žolelių deriniai kartu veikia stipriau nei kiekvienas augalas atskirai ir suteikia saugumo ilgalaikiam vartojimui – neleidžia pasireikšti galimam kurio nors iš augalų šalutiniam poveikiui.
Žolininkas V.Skirkevičius išskyrė 7 mūsų organizmui svarbius augalus – kiekvienas jų turi tam tikrų veikliųjų medžiagų, o šių augalų mišiniai pasižymi koncentruotu tam tikrų ligų gydymo poveikiu.
Širdžiai
Širdžiai – gudobelės, sukatžolės ir valerijonai. Gudobelės yra vieni labiausiai širdį veikiančių augalų. Jos stiprina širdies raumenį, gerina kraujotaką, naudingos sergant širdies neuroze ar ligomis, susijusiomis su senėjimo procesu, esant permušimams ir skausmams širdies plote.
Gudobelės veikia raminamai, mažina įtampą, kraujospūdį bei cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoja širdies ritmą, pašalina galvos svaigimą, dusulį.
Sukatžolės reguliuoja širdies veiklą, lėtina širdies ritmą, stiprina jos susitraukimus, mažina kraujospūdį pasižymi raminamuoju poveikiu, . Sukatžolėmis gydoma širdies sklerozė, hipertonija, širdies ir kraujagyslių neurozė.
Valerijonai – ypač plačiai vartojami augalai.
Liaudies medicinoje valerijonai žinomi kaip pirmoji pagalba nerimo ir miego sutrikimams gydyti.
Valerijonų veikliosios medžiagos ramina nervų sistemą, gerina širdies kraujotaką, širdies raumens mitybą, malšina skausmą širdies srityje.
Valerijonai naudojami įvairiuose augaliniuose mišiniuose, skirtuose ne tik nervų sistemos, bet ir širdies bei kraujagyslių, virškinimo ligoms gydyti.
„Širdies raumeniui stiprinti ir kraujospūdžiui sureguliuoti gali būti vartojamas šių trijų augalų mišinys spiritinių ištraukų pavidalu, kuris yra veiksminga priemonė gydant širdies ir kraujagyslių ligas.
Čia veikia trijų augalų rūšių jėgos: valerijonai nuramina, sukatžolės slopina vidinį žmogaus karštį ir nerimą, sureguliuoja kraujospūdį, o rūgštūs gudobelių vaisiai gerina kepenų darbą ir mažina cholesterolio kiekį“, – paaiškino V.Skirkevičius.
Nervams
Nervų sistemai – pipirmėtės ir apyniai. Esant ilgalaikei nemigai ir nervų sistemos išsekimui itin greitą poveikį turi apynių ekstraktai, vartojami prieš miegą. Apynių spurgai nuo seno buvo naudojami kaip nervus raminanti ir migdanti priemonė.
Preparatai iš apynių atpalaiduoja lygiuosius raumenis, padeda subalansuoti nuotaikos svyravimus, gerina virškinimą. Jie dažnai derinami kartu su valerijonais – toks derinys veikia daug efektyviau nei vien apyniai.
Pipirmėtės liaudies medicinoje žinomos dėl gydomojo poveikio streso sukeltoms ligoms.
Jos gelbėja nuo nerimo, isterijos, nemigos, padeda atgauti apetitą, taip pat vartojamos sutrikus virškinimui ar kamuojant skausmams. Pipirmėčių ekstraktai veikia šiek tiek slopinamai, ramina centrinę nervų sistemą, sukelia apsnūdimą.
„Nemigai ar padidėjusiam nervingumui gydyti vartojamas šių vaistažolių derinys, pridėjus jau minėtas sukatžoles bei valerijonus. Šis mišinys pasižymi stipriu poveikiu nervų sistemai.
Specialiai atrinkti augalai sustiprina vienas kito gydomąjį poveikį, todėl kartu padeda labiau nei po vieną.
Valerijonai – vieni svarbiausių augalų nervų sistemos ligoms gydyti, sukatžolės ramina, lėtina širdies ritmą, mažina kraujospūdį, apyniai ramina nervus, padeda užmigti, pipirmėtės ramina ir padeda atsipalaiduoti, o visi kartu jie – nepakeičiama pagalba išsekusiai nervų sistemai“, – pasakojo V.Skirkevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad esant staigiam susijaudinimui vieni valerijonai gali efektyviai nuraminti nervų sistemą.
Tačiau jaučiant nuolatinį nerimą ilgas vienų valerijonų vartojimas gali privesti iki visiškos apatijos, todėl saugiau vartoti minėtų augalų mišinį.
Virškinimui
Virškinimui – pelynai ir šunvyšnės. Sutrikęs virškinimas, apetito stoka, sunkumas skrandyje ar pilvo pūtimas įspėja apie tulžies problemas. Akmenys tulžies pūslėje, lėtinis uždegimas ir kiti tulžies funkcijų sutrikimai gydomi karčiaisiais kiečiais, kitaip vadinamais pelynu.
Kartus jo skonis stimuliuoja organizmo gyvybines jėgas, valo organizmą, todėl gerina apetitą ir virškinimą, šalina spazmus, stabdo viduriavimą.
Stipriomis virškinimo sistemą gydančiomis savybėmis pasižymi ir šunvyšnės. Jos tinkamos sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opomis, inkstų ligomis ar tulžies akmenlige.
Šunvyšnių veikliosios medžiagos pasižymi skausmą malšinančiomis, liaukų sekreciją slopinančiomis, skrandžio rūgštingumą mažinančiomis savybėmis.
Pasak žolininko, žmogui apsinuodijus vyksta puvimo, rūgimo procesai, tuomet pelynai yra labai naudingi. Jie veikia antibakteriškai, sutraukia drėgmę ir sutvarko virškinimą.
Bet ilgai vartojami vieni pelynai gali sunaikinti organizmo sekreciją ir drėgmę, kurios reikia virškinimui ir žarnynui. Todėl vienus pelynus naudingiausia vartoti tik tais atvejais, kai jaučiame ūmų ir trumpalaikį virškinimo sutrikimą.
„Pelynai pasižymi išsiskiriančiu aromatu ir labai karčiu skoniu – jie laikomi karčiausiais augalais pagsaulyje. Todėl rekomenduojama juos maišyti su pipirmėtėmis – dėl jų aromato pelynų arbata bus malonesnė.
Pelynai ir šunvyšnės kartu su pipirmėtėmis ir visiems deriniams tinkančiais valerijonais yra nepakeičiama pagalba sutrikusiam virškinamajam traktui, esant žarnyno ir tulžies takų spazmams, taip pat blogam apetitui, vidurių pūtimui.
Kiekvienas augalas veikia tam tikrą simptomą, o veikdami kartu jie garantuoja efektyvų ir visa apimantį poveikį žmogaus savijautai“, – sakė V.Skirkevičius.
Augalinė terapija – natūralus būdas padėti sau
Augalus galima rinkti patiems, džiovinti ir ruošti arbatą ar nuovirus. Neturintiems galimybės patiems pasirūpinti augalais siūloma daug įvairių maisto papildų ir preparatų – tablečių, kapsulių, tepalų ar tinktūrų, todėl kiekvienas žmogus gali rasti sau tinkamiausią vartojimo formą.
„Svarbu žinoti, kad tam tikrą laiką vaistingąsias žoleles laikant spirito tirpale, jos daug efektyviau atiduoda savo naudingąsias savybes, o tai leidžia daug greičiau pajusti teigiamą poveikį širdžiai, kraujagyslėms, nervų sistemai bei virškinimui, nes dalis veikliųjų medžiagų pasisavinamos iš karto per burnos gleivinę, nereikia laukti, kol organizmas jas suvirškins ir pasisavins veikliąsias medžiagas“, – teigė V.Skirkevičius.
Spiritinės žolelių ištraukos yra vadinamos žolelių tinktūromis. Tai ne tik seniausias augalinės terapijos būdas, bet ir pripažintas saugiu bei veiksmingu augaliniu vaistu.
Fitoterapeutas pabrėžė, kad jos nedirgina skrandžio gleivinės, yra saugios kepenims bei inkstams, o svarbiausia, kad jose yra etanolio, kuris lemia augalų veikliųjų medžiagų pasisavinimą.
Tiems, kurie baiminasi dėl etanolio kiekio, V.Skirkevičius tikino, kad etanolio tinktūrose yra mažiau, negu natūraliai gamina mūsų organizmas, tad nėra pagrindo nerimauti.
Svarbu nepamiršti, kad augalus sudaro aktyvūs biologiniai junginiai, todėl kad išvengtume negalavimų ar šalutinio poveikio, augalinius preparatus turime vartoti atsakingai.
