Daugelis Lietuvos gyventojų yra pripratę prie keturių metų laikų, kurie ateina tam tikru kalendoriniu metu. Todėl orų išdaigos tampa galvos skausmu ir gydytojams – prie jų kabinetų nusidriekia pacientų eilės.
Nors atrodo, kad karštas oras ir peršalimas – nesuderinami dalykai, tikimybė per karščius pasigauti kosulį ar slogą ne mažesnė nei žiemą.
Gydytoja Regina Žukauskienė pasakojo, kad šiemet prasidėję neįprasti karščiai smogė dviguba jėga – neįprastu metų laiku ir neįprasta temperatūra.
Karštis silpnina imunitetą. Į jį skirtingai reaguoja vaikai, darbingo amžiaus asmenys ir senjorai. Vieni jaučia nuovargį, silpnumą, prakaitavimą, kiti skundžiasi dirglumu, sutrikusiu miego režimu ar šokinėjančiu kraujospūdžiu.
Silpniausia yra mažamečių ir garbingo amžiaus žmonių imuninė sistema, nes vienų dar nesusiformavusi, o kitų – dėl lėtinių ligų lengvai pažeidžiama.
Dėl karščių gali paūmėti įvairios lėtinės ligos, sutrikti širdies ritmas, atsirasti dusulys, tinti kojos.
Vaikai ir lėtinėmis ligomis sergantys senjorai ypač jautrūs karščiams ir dideliems oro temperatūros svyravimams.
Įšilę žmonės gaivinasi gėrimais, kurie atvėsinti ledukais, valgo ledus, lenda po šaltu dušu ar maudosi dar neįšilusiuose vandens telkiniuose.
Tačiau tokios maudynės, ypač jei ilgai neišdžiūva maudymosi kostiumėlis, sėdima ant drėgnos žemės ar šaltų akmenų, gali prišaukti ir šlapimo takų infekciją, kai užklumpa įkyrus noras šlapintis. Vyrams tai gresia prostatos uždegimu prostatitu, o moterims – šlapimtakių infekcija.
„Kai smarkiai įkaitę žmonės lenda į šaltą jūrą, pagalvokime, koks tai stresas organizmui, koks išbandymas imuninei sistemai. Kai organizmas neatlaiko tokio krūvio, prasideda sloga, pradeda skaudėti gerklę, vargina kosulys, angina, bronchitas, užkimstama“, – įspėjo gydytoja R.Žukauskienė.
Kai kuriuos neatsargius maudynių mėgėjus užklumpa dar bjauresni negalavimai – baisus yra ne peršalimas, bet jo komplikacijos, kurios baigiasi sinusitu, ausies uždegimu ar plaučių uždegimu.
Peršalimo priežastis – virusai, kurie būna nusitaikę į kvėpavimo takų gleivinę. Jei žmogus nejaučia troškulio, jis užmiršta, kad reikia gerti vandenį, o perdžiūvusi gleivinė yra atviri vartai įvairiems infekcijos sukėlėjams.
Kadangi vasarą žmonės kur kas daugiau prakaituoja, reikėtų per parą išgerti apie du litrus skysčių. Taip pat rečiau mėgautis ir kava, kuri skatina šlapimo išsiskyrimą.
Įpratusiems dieną pradėti kavos puodeliu reikėtų prisiminti, kad būtina papildyti organizmo atsargas vandeniu.
Vasaros audroms būdingi staigūs temperatūros pokyčiai sutrikdo ir organizmo termoreguliaciją. Jei vieną dieną oras įkaista iki 30 laipsnių karščio, o kitą termometras rodo vos 14–15 laipsnių, sunku ne tik drabužius išsirinkti, bet ir tinkamai sureguliuoti patalpos temperatūrą.
Prekybos centruose būna taip vėsu, kad karštą dieną nepasiėmus megztuko gresia žaibiškas peršalimas.
Per karščius žmonės stengiasi būti kondicionuojamose patalpose, ginasi nuo tvankumos automobiliuose įjungdami kondicionierius, atidaro langus ir nevengia skersvėjo.
Automobilyje reikėtų saikingai mėgautis oro kondicionieriaus teikiama vėsa. Nepatartina įjungti šio įrenginio visu pajėgumu vos tik užvedus automobilį, ypač ilgą laiką stovėjusį saulėje. Oro ir automobilio salono temperatūros skirtumas turėtų būti nedidelis.
Palankiausia temperatūra žmogaus organizmui – apie 22–23 laipsnius. Nėra gerai, jei lauke spigina 30 laipsnių karštis, o automobilyje nustatoma 18 laipsnių vėsa. Temperatūrų skirtumas turi būti ne didesnis kaip 4–6 laipsniai, priešingu atveju kyla pavojus persišaldyti.
Gydytoja R.Žukauskienė patarė įjungus automobilio kondicionierių nenukreipti šaltos srovės į veidą, kad ir kaip malonu tai būtų, nes į veidą pūs ne tiktai šaltas oras, bet ir dulkės pateks tiesiai ant nosies ir akių gleivinių.
Oro kondicionavimo sistemoje gali kauptis dulkės, bakterijos, žiedadulkės ir kitos smulkios dalelės, prasiskverbiančios pro automobilio salono filtrą.
Dar vienas gydytojos R.Žukauskienės patarimas – iš anksto ruoštis atostogoms ir grūdintis kiekvieną dieną, pavyzdžiui, po truputį mažinti vandens temperatūrą duše, o atvykus į pajūrį pirmomis dienomis sveikiau pabraidžioti, įpratinti kojas prie šalto vandens, vietoj maudynių tik apsišlakstyti, o ne sukandus dantis nerti į dar neįšilusį vandenį.
Tai padeda prisitaikyti kraujotakai, išvengti spazmų, o kartais ir mėšlungio, kuris gali ištikti, kai įšilęs žmogus neria į vandens telkinį, nes dažniausiai koją ar kaklą sutraukia dėl reflekso šąlant įtraukti galvą į pečius.
Mėšlungį gali sukelti per ilgas buvimas saulėje. Mėšlungis taip pat gali sutraukti, kai kraujyje trūksta vertingų mikroelementų kalcio ir kalio, taip pat vitamino D, todėl reikėtų neužmiršti gerti mineralinio vandens.
„Apie grūdinimosi naudą žino daugelis žmonių, tačiau neturi valios ir noro parengti savo kūną vasaros išbandymams“, – sakė gydytoja R.Žukauskienė.
Šis būdas stiprinti sveikatą nieko nekainuoja, nes viskas priklauso nuo žmogaus apsisprendimo gyventi sveikai ir nesirgti.
Vaistininkai – vieni pirmųjų, į kuriuos žmonės kreipiasi pagalbos pablogėjus savijautai. Per daugiau nei 45 darbo metus vaistininkė Vida Jokimienė neprisiminė tokios vasaros pradžios kaip šiemet, kad būtų tiek daug sunegalavusių žmonių, kurių organizmas sustreikavo nespėdamas prisitaikyti prie staigių klimato permainų.
„Žmogaus organizmas į netikėtas permainas reaguoja įvairiai. Stresas – viena priežasčių, kodėl silpsta imunitetas ir jaučiamės liguistai“, – sakė V.Jokimienė.
Užsukę į vaistinę žmonės pirmiausia teiraujasi natūralių priemonių, o ne sintetinių vaistų nuo peršalimo.
Ir ne tik todėl, kad medicininiai preparatai vis brangsta, – žmonės vis labiau pasikliauja natūraliomis priemonėmis, kurias dovanoja gamta.
V.Jokimienė pastebėjo, kad lankytojai neretai pasirenka tai, kas stiprina imunitetą.
Tai parodė ir apklausa, kai ne vieno vaistinės lankytojo buvo teiraujamasi, kuo stiprina imunitetą. Paaiškėjo, kad medumi ir jo produktais.
Liaudies medicinos receptas niekada nesensta
Jei perši gerklę, galima išbandyti propolį (bičių pikį). Tai sakingas, maloniai stipraus kvapo ir kartoko, aštraus skonio biologiškai aktyvus produktas, iš kurio gaminami įvairūs kiti produktai.
„Esu surinkusi įvairių liaudies medicinos receptų apie propolį. Manau, propoliui reikėtų skirti ypatingą dėmesį – tiek gerai besijaučiantiems, tiek įvairių lėtinių ligų kamuojamiems žmonėms“, – patirtimi dalijosi vaistininkė V.Jokimienė.
Propolis ypač gelbėja esant pirmiesiems peršalimo požymiams – gerklės peršėjimui, slogai. „Peršalus, kai skauda gerklę, vaistinės lankytojai neretai teiraujasi gintarinės spalvos čiulpiamųjų tablečių, kurių sudėtyje yra propolio, vitamino C, imbiero“, – sakė vaistininkė.
Vitaminas C yra svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai, o nuo seno Rytų medicinoje naudojamas imbieras pasižymi nuo uždegimų, virusų ir bakterijų saugančiomis savybėmis. Jis palaiko normalią gerklės bei bronchų funkciją ir kvėpavimo takų imuninę sistemą.
„Esu pastebėjusi, kad žmonės žino apie bičių produktus daugiau, nei parašyta mūsų enciklopedijose, ypač garbūs senoliai“, – sakė vaistininkė.
